Justusas Liebigas (1803–1873) — vokiečių chemikas ir trąšų išradėjas
Justusas Liebigas (1803–1873) — vokiečių chemikas, žemės ūkio chemijos pionierius ir azotinių trąšų išradėjas; jo minimumo dėsnis ir laboratoriniai metodai pakeitė augalų mitybą.
Justusas Liebigas (1803 m. gegužės 12 d. – 1873 m. balandžio 18 d.) – vokiečių chemikas, kurio darbai smarkiai paveikė žemės ūkį, biologinę chemiją ir organinės chemijos mokymo bei organizavimo praktiką. Gimė Darmštate, mirė Miunchene. Liebigas tapo vienu įtakingiausių XIX a. chemikų ir mokytojų, kurio idėjos ir išradimai prisidėjo prie modernios mokslo ir pramonės pažangos.
Būdamas 21 metų, jis buvo paskirtas chemijos profesoriumi Giessene, rekomenduotas Aleksandro fon Humbolto. Ten Liebigas įkūrė pirmąją pasaulyje didelę ir nuosekliai organizuotą cheminių tyrimų ir mokymo laboratoriją, kurioje studentai dirbo praktinius eksperimentus ir įgijo tyrėjo įgūdžius. Jis išplėtojo laboratorijos kaip mokymo priemonės idėją ir tapo žinomas dėl pedagoginės metodikos — laboratorinio mokymo sistemos, kurią vėliau perėmė daugelis Europos ir Amerikos universitetų. Liebigas taip pat įkūrė ir redagavo "Annalen der Chemie" — pagrindinį vokiečių kalba leidžiamą chemijos žurnalą, per kurį skleidė naujausius atradimus.
Moksliniai metodai ir atradimai: Liebigas sukūrė naujus organinių medžiagų analizės metodus, kurie leido tiksliau nustatyti elementinę sudėtį. Jo darbo metodika — sisteminga elementų analizė ir kiekybinis požiūris — padėjo pereiti nuo apibūdinančios chemijos prie tikslinės, kiekybinės mokslo šakos. Liebigas parodė, kad augalams augti reikia ne tik vandens ir saulės, bet ir anglies dioksido, mineralinių medžiagų bei azoto junginių; jis ištyrė atskirų maistinių elementų vaidmenį augalų mityboje ir įvardijo azotą kaip vieną esminių maistinių medžiagų.
Jo formulė ir idėja, kuri vėliau tapo žinoma kaip minimumo dėsnis, skelbia, kad augalo augimą riboja ta viena pagrindinė mineralinė medžiaga, kurios trūksta labiausiai. Tai praktiškai paskatino trąšų gamybą ir tikslinę žemės ūkio praktiką — Liebigo įžvalgos tapo pagrindu dirbtinių trąšų kūrimui ir racionalesniam dirvos tręšimui.
"...visų organinių medžiagų gamyba nebepriklauso tik organizmui. Reikia laikyti ne tik tikėtina, bet ir neabejotina, kad jas gaminsime savo laboratorijose. Cukrus, salicinas (aspirinas) ir morfinas bus gaminami dirbtiniu būdu". Liebigo vadovėliai daugelį metų buvo standartiniai.
Liebigas buvo vienas pirmųjų, kuris pabrėžė, kad organinės medžiagos gali būti tiriamos ir gaminamos ne tik biologinių organizmų pagalba, bet ir cheminių procesų būdu laboratorijoje. Ši idėja buvo stiprus postūmis vėlesnei organinės sintezės plėtrai.
Pramoninės taikomosios veiklos: 1835 m. jis išrado sidabravimo procesą, kuris labai pagerino veidrodžių gamybos kokybę. Liebigas taip pat sukūrė jautienos ekstraktų gamybos procesą ir kartu su verslo partneriais įkūrė bendrovę "Liebig Extract of Meat Company", kuri vėliau sukūrė prekės ženklą "Oxo" jautienos kubelis. Jo išradimai padėjo perkelti chemijos žinias į kasdienes pramonines ir maisto technologijas.
Poveikis ir palikimas: Liebigo mokykla Giessene paruošė gausų būrį mokslininkų ir inžinierių, kurie pernešė jo metodus į pramonę ir universitetus visame pasaulyje. Jo kiekybinis požiūris į chemiją, laboratorinio ugdymo modelis ir tyrimų organizavimo principai sudaro modernios chemijos švietimo pamatą. Liebigo darbai ženkliai prisidėjo prie chemijos ir žemės ūkio suartėjimo — atsirado mokslo taikymas trąšų kūrimui, dirvožemio mitybos analizei ir ūkininkų konsultavimui.
Didžiojoje Britanijoje buvo atidžiai sekamas Liebigo darbas, o 1840 m. jam buvo įteiktas Karališkosios draugijos Copley medalis. Savo šalyje 1845 m. jis tapo baronu (Justus von Liebig). Už gyvenimo nuopelnus jis sulaukė plataus tarptautinio pripažinimo, o jo idėjos tęsėsi ilgą laiką po mirties.
Justuso Liebigo įtaka matoma tiek mokslo teorijoje, tiek praktikoje: nuo elementarios organinės analizės iki didelių žemės ūkio perversmų, kuriuos leido įdiegti tikslinės trąšos ir geresnė supratimo apie augalų mitybą sistema. Jo tyrimų ir pedagogikos principai liko svarbūs iki šių dienų.
Susiję puslapiai
- Mokslo knygų sąrašas#19 a.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Justas Liebigas?
Atsakymas: Justas Liebigas buvo vokiečių chemikas, daug prisidėjęs prie žemės ūkio ir biologinės chemijos, dirbęs organinės chemijos organizavimo srityje. Jis buvo vienas didžiausių visų laikų chemijos mokytojų.
K: Ką jis išrado?
A: Liebigas išrado chemijos laboratoriją ir naudojo ją mokymui. Jis taip pat išrado naujus organinių medžiagų analizės metodus ir sidabravimo procesą, kuris labai pagerino veidrodžių kokybę. Be to, jis sukūrė jautienos ekstraktų gamybos procesą.
K: Kokius atradimus jis padarė?
A: Liebigas atrado, kad azotas yra esminė augalų maistinė medžiaga, ir išrado pirmąsias azoto trąšas. Jo minimumo dėsnis teigė, kad augalo vystymąsi riboja viena esminė mineralinė medžiaga, kurios trūksta labiausiai. Jis taip pat aprašė atskirų maisto medžiagų poveikį augalams.
K: Ką jis manė apie organines chemines medžiagas?
A: Jei kiti manė, kad organinės cheminės medžiagos yra visiškai atskirtos nuo neorganinių, Liebigas manė kitaip: "...visų organinių medžiagų gamyba nebepriklauso tik organizmui. Reikia manyti, kad ne tik tikėtina, bet ir neabejotina, jog mes jas pagaminsime savo laboratorijose."
Klausimas: Kokią įtaką padarė jo darbas?
A: Jo vadovėliai daugelį metų buvo standartiniai, o Didžiojoje Britanijoje jo darbas buvo atidžiai sekamas; 1840 m. jis buvo apdovanotas Karališkosios draugijos Copley medaliu, o 1845 m. savo šalyje tapo baronu.
K: Kada mirė Justus Liebigas?
A: Justas Liebigas mirė 1873 m. balandžio 18 d., būdamas 69 metų.
Ieškoti