King Kongas - 1933 m. nespalvotas amerikiečių siaubo filmas, sukurtas studijos RKO Radio Pictures. Filmą režisavo ir prodiusavo Merian C. Cooper ir Ernest B. Schoedsack. Scenarijų parašė Ruth Rose ir James Ashmore Creelman – jie kūrė tekstą remdamiesi Cooperio ir Edgaro Wallace'o apsakymu. Filme pagrindinius vaidmenis atlieka Fay Wray, Bruce Cabot ir Robert Armstrong. Filmas Niujorke pradėtas rodyti 1933 m. kovo 2 d. ir jau iškart sulaukė didelio žiūrovų bei kritikų susidomėjimo.

Siužetas

Filme pasakojama apie kino kūrėjų ekspediciją į tolimą, paslaptingą Skull salą, kur gyvena milžiniška beždžionė — Kongas. Ekipa išsiveža Kongą į Niujorką, kur monstras sukelia paniką ir galiausiai žūsta bandydamas užvaldyti gražią jauną aktorę. Pagrindinė siužeto linija nagrinėja žmogiškų ambicijų, komercijos ir gamtos konfliktą, taip pat perteikia jausmų tarp žmonių ir „pavojingo kito“ motyvus.

Kūrimas ir specialieji efektai

Filmas ypač žinomas dėl Williso O'Brieno sukurtos stop-motion animacijos, kuri tais laikais buvo techninis stebuklas. O'Brienas kartu su komanda panaudojo stop-kadruoto animavimo, miniatiūrų, kompozicinių kadrų ir rear-projection (atgalinio projekcijos) metodus, kad sukurtų įtikinamą monstrą ir jo sąveiką su žmonėmis ir aplinka. Muziką filmui parašė Maksas Steineris, kurios motyvai sustiprina filmo dramatizmą ir išlaiko įtampą.

Priėmimas ir reikšmė

Remiantis to meto atsiliepimais, filmas susilaukė tiek komercinės sėkmės, tiek kritinio pripažinimo. Dėl techninių naujovių ir ikoniškų kadrų — ypač scenos, kurioje Kongas stovi ant Empire State Building — filmu tapo viena įtakingiausių kino istorijos kūrinių ir padėjo pažymėti monstrų filmų žanro raidą. Be to, Fay Wray pasirodymas ir jos garsus šauksmas tapo popkultūros simboliu.

Palikimas ir saugojimas

1991 m. Kongreso biblioteka pripažino filmą "kultūriškai, istoriškai ir estetiškai reikšmingu" ir atrinko jį saugoti Nacionaliniame filmų registre. Nuo pasirodymo filmas nuolat rodomas retrospektyvose, restauruotose versijose ir yra dažnai minimas kaip vienas svarbiausių klasikinių fantastinių bei siaubo kino pavyzdžių.

Perkūrimai ir adaptacijos

Filmas buvo perkurtas du kartus dideliais mastais: 1976 m. versiją režisavo John Guillermin ir ją prodiusavo Dino De Laurentiis, o 2005 m. versiją režisavo Peter Jackson. 2005 m. perdarymas, ypač, siekė modernizuoti istoriją ir pritaikyti ją šiuolaikiniams specialiesiems efektams bei naujai pasakojimo dinamikai (pagrindinius vaidmenis atliko aktoriai kaip Naomi Watts ir Jack Black). Be šių pilnų perkūrimų, „King Kong“ įkvėpė daugybę televizijos serialų, komiksų, žaidimų ir kitų kultūrinių interpretacijų.

Poveikis kino menui

"King Kong" laikomas techniniu ir pasakojimo pavyzdžiu, parodžiusiu, kaip specialieji efektai gali tapti pasakojimo dalimi, o ne vien tik triuku. Filmas padėjo formuoti monstrų kino estetiką, įkvėpė ateities režisierius ir efektų kūrėjus ir iki šiol yra svarbus šaltinis studijoms, nagrinėjančioms kino istoriją bei technologijų raidą.

Trumpai: tai ne tik pramoginis siaubo/nuotykių filmas — tai kino istorijos etapas, kuriame susijungė drąsus pasakojimas, novatoriški efektai ir stiprus kultūrinis palikimas.