Coracle

Struktūra

Koriklai yra ovalo formos ir atrodo kaip pusė graikinio riešuto kevalo. Jie gaminami iš suskilusių gluosnio šakų, susuktų ir surištų gluosnio žieve. Iš pradžių išorinis sluoksnis buvo arklio ar jaučio oda. Šios odos buvo padengtos plonu deguto sluoksniu, kad nepraleistų vandens. Šiandien korakuliai gaminami iš kaliko arba drobės, padengtos degutu, arba tiesiog iš stiklo pluošto. Azijos korakliai gaminami kitaip. Jame naudojamas bambukas, o vandenį sulaiko dervos ir kokosų aliejaus sluoksnis. Koraklis neturi kilio. Plokščias dugnas leidžia tolygiai paskirstyti laivo svorį ir krovinį. Tai reiškia, kad jai nereikia daug vandens, kad plūduriuotų - vos kelių centimetrų, todėl ji idealiai tinka naudoti upėse.

Koralų konstrukcijos skiriasi, nes jos pritaikytos upės, kurioje jos statomos ir naudojamos, sąlygoms. Teifi koraklis yra plokščiadugnis, nes jis skirtas plaukti sekliais slenksčiais, kurie vasarą būdingi šiai upei. Karmarteno koraklis yra apvalesnis ir gilesnis, nes jis naudojamas Tywi potvynių ir atoslūgių vandenyse, kur nėra slenksčių. Teifi korakai gaminami iš vietinės medienos. Valties korpusui, vadinamam lats, naudojamas gluosnis. Viršutinei daliai, valų kalba vadinamai Y bleth, naudojamas lazdynas. Tywi korakuliai nuo seno gaminami iš pjautinio uosio. Šiais laikais darbinės valtys gaminamos iš stiklo pluošto. Tyifi korakuluose nenaudojamos vinys. Jie yra tvirti dėl susisukusių latakų. Karmarteno korakuluose naudojamos varinės vinys ir jie nėra susukti.

Korkeliai tinka žvejybai, nes netrikdo vandens ir žuvų. Juos galima lengvai valdyti viena ranka, o kita ranka - tinklu; du korsetai prie vieno tinklo. Korakulas judinamas plačiapečiu irklu. Įvairiose upėse jie taip pat yra skirtingo dizaino. Juo naudojamasi plaukiojant valtelėmis. Ašmenys vandenyje sudaro aštuoniukės raštą. Irklas naudojamas koraklio priekyje, traukiant valtį į priekį, irkluotojui stovint priešais plaukimo kryptį.

Velso "Coracle" gali nešti žmogus ant nugaros. "Llwyth dyn ei gorwgl" - žmogaus krovinys yra jo korakas. (Velso posakis).

Istorija

Koraklis buvo skirtas plaukti greitai tekančiais Velso ir kai kurių kitų Didžiosios Britanijos ir Airijos regionų upeliais. Korakliai yra labai seni, Julijus Cezaris juos matė Britanijoje I a. pr. m. e. Archeologai mano, kad bronzos amžiaus kape, esančiame Barns Farm netoli Dalgety Bay, aptiko korakulų liekanų. Kitų buvo aptikta Korbridže ir netoli Ferribio.

Korakulos yra tokios lengvos, kad jas galima lengvai nešti ant žvejo pečių. Žvejybą su korakais vykdo du korakininkai. Tinklas ištempiamas per upę tarp dviejų koraklių. Jais irkluojama viena ranka, o kita ranka tinklas tempiamas upe. Kai pagaunama žuvis, kiekvienas žvejys traukia po vieną tinklo galą, kol abu korakuliai susiliečia, o žuvis pagaunama ir įkeliama į valtį.

Šiandien

Šiais laikais korakuliai mažai naudojami. Jų galima pamatyti turistinėse Vakarų Velso vietovėse, o kartais - Šropšyro grafystėje, Severno upėje. Sundorne, Šrusberyje, yra viešasis namas, vadinamas "The Coracle". Jame yra iškaba, kurioje pavaizduotas žmogus, naudojantis koraklį upėje. Velso upės Teifi ir Tywi yra geriausios vietos Velse, kur galima rasti koraklių. Teifi upėje jie dažniausiai matomi tarp Cenartho, Cilgerrano ir Llechrydo.

1974 m. Bernardas Thomas iš Llechrydo per 13,5 valandos perplaukė Lamanšo sąsiaurį į Prancūziją. Kelionė parodė, kaip Šiaurės Dakotos mandanų indėnų bulių valtys galėjo būti nukopijuotos nuo koraklių, kuriuos XII a. pristatė princas Madogas.

Daugelį metų iki 1979 m. futbolo sirgalių gretose garsėjo "Shrewsbury Coracle" gamintojas Fredas Daviesas. Per "Shrewsbury Town FC" namų rungtynes "Gay Meadow" stadione jis sėdėdavo savo koraklyje ir gaudavo į Severno upę nusileidusius futbolo kamuolius. Nors Daviesas mirė 1994 m., jo legenda vis dar susijusi su klubu.

Koralų draugija

"Coracle Society" yra Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi organizacija, kurią 1990 m. įkūrė jos prezidentas seras Peteris Badge'as. Draugija norėjo:

• Gilinti žinias apie korakus, kurėnus ir panašias valtis, jų gamybą ir naudojimą, jų tyrimą ir kolekcionavimą,
• Remti žvejybą, kuriai naudojami korsetai, ir skatinti rengti korsetų regatas ir lenktynes,
• Kaip spausdinti naujienlaiškį,
• Ieškoti medžiagų, iš kurių būtų galima statyti korakus, ir
• Didinti demonstracijų, kursų, parodų, diskusijų ir paskaitų, susijusių su karklais, skaičių.

Visoje šalyje yra daug draugijos narių, kurie renginiuose demonstruoja koraklius ir (arba) rengia koraklių konstravimo kursus. Dabartinis draugijos pirmininkas Terry Kenny kasmet rengia kelis kursus Green Wood centre. Kai kurie šių metų renginiai išvardyti oficialioje Koraklių draugijos svetainėje.

Draugija dalyvavo 2005 m. vykusiame Šrusberio upės festivalyje, kur Severno upėje buvo įrengtos įvairios valtys. Be to, kiekvienais metais rugpjūčio šventinį pirmadienį Ironbridže rengiama kasmetinė koralų regata. Ją organizuoja Green Wood Centre. Renginyje gali dalyvauti visi, turintys korakus. Kasmet atvyksta nauji žmonės su korakliais, kuriuos jie pasigamino per Bank Holiday savaitgalį Green Wood Centre kartu su vietiniu koraklių gamintoju Terry Kenny.

2009 m. gegužės 19 d. Shrewsbury mieste įvyko trečiasis "Coracle Challenge" turnyras, kurio metu renkamos lėšos "Macmillan Cancer Support" organizacijai paremti.

Sauga

Koraklis yra nestabili transporto priemonė. Kadangi jis stovi ant vandens, o ne vandenyje, srovės ir vėjas gali lengvai jį nunešti. Koraklių draugija parengė saugaus naudojimosi korakliais vadovą.

Panašus amatas

Seniausi koraklio statymo nurodymai pateikti 4000 metų senumo molinėje klišės plokštelėje. Ją Mesopotamijos dievas Enki padiktavo Atra-Hasisui, kaip pastatyti apvalią "arką". Ši lentelė yra maždaug 2250 metų senesnė už mitus apie tvaną, kurių nė viename nėra tokių detalių. Ankstyviausias žinomas rašytinis įrodymas apie iki šiol naudojamą korako tipo valtį (quffa) yra Biblijoje, Išėjimo knygos 2, 3.

Airiškas curach (taip pat currach arba curragh) yra panašus, bet didesnis indas, naudojamas ir šiandien. Kurachai taip pat buvo naudojami Škotijos vakaruose:

"Šiuolaikiniam žmogui gali atrodyti, kad iš odos ir vytelių pasiūta valtis yra labai nesaugi transporto priemonė, kurią galima patikėti audringoms jūroms, tačiau mūsų protėviai šiomis nedidelėmis transporto priemonėmis be baimės atsiduodavo į žiauriausių oro sąlygų malonę. Kadaise jos buvo plačiai naudojamos vakarinėse Škotijos salose ir vis dar randamos Velse. Karkasas [gėlų kalba] vadinamas crannghail, šiuo žodžiu dabar Uiste vadinama trapi valtis."

Spey upėje esantys kurėnai buvo labai panašūs į velsietiškus kurėnus. Kiti susiję amatai:

• Indija - parisal
• Irakas - gufa, guffa arba quffa
• Amerikos indėnų visuomenės - bulius valtis
• Tibetas - ku-dru ir kova
• Vietnamas - thung-chai