COVID-19 pandemija Australijoje prasidėjo 2020 m. sausio 25 d. Viktorijoje. Iš Vuchano (Kinija) grįžusio vyro testas dėl SARS-CoV-2 buvo teigiamas.

Eiga

Pirmoji protrūkio fazė Australijoje 2020 m. vyko kaip importuotų atvejų banga iš užsienio keliautojų, vėliau plitimas vyko tarp vietinių kontaktų. Naujų atvejų skaičius sparčiai augo iki kovo mėnesio pabaigos, kai kasdien registruota kel šimtų užsikrėtimų. Po griežtų ribojimų ir platus masto testavimo bei kontaktų atsekimo priemonių pirma banga buvo sumažinta – tai atsispindi ir tolesnėje atvejų kreivėje.

Vėliau 2020 m. viduryje išryškėjo antra banga, daugiausia susijusi su Viktorijos valstija ir Melburnu, kurią lėmė keleto viešbučių izoliacijos pažeidimų pasekmės bei didesnis vidaus plitimas. Ši antroji banga lėmė griežtesnes apribojimų priemones ir ilgesnius vietinius karantino etapus. Kitos valstijos dažnai reagavo uždarydamos savo sienas arba taikydamos įvaizdžio reikalavimus keliautojams tarp valstijų.

Priemonės

Australijos atsakas apėmė tiek federalines, tiek valstijų ir teritorijų iniciatyvas. Svarbios priemonės:

  • Tarptautinių keleivių ir nerezidentų įvažiavimo apribojimai: nuo kovo 20 d. nerezidentams įvažiavimas į šalį sustabdytas, o grįžtantiems australams taikyta privaloma izoliacija.
  • Socialinio nutolimo ir viešų renginių draudimai: nuo kovo 21 d. nustatytos taisyklės dėl susibūrimų, uždarytos „ne pirmo būtinumo“ paslaugos.
  • Privaloma izoliacija ir viešbučių karantinas: grįžusiesiems taikyta 14 dienų izoliacija, dažnai organizuojama kontroliuojamoje viešbučių karantino aplinkoje.
  • Platus testavimas ir kontaktų atsekimas: įgyvendintos plataus masto testavimo programos ir kontaktinių asmenų sekimo priemonės, vietomis remtos technologijomis.
  • Skaitmeninės priemonės: pristatytas COVIDSafe mobilusis programėlė, skirta palengvinti kontaktų atsekimą.
  • Ekonominė parama: federalinė vyriausybė įdiegė subsidijų ir paramos programas (pvz., darbo vietų subsidijos, išmokos verslui ir gyventojams), kad mažintų pandemijos ekonominį poveikį.

Priemonių griežtumas ir trukmė skyrėsi tarp atskirų valstijų ir teritorijų, priklausomai nuo vietinės situacijos. Kai kuriose vietovėse buvo taikomi judėjimo ribojimai, naktinės privalomos komendanto valandos ir didesnės baudos taisyklių pažeidėjams.

Statistika ir pasekmės

Naujų atvejų skaičius sparčiai augo, kol kovo 22 d. pasiekė maždaug 350 atvejų per dieną. Balandžio mėn. pradžioje šis skaičius išliko apie 350, o vėliau pradėjo mažėti. Balandžio pabaigoje jis nesiekė 20 atvejų per dieną. 2020 m. gegužės 19 d. duomenimis, Australijoje buvo 7 068 atvejai ir 99 mirties atvejai.

Per visą pandemijos laikotarpį didelį poveikį turėjo protrūkiai slaugos ir ilgalaikės priežiūros įstaigose, kur registruota dalis mirčių. Dėl griežtų priemonių ir plataus testavimo mirtingumas Australijoje palyginti išliko mažesnis nei kai kuriose kitose šalyse, tačiau ekonominiai padariniai buvo reikšmingi — sumažėjo turizmo ir viešojo maitinimo sektoriaus veikla, padidėjo nedarbas ir buvo reikalingos didelės vyriausybinės paramos programos.

Vakcinacija ir vėlesnės strategijos

Po 2020 m. sekė vakcinacijos kampanijos pradžia (2021 m.), kai prioritetas teko sveikatos priežiūros darbuotojams ir rizikos grupėms. Vakcinacijos bei didėjančio imuniteto fone daugelyje vietovių strategija po truputį persikėlė iš griežto „eliminavimo“ modelio į „gyvenimo su COVID“ režimą, ypač kai vakcinacijos aprėptis ir gydymo galimybės pagerėjo. Vėlesnėse fazėse daugelyje valstijų buvo vykdomos stiprinančios skiepijimo programos ir kampanijos prieš viruso variantus.

Išmoktos pamokos

Pandemija Australijoje parodė kelią kelioms svarbioms išvadoms: greitos reakcijos, griežtų sienų ir karantino priemonių taikymas, platus testavimas bei efektyvus kontaktų atsekimas gali reikšmingai sumažinti plitimą. Taip pat aiškiai matėsi, kad koordinacija tarp federalinės ir valstijų valdžios bei aiški viešinimo komunikacija yra būtini norint užtikrinti, jog priemonės būtų vykdomos efektyviai ir visuomenė jas laikytųsi.