Česapikės įlanka (Chesapeake Bay) — didžiausia estuarija JAV
Česapikės įlanka — didžiausia JAV estuarija (~300 km): jungia 150+ upių, turtinga biologine įvairove, svarbi ekologijai, laivybai ir regiono kultūrai.
Koordinatės: 36°59′45″N 75°57′34″W / 36.99583°N 75.95944°W / 36.99583; -75.95944
Česapikės įlanka (Chesapeake Bay, tariama /'tʃɛsəpi:k/) yra didžiausia estuarija Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ji yra prie Atlanto vandenyno ir yra apsupta Merilando ir Virdžinijos valstijų. Įlankos vandenskyra apima 64 299 kvadratines mylias (166 534 km2) Kolumbijos apygardoje ir šešių valstijų dalyse: Niujorko, Pensilvanijos, Delavero, Merilando, Virdžinijos ir Vakarų Virdžinijos. Į jį įteka daugiau kaip 150 upių ir upelių.
Geografija ir hidrologija
Chesapeake įlanka tęsiasi maždaug 200 mylių (300 km) iš šiaurės į pietus — nuo Susquehanna upės žiočių iki Atlanto vandenyno. Siauriausioje vietoje, tarp Kento apygardos Plum Point (netoli Niutauno) ir Harfordo apygardos kranto netoli Romney Creek, įlanka yra apie 4,5 km (2,8 mylios) pločio; plačiausioje ji siekia apie 30 mylių (50 km). Vidutinis gylis – apie 46 pėdas (14 m), tačiau vietomis (upės žiotys, kanjonai) gylis gerokai didesnis.
Įlankoje vyrauja estuarinis vandens mišinys — gėlas vanduo iš upių susimaišo su sūdresniu Atlanto vandeniu, susidarantai salinumų gradientui nuo žemiau esančių žiotų iki vidurinių ir vakarinių dalių. Tai lemia platų buveinių spektrą: sūrios, pusiau sūrios lagūnos, pelkės ir pievos.
Gyvūnija, augmenija ir ekologija
Česapikės įlanka yra svarbi biologinė zona: čia gyvena ir migruoja daug paukščių, žuvų ir bestuburių. Istoriškai įlanka garsėjo gausiais ūgiais, midijomis ir austrėmis; taip pat svarbios jūrinės rūšys – mėlynieji krabai (blue crab) ir įvairios menkių bei lašišų populiacijos. Dėl intensyvios ūkinės veiklos, kasybos ir miesto nuotekų per pastaruosius kelis dešimtmečius įlanka patyrė eutrofikaciją, dumblynų nykimą ir deguonies trūkumą („mirusios zonos“), kas smarkiai paveikė biologinę įvairovę ir žuvininkystę.
Aplinkosauga ir atkūrimo darbai: nuo XX a. pabaigos vykdomos platios vandens kokybės gerinimo ir krantų apsaugos programos. Vienas iš ilgiausiai veikiančių regioninių iniciatyvų yra Chesapeake Bay Program, kuri koordinuoja šalių ir vietos valdžių pastangas mažinti maistinių medžiagų nutekėjimą, atkurti moliuskų ir žuvų populiacijas bei saugoti pelkes ir miškus pakrantėje.
Istorija ir ekonominė reikšmė
Teritorijoje prieš europiečių atvykimą gyveno įvairios indiškos gentys; pavadinimas „Chesapeake“ yra kilęs iš algonkino kalbos šaknų (manoma, reiškia „gili arba didelė kriauklių vieta“). Europos tyrinėtojai, tarp jų ir Džonas Smitas (John Smith), nuo XVII a. dokumentavo ir kolonizavo įlankos pakrantes; ši sritis tapo svarbia kolonijine žemdirbystės, medienos gavybos ir prekybos zona.
Šiandien įlanka turi didelę ekonominę reikšmę: čia veikia dideli uostai (pvz., Baltimoras), žvejybos pramonė, laivų statyba, turizmas ir laisvalaikis (valtavimas, žvejyba, paukščių stebėjimas). Taip pat įlankoje yra kariniai baziniai ir infrastruktūros mazgai.
Tiltai, tuneliai ir infrastruktūra
Per įlanką nutiesti du reikšmingi susisiekimo objektai. Chesapeake Bay tiltas kerta įlanką Merilende nuo Sandy Point (netoli Anapolio) iki Kento salos; tai automobilių tiltas, jungiantis rytinę ir vakarinę pakrantes ir trumpinantis kelionės laiką tarp sostinės regiono ir Rytų kranto kurortinių zonų. Virdžinijos valstijoje esantis Čezapeiko įlankos tiltas-tunelis jungia Virdžinijos Bičą su Čarlzo kyšuliu — tai unikalus tilto ir tunelio derinys, kuris leidžia tranzitui per įlanką, tuo pačiu neblokuodamas laivybos takų.
Be šių pagrindinių statinių, pakrantėje yra daugybė mažesnių prieplaukų, keltų linijų, krantinių ir rekreacinių zonų, kurios palaiko vietos ekonomiką ir bendruomenių gyvenimą.
Iššūkiai ir ateities perspektyvos
Pagrindiniai Česapikės įlankos iššūkiai yra maistinių medžiagų (azoto ir fosforo) nutekėjimas iš žemės ūkio ir miesto teritorijų, urbanizacija krantinėje, invazinės rūšys bei klimato kaitos pasekmės (jūros lygio kilimas, dažnesnės audros). Sėkmingas įlankos atkūrimas reikalauja ilgalaikių koordinuotų priemonių — tiek politinių sprendimų, tiek vietos bendruomenių ir ūkininkų įsitraukimo.
Vis dėlto Česapikės įlanka išlieka viena svarbiausių biologinių ir kultūrinių ekosistemų JAV, turinti didelę ekologinę, istorinę ir ekonominę vertę regionui.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Chesapeake įlanka?
A: Česapekų įlanka yra didžiausia estuarija Jungtinėse Amerikos Valstijose. Ji yra prie Atlanto vandenyno ir yra apsupta Merilando ir Virdžinijos valstijų.
K.: Kokio dydžio yra jos vandenų baseinas?
A: Jos baseinas užima 64 299 kvadratines mylias (166 534 km2) Kolumbijos apygardoje ir šešių valstijų dalyse: Niujorko, Pensilvanijos, Delavero, Merilando, Virdžinijos ir Vakarų Virdžinijos.
K.: Koks jo ilgis?
A: Česapekų įlankos ilgis yra apie 200 mylių (300 km) nuo Susquehanna upės šiaurėje iki Atlanto vandenyno.
K: Koks jos plotis siauriausioje vietoje?
A: Siauriausioje vietoje tarp Kento apygardos Plum Point (netoli Niutauno) ir Harfordo apygardos kranto netoli Romney Creek ji yra maždaug 4,5 km (2,8 mylios) pločio.
K: Koks jo plotis plačiausioje vietoje?
A: Plačiausioje vietoje jo plotis yra 30 mylių (50 km).
K: Koks vidutinis jo gylis?
A: Vidutinis įlankos gylis siekia 46 pėdų (14 m).
K: Ar per ją nutiesti tiltai?
A: Taip, per ją nutiesti du tiltai: Chesapeake Bay Bridge (Česapekų įlankos tiltas) kerta įlanką Merilende nuo Sandy Point (netoli Anapolio) iki Kento salos, o Chesapeake Bay Bridge-Tunnel (Česapekų įlankos tiltas-tunelis) Virdžinijoje jungia Virdžinijos Bičą su Cape Charlesu.
Ieškoti