Emfizema yra plaučių liga. Tai viena iš lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) ligų – grupės sutrikimų, kai plaučiuose sutrinka oro srautas ir vyksta lėtinė kvėpavimo funkcijos blogėjimo eiga. Emfizemiją dažniausiai sukelia rūkymas, tačiau ją gali sukelti ir kitos ligos arba priežastis gali būti nežinoma.

Kas tai yra ir kaip susiformuoja

Ji atsiranda, kai plaučių kvėpavimo takų galuose esantys labai maži oro maišeliai (vadinamieji alveolės) iš daugybės maišelių pradeda byrėti ir susidaro didesni oro ertmės. Alveolės yra plaučių sritys, kuriose vyksta deguonies ir anglies dioksido mainai į kraują ir iš jo. Dėl suirusių alveolių sienelių plaučių elastingumas mažėja, žmogui tampa sunku iškvėpti orą – oras „įstringa“ plaučiuose. Tai sukelia būdingą išsipūtusią, „statinę krūtinę“ bei dusulį.

Simptomai

  • Palaipsniui didėjantis dusulys (ypač fizinio krūvio metu);
  • Nuolatinis kosulys, dažnai su skrepliais (ne visiems pacientams);
  • Greitas nuovargis, sumažėjęs ištvermės lygis;
  • Krūtinės išsipūtimas („statinė krūtinė“ arba „barrel chest“);
  • Netekimas svorio ir raumenų masės sunkesnėse stadijose;
  • Dažni ūminiai paūmėjimai (kvėpavimo infekcijos), kartais reikalaujantys hospitalizacijos.

Priežastys ir rizikos veiksniai

  • Rūkymas – pagrindinis ir dažniausiai nustatomas veiksnys (rūkymas,);
  • Ilgalaikė oro tarša, pramoninių dūmų ir cheminių medžiagų poveikis darbe;
  • Genetinė alfa-1 antitrypsino trūkumo būklė (retai) – gali sukelti emfizemą jauname amžiuje;
  • Dažni kvėpavimo takų infekcijų epizodai, astma ir kitos lėtinės plaučių ligos kaip papildomas rizikos veiksnys.

Diagnozė

Diagnozę nustato gydytojas remdamasis ligos istorija, fiziniu ištyrimu ir tyrimais:

  • Spirometrija – pagrindinis tyrimas, matuojantis plaučių funkciją (FEV1, FVC ir FEV1/FVC santykis);
  • Imuniniams ar genetiniams tyrimams (pvz., alfa-1 antitrypsino koncentracija) atlikti, jei yra įtarimų dėl genetinės priežasties;
  • Krūtinės ląstos rentgenograma arba kompiuterinė tomografija (KT) – gali parodyti emfizematinius pakitimus ir bulas (dideles oro ertmes);
  • Pulsoksimetrija arba arterinis kraujo dujų tyrimas – vertina deguonies prisotinimą ir anglies dioksido išskyrimą; DLCO tyrimas (anglies monoksido difuzijos talpa) gali būti sumažėjęs dėl alveolių sunaikinimo.

Gydymas

Emfizema neišgydoma, tačiau gydymas gali sulėtinti ligos progresavimą, sumažinti simptomus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Pagrindiniai gydymo komponentai:

  • Rūkymo nutraukimas – svarbiausias žingsnis. Nutraukus rūkymą, ligos progresas sulėtėja;
  • Bronchodilatatoriai (trumpalaikiai ir ilgalaikiai) – palengvina kvėpavimą, plečia bronchus;
  • Inhaliaciniai kortikosteroidai – gali būti skiriami pacientams su dažnais paūmėjimais arba mišria LOPL forma;
  • Funkcinė reabilitacija (pulmoninė reabilitacija) – pratimai, kvėpavimo technikos, mokymai, padedantys pagerinti ištvermę ir gyvenimo kokybę;
  • Patarimai mitybai ir psichologinė pagalba – esant svorio netekimui ar depresijai;
  • Papildomas deguonies gydymas – skiriamas asmenims, kuriems ramybės metu deguonies koncentracija kraujyje yra žema. Reguliarus papildomo deguonies vartojimas (pvz., >15 valandų per parą) sumažina širdies nepakankamumo ir mirties riziką bei gali pagerinti fizinį pajėgumą. Kai deguonies kiekis yra normalus arba tik nežymiai sumažėjęs, papildomas deguonis gali trumpalaikiai palengvinti dusulį. Reikia atkreipti dėmesį į gaisrų riziką ir mažą naudą pacientams, kurie toliau rūkymas, kol vartoja deguonį.
  • Sisteminiai kortikosteroidai ir antibiotikai – skiriami paūmėjimų metu, priklausomai nuo priežasties;
  • Farmakologinis gydymas mažinant uždegimą ar specifinis (pvz., fosfodiesterazės-4 inhibitoriai) – kai kuriems pacientams;
  • Chirurginis gydymas – kai kuriems pacientams tinka bullektomija, plaučių tūrio mažinimo operacija (LVRS) arba plaučių transplantacija (griežtai atrenkami pacientai), ypač jei yra didelės bulos arba lokalizuota liga.

Komplikacijos

  • Pakitimai plaučių kraujotakoje – plaučių hipertenzija ir antrinė širdies dešiniojo skilvelio nepakankamumas (cor pulmonale);
  • Dažni infekcijų paūmėjimai, kurie gali paūminti kvėpavimo nepakankamumą;
  • Hidropneumotoraksas ar kitos ūminės komplikacijos esant didelėms buloms.

Prevencija ir gyvenimo būdas

  • Venkite rūkymo ir tabako dūmų; jei rūkote – kreipkitės pagalbos mesti;
  • Sumažinkite užterštų patalpų, pramoninių dujų ir dulkėms poveikį darbe (naudokite apsaugos priemones);
  • Skiepijimasis nuo gripo ir pneumokoko gali sumažinti infekcijų riziką;
  • Reguliarios fizinės veiklos pritaikytos galimybėms ir kvėpavimo pratimai (pvz., lūpų pertrauktinis kvėpavimas) – padeda kontroliuoti dusulį;
  • Jei įtariama genetinė forma arba liga prasideda jauname amžiuje be rūkymo anamnezės, verta atlikti alfa-1 antitrypsino tyrimą.

Kada kreiptis į gydytoją

  • Jei pastebite nuolat didėjantį dusulį ar pablogėjantį kosulį;
  • Jei atsirado staigus kvėpavimo pablogėjimas, karščiavimas ar purvini skrepliai – tai gali būti paūmėjimas ar infekcija;
  • Jei reikia pagalbos metant rūkyti arba norite pasitarti dėl reabilitacijos ir deguonies terapijos.

Prognozė

Prognozė priklauso nuo ligos stadijos, paciento amžiaus, bendrai sveikatos būklės ir ar buvo nutrauktas rūkymas. Ankstyvas diagnozavimas, rūkymo nutraukimas ir tinkamas gydymas gali sulėtinti ligos progresavimą ir pagerinti gyvenimo kokybę.