Šarlotauno konferencija buvo svarbus pokyčių etapo susitikimas dėl Kanados konfederacijos idėjos. Ji vyko 1864 m. rugsėjo 1–9 d. Šarlotaune, Princo Edvardo saloje. Pirminis kvietimas susirinkti buvo inicijuotas pajūrio provincijų, siekiant apsvarstyti jų tarpusavio bendradarbiavimo ir galimos „Jūrų sąjungos“ (Maritime Union) perspektyvas. Tačiau susitikimo metu įvykusi diskusija paskatino platesnį pasiūlymą dėl visos Britų Šiaurės Amerikos kolonijų unijos.
Dalyviai
Konferencijoje dalyvavo delegatai iš pajūrio provincijų: Naujosios Škotijos, Naujojo Bransviko ir Princo Edvardo salos. Taip pat atvyko delegacija iš Kanados provincijos (tuomet sudarytos iš Kanados Vakarų ir Rytų dalių) – Kanados atstovai atvyko ne tam, kad pirminai pritartų jūrų provincijų planams, o norėdami pasiūlyti platesnę sąjungą visoms Britų Šiaurės Amerikos kolonijoms. Tarp žinomiausių Kanados delegacijos lyderių buvo John A. Macdonald, George-Étienne Cartier ir Alexander Galt.
Temos ir sprendimai
Pradinė konferencijos darbotvarkė apėmė ekonominio bendradarbiavimo, prekybos, gynybos bei jūrų provincijų administracinės integracijos klausimus. Tačiau susitikimo metu Kanados delegatai suformulavo idėją dėl platesnės konfederacijos – vieningos politinės sąjungos, kuri apimtų ir Kanados, ir pajūrio kolonijas. Nors Šarlotauno konferencijoje nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl konstitucinio susitarimo, susitikimas nutiesė kelią tolimesnėms deryboms ir įkvėpė kitus renginius, ypač spalio mėnesį vykusią Kvebeko konferenciją (Quebec Conference) bei vėlesnę Londono konferenciją (1866 m.).
Reikšmė ir pasekmės
Šarlotauno konferencija laikoma vienu iš svarbiausių Kanados konfederacijos proceso pradžios taškų. Po šios konferencijos prasidėjo detalesnės derybos, kurios galiausiai lėmė Britų Šiaurės Amerikos įstatymo (British North America Act) priėmimą 1867 m. ir Kanados konfederacijos – Naujosios Škotijos, Naujojo Bransviko bei Kanados (vėliau susiskirsčiusios į Ontariją ir Kvebeką) – susikūrimą. Princo Edvardo sala tuo metu neprisijungė prie 1867 m. konfedracijai; ji prisijungė vėliau, 1873 m. Niufaundlendas prisijungė dar vėliau — 1949 m.
Paveldas
Šarlotauno konferencijos vieta ir įvykiai plačiai minimi Kanados istorijoje kaip pradinis žingsnis link nacionalinio sujungimo. Šarlotaunas ir ši konferencija dažnai pabrėžiami švenčių, istorinių atminimų ir švietimo programų kontekste, o vietos muziejai ir paminklai primena apie diskusijas, kurios pakeitė regiono ir visos šalies politinę ateitį.