Doketizmas: doktrina, gnosticizmo ryšiai ir kodėl laikomas erezija
Doketizmas: istorija, gnosticizmo ryšiai ir kodėl krikščionybėje laikomas erezija — aiškus paaiškinimas apie doktriną, filosofinį foną ir teologinę kritiką.
Doketizmas – tai ankstyvųjų krikščionių mokymas, teigiantis, kad Jėzus tik pasirodė turįs žmogaus kūną; iš tiesų jis nebūtų turėjęs tikro kūno ir tik tariamai kentė. Terminas kilęs iš graikų δοκεῖν/δόκησις (dokein) – atrodyti.
Kas skatino tokį požiūrį?
Doketizmo ištakos siejamos su įvairiomis filosofinėmis ir religiniomis įtakomis. Vienas svarbių motyvų – požiūris, jog materija yra nešvari arba menkavertė, todėl dieviškasis negali tikrai įsikūnyti į materiją. Tokį mąstymą rėmė kai kurie ankstyvieji gnostikų bruožai: jie suvokė pasaulį kaip blogą arba klaidingą kūriniją, o tikrasis, dieviškasis buvimas esąs transcendentiškas ir negali „nusileisti“ į kūniškumą.
Galima manyti, kad įtakos turėjo ir senovės filosofinės idėjos, ypač Platono mokymas, pagal kurį svarbiausios yra idėjos (formos), o materialus pasaulis yra nuodėmingas arba antraeilis.
Ryšiai su gnosticizmu
Daugelis gnostikų sistemų nuo senų laikų buvo siejamos su doketizmu, nes gnostinėms srovėms buvo būdingas materijos denigravimas. Tačiau svarbu pabrėžti, kad ne visi gnostikai buvo vienodi: egzistavo gnostinių sistemų, kurios nebuvo grynai doketinės, ir taip pat atsirado doketinių mokymų, kurie nebuvo tipiniai gnostinės pasaulėžiūros pavyzdžiai. Kitaip tariant, doketizmas ir gnosticizmas dažnai persidengdavo, bet nėra visiškai identiški reiškiniai.
Krikščionių atsakas ir istorinis kontekstas
Ankstyvoji krikščionių bendruomenė greitai reagavo į doketinius teiginius. Svarbūs pirmųjų amžių Bažnyčios tėvai, tokie kaip Ignacijus Antiochietis, Ireniejus ir Tertulijonas, aiškiai pasisakė prieš doketizmą. Jie gynė tikėjimą, kad Kristus yra ir tikras Dievo Sūnus, ir tikras žmogus – turėjo kūną, kentėjo, mirė ir prisikėlė.
Argumentai prieš doketizmą buvo tiek teologiniai, tiek praktiniai:
- Inkarnacija: jei Dievo Žodis (Logos) neįsikūnijo tikrai, tuomet prarandamas pagrindinis krikščioniško gelbėjimo (atitinkamo Dievo veikimo pasaulyje) principas;
- Išpirkimas: jei Kristus tik apsimetė kentintis, jo mirtis negali turėti tikros išpirkos vertės;
- Sakramentai: Eucharistija ir kiti sakramentai remiasi realiu Kristaus kūnu ir krauju – spiritualizavus Kristaus kūniškumą, sumenksta sakramentų reikšmė;
- Patirtis ir liudijimas: Apaštalų martyriškas liudijimas ir pirmųjų bendruomenių pranešimai apie Kristaus kančią bei prisikėlimą tapo mažiau patikimi, jei tikėjimas apie tikrą Kūną būtų atmestas.
Teologinė reikšmė ir kodėl doketizmas laikomas erezija
Daugelis istorinių ir šių dienų krikščionių teologų doketizmą laiko erezija, nes jis paneigia esmines krikščionybės tiesas: tikrą Kristaus žmogiškumą, tikrą jo kančią bei mirtį ir taip pat tikrą prisikėlimą kūnu. Tokie paneigimai keičia pačią evangelijos prasmę – gelbėjimas krikščionybėje yra susietas ne tik su idėja apie Dievą, bet ir su tikru Dievo veikimu istorijoje per konkretų, kūnišką žmogų.
Pasekmės ir įtaka vėlesnėms krikščionių doktrinoms
Konfrontacijos su doketizmu prisidėjo prie ankstyvųjų krikščionių teologinio apmąstymo gilėjimo ir padėjo formuoti klasikinę kristologiją, kurioje pabrėžiama vienas Kristus, turintis visas dieviškumo ir žmogiškumo savybes. Nors doketizmas kaip atskira srovė ilgainiui prarado įtaką tradicinėje Bažnyčioje, jo iššūkis paskatino gilesnius apibrėžimus apie Dievo Žodžio įsikūnijimą ir apie Kristaus kančios bei prisikėlimo reikšmę.
Šiuolaikinė perspektyva
Nors grynas doketizmas reta šiandien, kai kurios modernios teologinės tendencijos kartais spiritualizuoja Kristaus žmogiškumą arba mažiau akcentuoja istorinį jo kūną ir kančią. Bažnyčios ir teologų diskusijose išlieka svarbu aiškinti, kodėl tikras Kristaus žmogiškumas yra esminė krikščionybės dalis.
Santrauka: doketizmas – tai istorinis mokymas, teigęs, kad Jėzus tik rodėsi turįs kūną. Jis glaudžiai susijęs su tam tikromis gnostinėmis idėjomis apie materijos blogumą ir buvo atkakliai kritikuojamas ankstyvosios Bažnyčios tėvų, nes paneigė pagrindines krikščionybės tiesas apie inkarnaciją, kančią, mirtį ir prisikėlimą.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra doketizmas?
A: Doketizmas yra ankstyvasis krikščionių mokymas, teigiantis, kad Jėzus Kristus tik atrodė turįs žmogaus kūną.
K: Kodėl šiandien dauguma krikščionių teologų doketizmą laiko erezija?
A: Doketizmas laikomas erezija, nes neigia Jėzaus Kristaus įsikūnijimą, kuris yra pagrindinė krikščionybės doktrina.
K: Koks buvo ankstyvųjų gnostikų požiūris į materiją?
A: Ankstyvieji gnostikai manė, kad visa materija yra nešvari.
K: Kodėl ankstyvieji gnostikai manė, kad Kristus negalėjo turėti fizinio kūno?
A: Ankstyvieji gnostikai manė, kad, atsižvelgiant į jų požiūrį į nešvarią materiją, Kristus negalėjo turėti fizinio kūno, nes buvo laikomas amžinuoju Logosu.
Klausimas: Kokia yra termino "doketizmas" kilmė?
A: Terminas "doketizmas" kilęs iš graikiško žodžio "dokein", reiškiančio "atrodyti".
K: Ar visada buvo manoma, kad doketizmas ir gnosticizmas vystėsi kartu?
Atsakymas: Ilgą laiką buvo manoma, kad doketizmas ir gnosticizmas vystėsi kartu. Tačiau taip nėra, nes yra gnostinių sistemų, kurios nėra docetinės, taip pat yra docetinių sistemų, kurios nėra gnostinės.
Klausimas: Ar Platono mokymas turėjo kokios nors įtakos doketizmo raidai?
Atsakymas: Neaišku, iš kur atsirado doketizmas, tačiau viena iš teorijų teigia, kad jam įtakos turėjo Platono mokymas, kuris mokė, kad materija yra menkesnė ir svarbios tik idėjos.
Ieškoti