Seymouras Benzeris (1921 m. spalio 15 d. - 2007 m. lapkričio 30 d.) - amerikiečių fizikas, biologas ir genetikas. Jis buvo žydų kilmės.
Jo karjera prasidėjo per molekulinės biologijos revoliuciją šeštajame dešimtmetyje, o ilgainiui jis išgarsėjo molekulinės ir elgesio genetikos srityse. Jis vadovavo genetikos tyrimų laboratorijai Purdue universitete ir Kalifornijos technologijos institute.
Benzeris padarė esminių atradimų dviejose gana skirtingose genetikos srityse. Jis apgynė daktaro disertaciją kietųjų kūnų fizikos srityje, bet netrukus perėjo į genetiką, kai perskaitė Erwino Schrödingerio knygą "Kas yra gyvybė?" ir susidomėjo molekulės – DNR – vaidmeniu paveldimumo ir gyvybinių procesų valdyme.
Molekulinės genetikos indėlis
Viena iš svarbiausių Benzerio ankstyvųjų darbuose atliktų inovacijų buvo detalus genetinių mutacijų žemėlapių sudarymas bakteriofagui T4, ypač rII geno sistemai. Naudodamas didelius mutantų rinkinius, kruopščius kryžminimus ir komplementacijos bei intragenetinės rekombinacijos analizę, jis parodė, kad genas nėra vientisas „juodas dėmuo“, bet turi vidinę struktūrą — tai atvėrė galimybę manyti, jog geną sudaro nuoseklios pavienių nukleotidų vietos.
Benzerio eksperimentai leido imti genetinius pakitimus “skaityti” su neįprasta detalumo laipsniu: jis nustatė, kad skirtingos mutacijos tame pačiame gene gali būti tarpusavyje rekombinuojamos ir kad galima sudaryti labai tankius mutacijų žemėlapius gene. Šie darbai prisidėjo prie supratimo apie geno molekulinę prigimtį ir padėjo formuotis idėjoms apie nukleotidų seką kaip genomo informacinį pagrindą.
Elgesio genetika ir vėlesnis darbas
Vėliau Benzeris nukreipė savo dėmesį į elgesio genetiką, pasirinkdamas Drosophila melanogaster (muskus) kaip modelinį organizmą elgesio savybių genetinei analizei. Jis sukūrė plataus užmojo mutantų ekranus, ieškodamas variacijų fototaksėje, laikrodžio (cirkadinio) ritmuose, mokymesi ir atmintyje. Kartu su Ronu Konopka Benzerio laboratorijoje 1971 m. buvo atrastas ir išanalizuotas period (per) genas, lemiantis cirkadinį ritmą — tai buvo vienas pirmųjų genų, parodytų tiesiogiai valdančių gyvūno elgesį.
Benzerio požiūris — sistemingas mutacijų paieškos ir fenotipo išskaidymo taikymas elgesiui — padėjo sukurti naują mokslo kryptį, kuri vėliau išaugo į neirogenetiką ir molekulinę elgesio biologiją. Jo laboratorija atrado daugybę mutacijų, susijusių su senėjimu, neurologinėmis funkcijomis ir atmintimi, ir taip parodė, kad sudėtingos elgesio savybės gali turėti konkrečius genetinius komponentus.
Metodai, mokymas ir palikimas
Benzeris buvo žinomas kaip inovatyvus eksperimentatorius ir efektyvus mokslininkų vadovas. Jis plačiai taikė didelio efektyvumo genetinius ekranus, kruopščius kryžminimo metodus ir logišką mutantų klasifikaciją. Be mokslinių atradimų, jis paliko reikšmingą mokinių ir pasekėjų kartą — daugelis jo buvusių doktorantų ir studentų tapo žinomais genetikais ir neurobiologais.
Jo darbai suteikė pagrindą suprasti, kaip molekulinės struktūros ir genetiniai pokyčiai gali lemti tiek ląstelinę funkciją, tiek sudėtingą elgesį, ir įkvėpė tolimesnius tyrimus apie genų veikimą nervų sistemoje.
Seymouras Benzeris laikomas vienu iš ryškiausių XX a. genetikos pionierių — dėl gebėjimo peržengti disciplinines ribas ir pritaikyti fiziko mokslinį mąstymą biomedicinos klausimams jis reikšmingai prisidėjo prie to, kaip šiandien suprantame genus bei jų vaidmenį elgesyje ir sveikatoje.