PSO būtinių vaistų sąrašas: apibrėžimas, istorija, prieinamumas

PSO būtiniausių vaistų sąrašas: apibrėžimas, istorija ir prieinamumas — sužinokite, kaip sąrašas keičia sveikatą, prieigos problemas, patentus ir generinius vaistus.

Autorius: Leandro Alegsa

Būtiniausių vaistų sąrašas – tai PSO sudarytas vaistų ir kitų sveikatos priežiūros priemonių sąrašas, skirtas užtikrinti, kad visuomenėms būtų prieinami saugūs, veiksmingi ir ekonomiškai pagrįsti gydymo būdai. Sąrašo tikslas – padėti šalims nustatyti, kurie vaistai turėtų būti prieinami visuotinės sveikatos aprėpties ir pagrindinių sveikatos paslaugų lygyje.

Kas yra sąraše ir kaip jis kuriamas

Į sąrašą įtraukiami vaistai, kurie atitinka šiuos pagrindinius kriterijus:

  • poreikis visuomenės sveikatai (ligų ir būklių paplitimas bei sunkumas),
  • efektyvumas ir saugumas (įrodymai apie gydymo naudą ir rizikas),
  • kainos ir kaštų efektyvumas (priimtinas kainos ir naudos santykis, palyginti su kitomis alternatyvomis).
Sąrašas apima tiek bendrųjų indikacijų (core) vaistus, tiek papildomus (complementary) vaistus, kuriems gali prireikti specialių sąlygų ar papildomų diagnostinių priemonių. Jame taip pat yra vakcinų ir kitų svarbių medikamentų.

Trumpa istorija ir atnaujinimai

Pirmą kartą sąrašas buvo paskelbtas 1977 m. Jis yra peržiūrimas kas dvejus metus, kad atsižvelgtų į naujus mokslo duomenis, keičiančias ligų tendencijas ir naujus gydymo metodus. 2003 m. prie PSO sudaryto sąrašo prisijungė 156 šalys. Per pastaruosius dešimtmečius sąraše atsirado daug naujų vaistų ir vakcinų – nuo 2016 m. įtraukta daugiau kaip 300 skirtingų priemonių, atspindinčių besikeičiančius sveikatos poreikius ir technologinį progresą.

Pagrindinės problemos ir prieigos kliūtys

Sąraše identifikuojamos kelios esminės problemos:

  • Neribojamas dėmesys besivystančių šalių ligoms: daug sąraše esančių vaistų skirtos ligoms, kurios dažniau pasitaiko besivystančiose šalyse (pvz., maliarija, tuberkuliozė). Dėl mažos pirkimo galios ir riboto pelno potencialo farmacijos kompanijos gali būti mažiau suinteresuotos investuoti į naujų vaistų kūrimą tokioms ligoms.
  • Patentai ir didelės kainos: kai kurie sąraše esantys vaistai yra patentuoti ir todėl brangesni, kas riboja jų prieinamumą. Tipinis pavyzdys – tam tikri vaistai nuo AIDS ar kiti modernūs specifiniai gydymo preparatai, kurių kainos gali būti labai aukštos.

Pasaulio banko atlikto tyrimo duomenimis, maždaug trečdalis pasaulio gyventojų neturi pakankamos galimybės gauti šių būtiniausių vaistų dėl kelių priežasčių: aukštų kainų, nestabilios tiekimo grandinės, ribotos vietinės gamybos, reguliavimo kliūčių, sveikatos sistemos finansavimo trūkumo ir gydytojų bei pacientų žinių apie racionalų vaistų vartojimą stokos.

Kaip gerinti prieinamumą

Yra keletas priemonių, kurias vartoja valstybės ir tarptautinės organizacijos siekdamos pagerinti prieigą prie būtiniausių vaistų:

  • Nacionalinių būtiniausių vaistų sąrašų sudarymas: PSO sąrašas dažnai naudojamas kaip modelis, kurį šalys adaptuoja pagal savo poreikius ir finansines galimybes.
  • Generinių vaistų skatinimas: apie 95 % daugumos sąraše nurodytų veikliųjų medžiagų yra neapsaugoti patentais, todėl generiniai vaistai gali būti gaminami ir leisti sumažinti kainas.
  • Viešieji pirkimai ir konsolidavimas: centralizuotas pirkimas arba pirkimų grupių sudarymas gali sumažinti kainas ir užtikrinti stabilę tiekimą.
  • Teisinės priemonės: TRIPS lankstumo taikymas, privalomasis licencijavimas ir kitos reguliavimo priemonės gali padėti pasiekti prieigos sprendimus kritinėse situacijose.
  • WHO iniciatyvos: WHO prekwalifikacija, kainų skaidrumo iniciatyvos, rekomendacijos dėl gydymo gairių ir parama vietinei gamybai stiprina prieinamumą ir kokybę.
  • Sveikatos finansavimo stiprinimas: sveikatos draudimas, subsidijos ir kitos finansavimo priemonės sumažina pacientų išlaidas ir pagerina vartojimą.
  • Racionalaus vartojimo skatinimas: gydytojų mokymas, pacientų švietimas ir vaistų kompiliacijos (formularai) padeda tinkamai naudoti turimus vaistus.

Reikšmė visuomenės sveikatai

PSO būtiniausių vaistų sąrašas turi svarbią strateginę reikšmę: jis skatina šalis įtraukti svarbiausius vaistus į nacionalines politikos gaires, mažina sveikatos priežiūros išlaidų nebūtinas rizikas ir prisideda prie Pasaulio sveikatos organizacijos siekių, tokių kaip visuotinis sveikatos aprėpties užtikrinimas (UHC) ir Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslai. Tačiau siekiant realios ir tvarios prieigos, būtina derinti politikos sprendimus, finansavimą, gamybos pajėgumus ir tarptautinį bendradarbiavimą.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Koks yra būtiniausių vaistų sąrašas?



Atsakymas: Būtiniausių vaistų sąrašas - tai PSO sudarytas vaistų sąrašas, apimantis pagrindinius visuomenės poreikius.

K: Kada pirmą kartą buvo paskelbtas būtiniausių vaistų sąrašas?



A.: Pirmą kartą būtiniausių vaistų sąrašas buvo paskelbtas 1977 metais.

K: Kaip dažnai peržiūrimas būtiniausių vaistų sąrašas?



A.: Būtiniausių vaistų sąrašas peržiūrimas kas dvejus metus.

K.: Kiek šalių prisidėjo prie būtiniausių vaistų sąrašo sudarymo?



A.: Nuo 2003 m. prie būtiniausių vaistų sąrašo sudarymo prisidėjo 156 šalys.

K.: Kiek vaistų ir vakcinų įtraukta į būtiniausių vaistų sąrašą nuo 2016 m.?



A: 2016 m. duomenimis, į būtiniausių vaistų sąrašą įtraukta daugiau kaip 300 skirtingų vaistų ir vakcinų.

K: Kokia pagrindinė problema, susijusi su būtiniausių vaistų sąrašu, yra susijusi su besivystančių šalių ligomis?



A.: Pagrindinė problema, susijusi su besivystančių šalių būtiniausių vaistų sąrašu, yra ta, kad farmacijos bendrovės nėra suinteresuotos kurti naujus vaistus nuo tokių ligų, nes daugelis žmonių negali sau leisti mokėti didelių kainų už vaistus.

K.: Kokia yra pagrindinė būtiniausių vaistų sąrašo problema, susijusi su tam tikrais patentuotais vaistais?



A: Pagrindinė būtiniausių vaistų sąrašo problema, susijusi su tam tikrais patentuotais vaistais, yra ta, kad jie dažnai yra brangūs, o Pasaulio banko tyrimo duomenimis, maždaug trečdalis pasaulio gyventojų neturi galimybės įsigyti šių vaistų.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3