Darfūras: Sudano regionas, konfliktas ir humanitarinė krizė

Darfūras: Sudano regiono konfliktai ir gilėjanti humanitarinė krizė — priežastys, aukos, pasekmės ir tarptautinė pagalba analizei.

Darfūras (arab. دار فور, reiškiantis "kailių namai") - regionas tolimuosiuose Sudano vakaruose.

Jis ribojasi su Centrinės Afrikos Respublika, Libija ir Čadu. Sudanas administracine prasme padalytas į kelias valstybines vienetas, tarp kurių – Darfūras (minimas kaip viena sritis arba keli administraciniai vienetai: Vakarų Darfūras, Džanubo Darfūro – Pietų Darfūras ir Šamal Darfūro – Šiaurės Darfūras). Šiame regione ilgą laiką tebesitęsia sunki humanitarinė krizė, išaugusi iš ginkluoto konflikto tarp valstybei palankių sukarintų grupuočių (dažnai vadinamų Janjaweed arba vietine transliacija "Gandžavidai") ir sukilėlių grupių, ypač Sudano išlaisvinimo judėjimo bei Teisingumo ir lygybės judėjimo.

Geografija, gyventojai ir pragyvenimo šaltiniai

Darfūras yra didelis, daugiausia pusdykumis ir sausuma apribotas regionas. Jame gyvena įvairios etninės grupės – tarp žymesnių yra furai (Fur), zasavai (Zaghawa), masalitai (Masalit) ir kelios arabų kilmės bendruomenės. Daug gyventojų užsiima smulkiu žemės ūkio ir gyvulininkyste, todėl klimato kaita, dykumėjimas ir vandens trūkumas stiprina konkurenciją dėl žemių ir ganyklų.

Konflikto priežastys ir eiga

Konflikto ištakos yra sudėtingos: susipina politinės, etninės, ekonominės ir aplinkos priežastys. 2003 m. sukilėlių judėjimai pradėjo kovas prieš Sudano centrinę valdžią, kaltindami diskriminaciją ir regioninį atskirtį. Reaguodama, vyriausybė remiamomis sukarintomis grupėmis vykdė smogiamąsias operacijas, kurios greitai peraugo į plataus masto smurtą prieš civilius.

Per konfliktą buvo pranešta apie masines civilių aukas, kaimų deginimą, priverstinius perkėlimus ir seksualinio smurto panaudojimą kaip karinę taktiką. Dėl šių veiksmų Tarptautinis baudžiamasis teismas išdavė arešto orderius aukštiems pareigūnams ir politikams, o tarptautinė bendruomenė kaltino kai kurias šalis ir grupes genocido arba karo nusikaltimų vykdymu ar padėjimu jiems.

Humanitarinė padėtis

Konfliktas sukėlė didžiulę humanitarinę katastrofą: šimtai tūkstančių žmonių žuvo, milijonai buvo priversti palikti namus ir gyvena perkėlimo stovyklose Darfūre arba pabėgėlių stovyklose kaimyninėse šalyse, ypač Čade. Stovyklėse dažnai trūksta maisto, vandens, sanitarinių sąlygų ir medicininės priežiūros. Humanitarinę pagalbą sunkina saugumo problemos, prieigos apribojimai ir politiniai barjerai.

Tarptautinė reakcija ir taikos pastangos

Tarptautinė bendruomenė į konfliktą reagavo įvairiais būdais: taikos derybomis, sankcijomis, humanitarine pagalba ir taikos palaikymo operacijomis (pvz., Afrikos Sąjungos ir Jungtinių Tautų misijos). Buvo pasirašyti keli taikos susitarimai (pvz., 2006 m. Darfūro taikos susitarimas ir vėlesnės derybos), tačiau jie nevienareikšmiškai išsprendė pagrindines problemas ir dažnai nesulaukė plataus įgyvendinimo. Dėl sudėtingos politinės aplinkos ir daugybės ginkluotų grupių, ilgalaikė taika išliko sudėtingas tikslas.

Dabartinė situacija ir perspektyvos

Nors smurtas Darfūre iš dalies sumažėjo tam tikrais laikotarpžiais, regionas lieka nestabilus. 2020–2023 m. laikotarpiu vykusios politinės permainos Sudane ir 2023 m. konfliktas tarp pagrindinių karinių jėgų (kurių kai kurios grupuotės turi ryšius su Darfūre veikiančiomis pajėgomis) vėl pakurstė nerimą ir naują smurto bangą. Ilgalaikė stabilizacija reikalauja sprendimų dėl saugumo, teisingumo, žemės teisių, ekonominio vystymo ir tarpininkavimo tarp skirtingų bendruomenių.

Ką tai reiškia civiliams

• Priverstiniai perkėlimai: daugelis šeimų gyvena stovyklose ar naujuose miestuose be tinkamo pajamų šaltinio.
• Maisto ir sveikatos saugumas: trūksta maisto, švaraus vandens ir medicinos priežiūros.
• Teisingumo siekiai: daug aukų ir bendruomenių reikalauja atsakomybės už nusikaltimus, o tai komplikuoja taikos procesus.

Darfūras išlieka vienu sudėtingiausių humanitarinių ir saugumo iššūkių Afrikoje: norint pasiekti tvarią taiką, reikia koordinuotos vietinės, nacionalinės ir tarptautinės pastangos, kurios apimtų saugumo garantijas, skaidrų teisingumą, žemės reformą ir ekonominį palaikymą.

Geografija ir klimatas

Darfūro plotas yra apie 493 180 km² (196 555 mylios²) - šiek tiek daugiau nei du trečdaliai Prancūzijos ploto ir daugiau nei pusė Kenijos ploto. Tai daugiausia sausringas plokščiakalnis su Marros kalnais (Jebel Marra), vulkaninės kilmės viršukalnėmis, kylančiomis iki 3 000 m, regiono centre. Pagrindiniai regiono miestai yra Al Faširas, Nyala ir Geneina.

Yra keturi pagrindiniai fizinės geografijos bruožai. Visą rytinę Darfūro dalį dengia lygumos ir žemos kalvos su smėlingais dirvožemiais, vadinamais goz, ir smiltainio kalvos. Daugelyje vietų goze nėra vandens, todėl jame galima gyventi tik ten, kur yra vandens telkinių arba gilių gręžinių. Šiaurėje gozą užgožia Sacharos dykumos smėlis. Kita ypatybė - vadynai, sezoniniai vandentakiai - nuo mažų upeliukų, kurie tik retkarčiais patvinsta drėgnuoju metų laiku, iki didelių vadynų, kurie užtvindo didžiąją lietaus dalį ir teka iš vakarų Darfūro šimtus mylių į vakarus iki Čado ežero. Daugelyje vaduose yra aliuvio duburiai su turtingu dirvožemiu, kurį taip pat sunku įdirbti. Darfūro vakaruose vyrauja trečioji ypatybė - pamatinės uolienos, kartais padengtos plonu smėlingo dirvožemio sluoksniu. Pagrindinės uolienos yra per daug nederlingos, kad jas būtų galima apdirbti, tačiau jose retkarčiais auga miškai, kuriuos gali ganyti gyvuliai. Ketvirtoji ir paskutinė ypatybė yra Marros kalnai, kylantys į viršūnę ties Deribos krateriu, kur yra nedidelė teritorija, kurioje vyrauja vidutinio klimato sąlygos, iškrinta daug kritulių ir yra nuolatinių vandens šaltinių.

Lietaus sezonas trunka nuo birželio iki rugsėjo, todėl didžioji regiono dalis iš dulkėtos rudos spalvos tampa žalia. Kadangi dauguma Darfūro gyventojų verčiasi žemės ūkiu, lietūs yra gyvybiškai svarbūs. Įprastais metais derlių galima nuimti iki lapkričio mėn. Nuėmus derlių, sausais stiebais galima šerti naminius gyvulius. Tolimojoje šiaurinėje dykumoje gali praeiti metai be lietaus. Toli pietuose per metus vidutiniškai iškrenta 700 mm kritulių ir daugelis medžių žaliuoja ištisus metus.

Sudano šalis

Ekonomika ir demografija

Darfūre gyvena apie 7,4 mln. žmonių. Darfūro ekonomika daugiausia grindžiama natūriniu žemės ūkiu, kuriame auginami javai, vaisiai ir tabakas, o sausesnėje šiaurėje - gyvulininkystė. Be to, Darfūras taip pat kenčia nuo dažnų sausrų vasarą ir gausių kritulių žiemą. Dėl to daugelis ūkininkų užsiaugina nepakankamai derliaus, todėl miršta tūkstančiai žmonių.

Furų tautos buvimo vieta Darfūre

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Darfūras?

K: Ką reiškia Darfūro pavadinimas?

K: Kaip Darfūras suskirstytas?

K: Kokia krizė vyksta Darfūre?

K: Kokios šalys ribojasi su Darfūru?

K: Kaip vadinasi trys Darfūro federalinės valstybės?

K: Kas yra sukilėlių grupės, dalyvaujančios konflikte Darfūre?

Paieška pagal raidę