Dvylikapirštės žarnos vėžys: kas tai, priežastys, simptomai ir gydymas
Dvylikapirštės žarnos vėžys yra plonosios žarnos vėžio tipas. Tai reta onkologinė liga, kuri dažnai vystosi kaip adenokarcinoma, bet gali būti ir kitų histologinių tipų (pvz., neuroendokrininiai navikai, limfomos ar GIST). Šis vėžio tipas gali būti panašus į skrandžio vėžį ir storosios žarnos vėžį savo elgsena ir gydymo principais, tačiau turi savitų anatominių ypatybių ir gydymo niuansų. Rizikos veiksniai padidina tikimybę susirgti, o tarp jų minimi: šeiminė adenomatozinė polipozė (FAP), Gardnerio sindromas, Lyncho sindromas, Muir-Torre'o sindromas, celiakijos sprue, Puetz-Jegherso sindromas, Krono liga ir jaunatvinės polipozės sindromas.
Dvylikapirštė žarna yra pirmoji plonosios žarnos dalis. Ji yra tarp skrandžio ir tuščiosios žarnos. Maisto masė, išeinanti iš skrandžio kartu su skrandžio rūgštimi, patenka į dvylikapirštę žarną, kur susimaišo su tulžimi iš tulžies pūslės ir virškinimo sultimis iš kasos. Dėl artumo tulžies latakams ir kasai navikai gali sukelti gelta ar skrandžio išsivadųsmo ir virškinimo sutrikimus.
Priežastys ir rizikos veiksniai
- Genetiniai sindromai: FAP, Gardnerio sindromas, Lyncho sindromas (hereditinis nepolipozinis kolorektalinis vėžys), Muir-Torre'o sindromas ir Puetz-Jeghers sindromas žymiai padidina riziką. Tokiems pacientams rekomenduojama genetinė konsultacija ir reguliari stebėsena.
- Lėtinės uždegiminės ligos: Krono liga ar ilgalaikė celiakija (sprue) gali skatinti audinių pokyčius ir padidinti vėžio riziką.
- Polipozės sindromai: jaunatvinės polipozės ar kiti multiple polipai gali predisponuoti navikams.
- Dietos ir gyvenimo būdo veiksniai: nors specifinių ryšių su dvylikapirštės žarnos vėžiu mažai, bendri rizikos veiksniai, kaip rūkymas, didelis raudonos mėsos vartojimas ir nutukimas, gali prisidėti prie virškinamojo trakto vėžio rizikos.
Simptomai
- Pilvo skausmas ar diskomfortas (dažniausiai epigastriume)
- Pykinimas, vėmimas, ypač jei susiformuoja žarnos nepraeinamumas
- Neplanuotas svorio kritimas ir apetito praradimas
- Gelta (geltonas odos ar akių pageltimas), jei navikas spaudžia tulžies latakus
- Kraujavimas iš virškinamojo trakto arba lėtinė anemija dėl slaptų kraujavimų
- Virškinimo sutrikimai, pūtimas, ankstyvas sotumas
Simptomai dažnai yra neryškūs ir vėliai pasireiškiantys, todėl liga gali būti diagnozuojama vėlyvame etape.
Diagnostika
- Endoskopija (duodenoskopija): tiesioginis vaizdas ir biopsija yra pagrindiniai diagnostikos metodai. Biopsija leidžia patvirtinti naviko histologiją.
- Vaizdiniai tyrimai: kompiuterinė tomografija (KT), magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir MRCP gali nustatyti naviko dydį, lokaciją ir išplitimą. PET-CT kartais naudojamas metastazių paieškai.
- Endoskopinė retrogradinė cholangiopankreatografija (ERCP): naudinga, jei yra gelta ar reikia tikslesnio tulžies latakų įvertinimo; tuo pačiu metu galima atlikti intervencijas (stentavimas).
- Kraujo tyrimai: bendras kraujo tyrimas (anemijai), kepenų fermentai, kartais naviko žymenys (CEA, CA 19-9) — ribotos specifiškumo.
- Ląstelių/genetiniai tyrimai: pacientams su šeiminių sindromų anamneze gali būti rekomenduojama genetinė testavimo ir šeimos narių stebėsena.
Stadija ir histologija
Dažniausiai dvylikapirštės žarnos vėžys yra adenokarcinoma, tačiau gali būti ir kitų tipų navikų (pvz., neuroendokrininiai augliai). Stadijavimo sistemos (TNM) pagalba nustatomas naviko išplitimas vietiškai ir į limfmazgius bei tolimos metastazės — nuo to priklauso gydymo pasirinkimas ir prognozė.
Gydymas
- Chirurgija: pagrindinis gydymas siekiant išgydymo. Gydymo tipas priklauso nuo naviko vietos:
- Proksimaliniai navikai (netoli ampulės) dažnai reikalauja pancreaticoduodenectomijos (Whipple procedūra) — didesnės apimties operacijos su kasos galvos ir tulžies latakų anastomozėmis.
- Distaliniai navikai kartais gali būti gydomi segmentine dvylikapirštės rezekcija arba daline duodenektomija.
- Ampuliniai ar labai ankstyvi navikai kai kuriais atvejais gali būti pašalinami endoskopiškai (ampullectomy) ar lokaliniu chirurginiu būdu.
- Adjuvantinis ir neoadjuvantinis gydymas: chemoterapija (pvz., 5‑FU ar capecitabinas deriniuose su oksaliplatinu) dažnai skiriama kartu su chirurgija arba prieš ją (priklausomai nuo situacijos), kad sumažintų naviko dydį arba sumažėtų recidyvo rizika.
- Radioterapija: gali būti naudojama tam tikrais atvejais, dažnai kartu su chemoterapija, ypač lokaliai pažengusiose ligos formose.
- Taikinių ir imunoterapija: kai kuriems pacientams taikoma gydymas pagal molekulinius naviko ypatumus. Pvz., imunoterapija gali būti veiksminga pacientams su MSI‑H arba deficituojančiomis DNR mito remonto (MMR) mutacijomis (dažna Lyncho sindromo atveju).
- Paliatyvus gydymas: pažengusiose ligos stadijose prioritetas — simptomų kontrolė: žarnų stentai (prieš obstrukciją), chirurginės apeigos operacijos, skausmo kontrolė, mitybos palaikymas ir psichosocialinė pagalba.
Prognozė
Prognozė labai priklauso nuo ligos stadijos nustatymo metu. Ankstyvai diagnozavus ir sėkmingai pašalinus naviką chirurginiu būdu, galimi ilgesni išgyvenimai, o pažengusios ligos atveju prognozė yra prastesnė. Bendri prognostiniai veiksniai: naviko dydis, limfmazgių įsitraukimas, atmetimai į tolimesnes vietas ir bendroji paciento sveikatos būklė.
Prevencija ir stebėsena
- Žmonėms, turintiems genetinius sindromus (pvz., FAP, Lyncho), rekomenduojama reguliari gastroenterologinė stebėsena, endoskopiniai tyrimai ir genetinė konsultacija.
- Valdyti lėtines uždegimines ligas (pvz., celiakiją, Krono ligą) ir laikytis gydymo rekomendacijų gali sumažinti tam tikrų rizikų.
- Sveikas gyvenimo būdas, rūkymo vengimas ir subalansuota mityba – bendros priemonės mažinti virškinamojo trakto vėžio riziką.
Ką daryti, jei įtariate problemą?
Jei turite minėtų simptomų ar šeimyninę onkologinę anamnezę, kreipkitės į šeimos gydytoją arba gastroenterologą. Ankstyva diagnostika ir specializuotas gydymas pagerina išgydymo galimybes. Apie konkrečius gydymo variantus, potencialius šalutinius poveikius ir tolimesnę priežiūrą geriausia tartis su onkologu bei chirurgais, turinčiais patirties virškinamojo trakto navikų srityje.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra dvylikapirštės žarnos vėžys?
A: Dvylikapirštės žarnos vėžys - tai vėžio rūšis, atsirandanti plonojoje žarnoje, konkrečiai dvylikapirštėje žarnoje, kuri yra pirmoji plonosios žarnos dalis.
K: Kokie yra dvylikapirštės žarnos vėžio rizikos veiksniai?
A: Dvylikapirštės žarnos vėžio rizikos veiksniai yra šie: šeiminė adenomatozinė polipozė (FAP), Gardnerio sindromas, Lyncho sindromas, Muir-Torre'o sindromas, celiakijos sprue, Puetz-Jegherso, Krono liga ir jaunatvinės polipozės sindromas.
K: Kuo dvylikapirštės žarnos vėžys panašus į skrandžio ir storosios žarnos vėžį?
A: Dvylikapirštės žarnos vėžys yra panašus į skrandžio vėžį ir storosios žarnos vėžį, nes visi šie vėžio tipai pažeidžia virškinimo sistemą.
K: Kur virškinimo sistemoje yra dvylikapirštė žarna?
A.: Dvylikapirštė žarna yra tarp skrandžio ir tuščiosios žarnos plonojoje žarnoje.
K: Kas vyksta dvylikapirštėje žarnoje virškinimo metu?
A: Maistas, susijungęs su skrandžio rūgštimi, patenka į dvylikapirštę žarną, kur susimaišo su tulžimi iš tulžies pūslės ir virškinimo sultimis iš kasos.
K: Kas yra šeiminė adenomatozinė polipozė?
A: Šeiminė adenomatozinė polipozė (FAP) yra genetinis sutrikimas, dėl kurio storojoje ir tiesiojoje žarnoje ir tiesiojoje žarnoje susidaro daugybė polipų. Tai taip pat yra dvylikapirštės žarnos vėžio rizikos veiksnys.
K: Kas yra celiakijos sprue?
A: Celiakijos sprue yra liga, kai plonoji žarna negali tinkamai suvirškinti glitimo. Ji taip pat yra dvylikapirštės žarnos vėžio rizikos veiksnys.