Kasandra arba Aleksandra (gr. Κασσάνδρα, taip pat "Aleksandra") – graikų mitologijos veikėja. Ji buvo Trojos karaliaus Priamo ir Hekubos duktė. Kartais klaidingai minima kaip Helenos sesuo ar dvynė; iš tikrųjų Helenos kilmė priklauso kitai mitologinei linijai. Kasandra priklausė Priamo šeimai ir jos broliai tarp kitų buvo Hektoras ir Parisas.
Pranašystės dovana ir prakeiksmas. Pagal įprastą versiją, dievas Apolonas jai suteikė pranašystės dovaną mainais už meilę, tačiau Kasandra atsisakė jo meilės. Apolonas supyko ir, kadangi negalėjo atimti pranašystės, jis pakeitė ją – jos pranašystės liko tikros, bet žmonės jokiu būdu jai netikėjo. Yra ir kitų variacijų: kai kur pasakojama, kad Apolonas ją išžagino šventyklos pagonybės metu arba kad Hekuba ar kiti dievai padarė prakeiksmą. Visose versijose išliko esmė – jos regėjimai buvo teisingi, bet niekas jais nebetikėjo.
Trojos karas ir Trojos arklys. Per Trojos karą Kasandra nuolat perspėjo apie artėjančius pavojus. Ji ypač įspėjo apie apgaulę su Trojos arkliu, bet jos bandymai įspėti tautą žlugo – dėl nepakankamo pasitikėjimo pranašystėmis Troja buvo atversta ir galiausiai sunaikinta. Ji taip pat matė daugelį nelaimių, kurios ištiko jos šeimą ir miestą.
Kasandra po Trojos žlugimo. Po miesto užėmimo Kasandra tapo Agamemnono verge ir buvo išvežta į Graikiją. Ji įspėjo Agamemnoną, kad jo žmona Klytaimnestra ruošiasi jį nužudyti. Agamemnonas jai nepatikėjo; Graikijoje jį ištiko mirtis – Klytaimnestra kartu su meilužiu Aegistu nužudė jį grįžusį iš karo. Daugelyje šaltinių minima, kad ir pati Kasandra buvo nužudyta netrukus po Agamemnono, dažnai jos mirtis siejama su Klytaimnestra.
Literatūra ir vėlesnė tradicija. Kasandra yra tapusi stipriu simboliu – jos vardas žymi žmogų, kurio įspėjimai teisingi, bet neįvertinami. Antikinėje literatūroje ji pasirodo įvairiuose kūriniuose: garsiausiai tragikų darbuose (pvz., Aischilo tragedijoje „Agamemnon“ jos vaizdavimas yra vienas ryškiausių), o atskiras ilgas ir sudėtingas pasaulinis kūrinys – Lykrofono poema "Alexandra" – skirtas būtent Kasandrai. Šį kūrinį, priskiriamą Lykrofonui, dažnai datuoja apie 196–190 m. pr. m. e.; jis sudarytas iš 1474 eilučių ir parašytas jambiniu trimetru – tokiu metru buvo rašomos ir dauguma graikų tragedijų.
Ikonografija ir kultūrinis paveldas. Meninėse tradicijose Kasandra vaizduojama kaip tragiška pranašė, dažnai laikanti laurų šakelę arba apsigaubusi skraiste, kartais matoma kaip kančioje esanti figūra, kurios balsas nėra išgirstas. Nuo antikos iki šių dienų jos personažas atsispindi poezijoje, teatre, muzikos kūriniuose ir modernioje populiariojoje kultūroje. Terminas „Kasandros pranašystė“ arba tiesiog „Kasandra“ naudojamas šiuolaikinėje kalboje apibūdinti asmenį, įspėjantį apie pavojų, kuris lieka neįvertintas.
Pastabos apie šaltinius ir variacijas. Mitai apie Kasandrą turi daug vietinių ir literarinių variacijų: skiriasi detalės apie tai, kaip būtent Apolonas suteikė dovaną ir įvykdė prakeiksmą, kas tiksliai nuciupo ar nužudė Kasandrą po Agamemnono žūties, taip pat jos santykiai su kitais Trojos veikėjais. Dėl to skirtingi autoriai (Homeras, tragedijų autoriai, helenistiniai poetai) pateikia nevienodas versijas, tačiau nei viename iš jų nepranyksta pagrindinė tema – teisingų įspėjimų, kurių niekas nepriima, tragiškas likimas.
