"Brown v. Board of Education II" (dažnai vadinama "Brown II") - 1955 m. Aukščiausiojo Teismo byla. Metais anksčiau Aukščiausiasis Teismas priėmė sprendimą byloje Brown v. Board of Education, kuriuo rasinė segregacija mokyklose buvo pripažinta neteisėta. Tačiau daugelis JAV mokyklų, kuriose mokėsi tik baltieji, nesilaikė šio sprendimo ir vis dar neintegravo (neįsileido juodaodžių vaikų į savo mokyklas). Byloje Brown II Teismas nurodė, kad jos turi integruoti savo mokyklas "kuo greičiau".

Byloje Brown II Aukščiausiasis Teismas taip pat nustatė taisykles, ką mokyklos turi daryti, kad panaikintų segregaciją. Galiausiai jis paaiškino, kaip Jungtinių Valstijų vyriausybė užtikrins, kad mokyklos iš tiesų panaikintų segregaciją.

Kas sprendime buvo nuspręsta ir kaip tai turėjo veikti

Brown II, priimtas 1955 m. gegužės 31 d., nesamė tik pakartojimas, kad segregacija yra neteisėta — Teismas sprendė apie įgyvendinimą. Pagrindiniai nutarties punktai:

  • „With all deliberate speed“ — Teismas nurodė integraciją vykdyti „kuo greičiau“, tačiau nepatikslino griežtos laiko skalės. Ši formuluotė leido vietinėms teismams ir mokyklų valdžioms rengti įgyvendinimo planus, atsižvelgiant į regiono ypatybes.
  • Delegavimas žemesnėms teismams — bylos buvo grąžintos apygardos teismams (district courts), kurie turėjo stebėti integracijos įgyvendinimą, priimti konkrečias priemones ir patvirtinti mokyklų pateiktus planus.
  • Konkrečios priemonės — Teismas nurodė, kad planuose gali būti numatytos priemonės kaip mokinių paskirstymas, klasės ir mokytojų perskirstymas, mokomųjų programų suderinimas, transportavimo organizavimas bei kitos priemonės, užtikrinančios realią integraciją.
  • Teisinė priežiūra ir sankcijos — apygardos teismai gavo įgaliojimus priimti įpareigojančius sprendimus (injunctions) ir stebėti vykdymą; jei mokyklų valdžia nesilaikė sprendimų, teismai galėjo taikyti teisines priemones siekiant priversti vykdyti nutartis.

Praktinis įgyvendinimas ir vietinė reakcija

Nors Brown II suteikė struktūrą, kaip panaikinti segregaciją, praktikoje sprendimas susidūrė su dideliu pasipriešinimu pietiniuose JAV regionuose. Kai kurios valstybės taikė vadinamąją „masinę pasipriešinimo“ politiką — uždarydavo viešąsias mokyklas, steigė „privatines akademijas“ arba priiminėjo taisykles, kurios delsdavo integraciją. Kitos vietovės priėmė simbolinius arba ribotus sprendimus, pavyzdžiui, „vieno ar dviejų mokinių“ priėmimą į buvusias baltųjų mokyklas, kas nevedė prie realios desegregacijos.

Kritika ir teisminiai pasekmiai vėliau

  • Neapibrėžtumo problema — frazė „kuo greičiau“ buvo kritikuojama dėl per didelio lankstumo: daugelis vietinių valdžių pasinaudojo šia neaiškia kalba vilkindamos reformas.
  • Tolimesnės bylos ir griežtesni sprendimai — dėl vėlavimų ir išsisukinėjimų vėlesni Aukščiausiojo Teismo sprendimai, tokie kaip Green v. County School Board (1968) ir ypač Alexander v. Holmes County Board of Education (1969), reikalavo skubaus ir tiesioginio veiksmų, kartais nustatydami mažiau lankstumo nei Brown II.
  • Federalinė intervencija ir įstatymai — Brown II įstatymais nepakeitė situacijos greitai, todėl vėliau reikšmingą poveikį turėjo 1964 m. Civilinių teisių aktas ir kiti teisės aktai bei federalinių agentūrų įsikišimai, kurie sustiprino vykdymo mechanizmus.

Ilgalaikis poveikis

Brown II turėjo lemiamą reikšmę, nes suteikė teisinį mechanizmą segregacijos panaikinimui ir pavedė žemesnėms teismams aktyviai prižiūrėti vykdymą. Tačiau dėl pradinio sprendimo neapibrėžtumo ir politinio pasipriešinimo desegregacija dažnai vyko lėtai ir nelygiai. Vis dėlto Brown I ir Brown II kartu tapo kertiniais teisės aktais, kuriais prasidėjo ilgas teisinis ir socialinis procesas siekiant lygybės švietime.

Trumpai

  • Brown II (1955) nurodė, kad mokyklos turi būti integruotos „kuo greičiau“, bet neapibrėžiamai delegavo įgyvendinimą apygardos teismams.
  • Sprendimas suteikė galimybes ir įrankius desegregacijai, tačiau leido kai kurioms valdžioms vilkinti arba apeiti realias permainas.
  • Vėlesnės bylos ir federalūs įstatymai sustiprino vykdymą ir pagreitino kai kurias integracijos priemones.