Šaudynės Kraistčerčo mečetėje – tai dvi masinės teroristinės šaudynės, įvykdytos 2019 m. kovo 15 d. per penktadienio pamaldas Al Nooro mečetėje ir Linvudo islamo centre Kraistčerče, Naujojoje Zelandijoje. Per šaudynes šaulys Brentonas Tarrantas nužudė mažiausiai 51 žmogų ir dar 49 sužeidė. Ministrė pirmininkė Jacinda Ardern tai pavadino teroristiniu išpuoliu. Išpuolis smarkiai sukrėtė Naujosios Zelandijos visuomenę ir tarptautinę bendruomenę, ypač musulmonų bendruomenę, kurios nariai lankėsi mečetėse per pamaldas.
Įvykio eiga ir tiesioginė transliacija
Australas Brentonas Tarrantas buvo suimtas ir apkaltintas žmogžudyste. Tarrantas vieną iš išpuolių tiesiogiai transliavo per "Facebook Live", o prieš atakas paskelbė manifesto ir nuotraukas, kuriose išdėstė savo ksenofobines, rasistines motyvacijas. Vieša ir platinta vaizdo medžiaga paskatino plačią socialinių tinklų kompanijų reakciją – vaizdo įrašai buvo pašalinti, o kai kurie paskyros ir puslapiai blokuoti.
Policijos veiksmai ir sprogmenys
Policija taip pat patvirtino, kad rado keletą automobilyje padėtų bombų, kurias pavyko nukenksminti. Pareigūnai greitai atvyko į vietą, sulaikė įtariamąjį ir pradėjo tyrimą. Įvykis buvo pirmosios masinės šaudynės Naujojoje Zelandijoje nuo 1997 m. Raurimu žudynių, todėl autoritetingos institucijos ėmėsi plataus masto saugumo ir tyrimo priemonių.
Teisiniai procesai ir bausmė
2020 m. kovą Tarrantas pripažino savo kaltę dėl žmogžudysčių ir laukė, kol bus nuteistas kalėti. Vėliau jis buvo nuteistas ilgiausiomis kalinimo bausmėmis, įskaitant viso gyvenimo nelaisvės bausmę be galimybės paleisti iš kalėjimo – tai buvo precedento neturintis sprendimas Naujosios Zelandijos teisinėje praktikoje dėl nusikaltimo sunkumo ir terorizmo pobūdžio. Teisiniai procesai taip pat apėmė papildomus kaltinimus už bandymus platinti ekstremistinį turinį ir planuotus sprogimus.
Motyvai ir ideologija
Tarrantas buvo susijęs su baltąja supremacistine, ksenofobine ideologija. Jo manifesto ir elgesys rodo, kad išpuoliai buvo iš anksto suplanuoti ir nukreipti prieš musulmonų bendruomenę bei imigraciją. Tyrimai parodė, kad jis buvo įkvėptas kitų dešiniųjų ekstremistinių judėjimų, o dalis jo veiksmų buvo bandymas platinti savo ideologiją per internetą.
Vyriausybės ir visuomenės reakcija
Po išpuolių Jacinda Ardern ir jos vyriausybė pasmerkė smurtą, suteikė paramą aukoms bei jų šeimoms ir inicijavo realius teisės aktų pakeitimus dėl ginklų kontrolės. Per kelias savaites Naujosios Zelandijos valdžia paskelbė griežtus pakeitimus dėl šaunamųjų ginklų įsigijimo ir turėjimo, įskaitant daugumos pusiau automatinės ginkluotės uždraudimą ir kompensacinę supirkimo programą. Taip pat buvo didinamas dėmesys religinių bendruomenių saugumui ir antiteroristinių priemonių stiprinimui.
Pasaulinis ir vietinis poveikis
Išpuolis sukėlė plataus masto tarptautinę pasipiktinimo bangą, uždegė diskusijas apie interneto priežiūrą, neapykantos kurstymą ir dezinformaciją. Daugelis šalių bei tarptautinių organizacijų išreiškė užuojautą ir solidarumą su Naująja Zelandija. Vietos bendruomenės rengė atminimo akcijas, gedulo ceremonijas ir palaikymo renginius nukentėjusių šeimoms. Mečetės, kuriose vyko išpuoliai, tapo svarbiomis atminimo vietomis, o ilgalaikės paramos programos buvo skirtos padėti išgyventi išpuolio pasekmes ištikusiems žmonėms.
Tolesni veiksmai ir atmintis
- Vietos valdžios ir nevyriausybinės organizacijos teikė psichologinę, materialinę ir teisinę pagalbą aukoms ir jų artimiesiems.
- Buvo pradėti tyrimai dėl socialinių tinklų vaidmens ir skaitmeninės platformos atsakomybės už teroristinio turinio platinimą.
- Kraštovaizdžio pokyčiai ir atminimo ženklai primena apie tragediją ir siekia skatinti bendruomenių sanglaudą bei prevenciją prieš radikalizaciją.
Šios šaudynės paliko gilų randą Naujosios Zelandijos visuomenėje ir tapo katalizatoriumi pokyčiams politikoje, teisėje ir viešajame diskurse apie ekstremizmą, ginkluotę bei interneto atsakomybę.