Karstų laivai — Didysis airių badas ir mirtinos emigrantų kelionės
Karstų laivai — tragiška Didžiojo airių bado istorija: perpildytos, ligų nusiaubtos kelionės, trečdalis žuvusių emigrantų ir siaubingos jūros legendos.
Per Didįjį airių badą (1845-1852 m.) karstų laivai gabeno airių imigrantus į Ameriką ir kitas kolonijas. Tai buvo pigiausias būdas perplaukti Atlanto vandenyną, tačiau kelionė buvo varginga ir pavojinga. Laivuose buvo siaubingos sąlygos, nes jie buvo labai perpildyti. Be to, buvo mažai maisto ir vandens. Laivuose neretai kildavo ligų.
Trečdalis (30 proc.) keleivių mirė prieš atvykdami į Kanadą arba JAV. Legenda pasakoja, kad rykliai mėgo sekti paskui karstų laivus, nes įgula išmeta mirusiųjų kūnus už borto.
Kas tie „karstų laivai“ ir kodėl taip vadinti
Terminas „karstų laivai“ (angl. coffin ships) kilo dėl didelio mirtingumo ir dėl to, kad per plaukimus dažnai tekdavo laidojimo ritualų trūkumą — mirusieji buvo užrišami ar sudedami į paprastus dėklus ir kartais tiesiog nuleidžiami į jūrą. Dalis keleivių taip pat mirė iš bado, ligų ar dehidratacijos dėl prastų maisto ir vandens atsargų. Daugelis laivų priklausė verslininkams, kurie siekė uždirbti iš didelės emigrantų paklausos ir taupė ant maisto, apgyvendinimo bei medicininių priemonių.
Kelionės sąlygos ir ligos
Perplaukti Atlanto vandenyną karstų laivais reiškė kelias savaites ar net mėnesius prastomis sąlygomis:
- Perpildytos kajutės ir deniai — keleiviai miegodavo glaudžiai vienas prie kito, dažnai ant grindų.
- Prastas vėdinimas ir drėgmė — tokiomis sąlygomis lengvai plito užkrečiamos ligos.
- Neužtikrintas maisto ir gėrimo vandens tiekimas — nepakankami racionai, kartais sugadintas maistas.
- Trūkstama higienos ir medicininės priežiūros — sergantiesiems dažnai nebuvo jokios pagalbos.
Dėl to paplito tokios ligos kaip vidurių šiltinė, dizenterija, tymai, vėliau — lavonų uždegimai ir epidemijos laivuose. Kai kurie laivai tapdavo mobiliomis epidemijų židinėmis, o regionų uostuose tekdavo taikyti griežtą izoliaciją.
Mirties rodikliai ir karantinas
Originaliame tekste paminėta 30 proc. mirtingumo riba atspindi siaubingas realijas: kai kuriuose reisų sąrašuose ir liudijimuose matyti, kad prarastų gyvybių dalis svyravo nuo kelių procentų iki kelių dešimčių procentų. Daug mirčių fiksuota tiek jūroje, tiek iškėlus ant krantų — karantininėse stotyse, pavyzdžiui, Grosse Île prie Kvebeko, kur tūkstančiai ligonių buvo gydomi ar palaidoti.
Priežastys, kodėl emigrantai rinkosi karstų laivus
Emigrantų sprendimą emigruoti lėmė smurtinis badas, praradimai, žemės nuosavybės pokyčiai ir ekonominė stichija, kurią sukėlė bulvių maras (Phytophthora infestans). Daug šeimų neturėjo kitų išsigelbėjimo būdų — laivai, net jeigu ir pavojingi, suteikė galimybę pabėgti nuo bado ir ieškoti geresnių sąlygų. Laivų savininkai kartais užpildydavo vietas daugiau nei saugu, nes emigrantai buvo išsekę ir neturtingi, o kelionės bilietas buvo pigiausias būdas pasiekti Ameriką ar kitas kolonijas.
Pasekmės ir palikimas
Didžiulis emigrantų srautas pakeitė Airijos demografinę ir kultūrinę struktūrą: per dešimtmetį šimtai tūkstančių žmonių apsigyveno Jungtinėse Valstijose ir Kanadoje, formuodami dideles airių bendruomenes. Tuo pačiu laikotarpiu Airijoje žuvo apie milijoną žmonių nuo bado ir susijusių ligų, o apie tiek pat — tiek istorikų vertinimais — emigravo.
Skaudi patirtis paskatino vėlesnes reformas: XIX a. viduryje ir antroje pusėje daugelyje šalių įvestos griežtesnės laivybos ir keleivių vežimo taisyklės, geresnės laivų medicininės priemonės bei karantino procedūros, siekiant sumažinti panašių tragedijų pasikartojimą. Karstų laivų istorija išliko Airijos kolektyvinėje atmintyje, ją prisimena memorialai, literatūra ir istoriniai tyrimai.
Pastaba: apie karstų laivus sklando ir legendos — pvz., pasakojimai apie ryklius, sekusius laivus, — tačiau liudijimai apie masines laidotuves jūroje atspindi realią tragediją, kurią patyrė daugybė airių emigrantų.
Gerojo laivo "Jeanie Johnston", kuris plaukiojo per Didįjį badą, kai buvo paplitę laivai su karstais, kopija. "Gerajame laive" niekas niekada nemirė
Klausimai ir atsakymai
K: Kam per Didįjį Airijos badą buvo naudojami laivai su karstais?
A: Per Didįjį airių badą (1845-1852 m.) karstų laivai buvo naudojami airių imigrantams gabenti į Ameriką ir kitas kolonijas.
K: Kodėl per Didįjį airių badą karstų laivai buvo pigiausias būdas persikelti per Atlantą?
A: Per Didįjį airių badą karstų laivai buvo pigiausias būdas persikelti per Atlantą, nes jie buvo perpildyti ir juose buvo mažai maisto ir vandens.
K: Kokios buvo sąlygos karstų laivuose Didžiojo airių bado metu?
A: Didžiojo airių bado metu karstų laivuose buvo siaubingos sąlygos, nes jie buvo perpildyti, juose buvo mažai maisto ir vandens, be to, juose buvo daug ligų.
K: Kiek Didžiojo airių bado metu karstų laivais plaukusių keleivių mirė prieš atplaukdami į Kanadą ar JAV?
A: Trečdalis (30 %) Didžiojo airių bado metu karstų laivais plaukusių keleivių mirė prieš atplaukdami į Kanadą ar JAV.
K: Kodėl per Didįjį airių badą rykliai mėgdavo sekti karstų laivus?
A: Per Didįjį airių badą rykliai mėgo sekti karstų laivus, nes įgulos nariai išmėtė mirusių keleivių kūnus už borto.
K: Kas yra Didysis Airijos badas?
A: Didysis Airijos badas (1845-1852 m.) buvo masinio bado, ligų ir emigracijos laikotarpis Airijoje, kurį sukėlė nesėkmingas bulvių derlius.
K: Kodėl Airijos imigrantai paliko Airiją Didžiojo airių bado metu?
A: Didžiojo Airijos bado metu airių imigrantai paliko Airiją dėl masinio bado, ligų ir galimybių trūkumo, kurį sukėlė bulvių derliaus nesėkmė.
Ieškoti