Defensinas
Defensinai yra maži katijoniniai baltymai, randami gyvūnuose ir augaluose. Jie yra šeimininko gynybiniai peptidai. Jie veikia prieš bakterijas, grybelius ir daugelį virusų.
Defensinai turi 18-45 aminorūgštis, įskaitant 6-8 konservatyvias cisteino liekanas. Imuninės sistemos ląstelės turi šių peptidų, padedančių naikinti fagocituojamas bakterijas. Šios ląstelės yra neutrofilų granulocitai ir beveik visos epitelio ląstelės. Dauguma defenzinų veikia prisijungdami prie mikrobinės ląstelės membranos. Patekę į ją, jie membranoje padaro mažyčių skylučių, pro kurias gali ištekėti gyvybiškai svarbūs jonai ir maistinės medžiagos.
Žmogaus beta-defensino HBD-2 monomerinė ir dimerinė struktūros
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra defensyva?
A.: Defensinas - tai mažas katijoninis baltymas, aptinkamas gyvūnuose ir augaluose, kuris tarnauja kaip šeimininko gynybinis peptidas.
K: Su kokiais patogenais kovoja defensinai?
A: Defensinai veikia prieš bakterijas, grybelius ir daugelį virusų.
K: Kiek aminorūgščių paprastai turi defensinai?
A.: Defensinai turi 18-45 aminorūgštis.
K: Kokia yra cisteino liekanų paskirtis defensinuose?
A: Defensinuose yra 6-8 konservatyvios cisteino liekanos.
K: Kokių tipų imuninės sistemos ląstelėse yra defensinų?
A: Neutrofilų granulocitai ir beveik visos epitelio ląstelės turi defenzinų, kurie padeda naikinti fagocituojamas bakterijas.
K: Kaip defensinai naikina bakterijas?
A: Dauguma defenzinų veikia prisijungdami prie bakterijos ląstelės membranos ir sukurdami joje mažytes skylutes, todėl iš jos išteka gyvybiškai svarbūs jonai ir maistinės medžiagos.
K: Ar tik gyvūnų ląstelėse yra defensinų?
Atsakymas: Ne, tiek gyvūnų, tiek augalų ląstelėse yra defensinų.
