Žodis fistulė kilęs iš lotyniško žodžio, reiškiančio vamzdį arba vamzdelį. Medicinoje fistulė yra nenormalus dviejų tuščiavidurių erdvių sujungimas. Tai gali būti kraujagyslės, žarnos ar kiti tuščiaviduriai organai. Fistulės paprastai atsiranda dėl sužalojimo arba operacijos. Tačiau jos taip pat gali atsirasti dėl infekcijos ar uždegimo. Fistulės paprastai yra ligos būklė, tačiau gydytojai dėl medicininių priežasčių fistules gali sukurti chirurginiu būdu.

Ką reiškia skirtingos fistulės formos

  • Enterokutaninė (žarnų — odoje) — sujungia žarną su odos paviršiumi, dažnai sukelia pūlingą ar fekalinį išskyrimą.
  • Enteroenterinė (žarna — žarna) — jungia dvi žarnų dalis.
  • Rektovaginalinė — susijungia tiesiąją žarną su makštimi ir sukelia išmatuojamosios medžiagos nutekėjimą per makštį.
  • Vesikovaginalinė — jungia šlapimo pūslę su makštimi, sukelia nuolatinį šlapimo nutekėjimą.
  • Arterioveninė — nenormalus ryšys tarp arterijos ir venos, gali sukelti širdies apkrovos padidėjimą ar vietinį kraujotakos sutrikimą.
  • Analinė ir perianalinė — dažnai sukelia skausmą, pūlinį ir ištekėjimą; paplitusi sergantiesiems Krono liga.

Priežastys

Fistulės gali atsirasti dėl įvairių priežasčių:

  • Pooperacinės komplikacijos ar žaizdos;
  • Traumos;
  • Infekcijos ir pūliniai (pvz., abscesai), kurie atsiveria į kitą organą ar odą;
  • Uždegiminės žarnų ligos, ypač Krono liga;
  • Divertikulitas, tuberkuliozė ar kitos infekcinės ligos;
  • Navikai, kurie invaduoja audinius ir sukelia komunikacijas;
  • Spindulinis gydymas (radiacija) ir cheminės medžiagos, kurios pažeidžia audinius;
  • Įterpti svetimkūniai ar blogai išgyjantys siūlai.

Simptomai

Priklausomai nuo vietos ir tipo, simptomai gali būti:

  • Išskyros iš odos ar natūralios angos (skausmingos, pūlingos, kartais fekalinės ar šlapimo pobūdžio);
  • Skausmas ir vietinis paraudimas;
  • Dažni pakartotiniai abscesai ar infekcijos;
  • Karščiavimas, bendras silpnumas;
  • Odos dirginimas arba opos aplink angą;
  • Jei susijusi su žarnynu — viduriavimas, dehidracija, svorio kritimas;
  • Jei susijusi su šlapimo takais — šlapimo nutekėjimas, pakartotinės šlapimo takų infekcijos.

Diagnozė

Diagnozė prasideda nuo išsamios anamnezės ir fizinio tyrimo. Tolimesni tyrimai gali apimti:

  • Vaizdinius tyrimus: kompiuterinę tomografiją (KT), magnetinio rezonanso tomografiją (MRT), ultrasonografiją;
  • Fistulogramą — kontrastinio skysčio įšvirkštimas į fistulės spindį ir rentgeno nuotrauka;
  • Endoskopinius tyrimus: kolonoskopija, cistoskopija ar endoskopinė ultragarsinė diagnostika;
  • Laboratorinius tyrimus infekcijos požymiams ar mitybos būklei įvertinti (CRB, leukocitai, albuminas).

Gydymas

Gydymas priklauso nuo fistulės tipo, vietos, priežasties ir bendros paciento būklės. Dažnai gydymas yra kompleksinis:

  • Konservatyvus gydymas
    • Antibiotikai ir vietinė priežiūra infekcijos kontrolei;
    • Nutekėjimas ir abscesų drenavimas prieš chirurgiją;
    • Mitybos palaikymas — kartais reikalinga parenteralinė mityba, kad fistulė galėtų užgyti;
    • Wound care: tvarsčiai, siurblinės sistemos (negative pressure wound therapy) mažinant išskyras;
    • Seton (siūlas) — naudojamas analinėms fistulėms palaikyti atvirą kanalą ir mažinti abscesų riziką;
    • Fibrino klijai, biomedžiaginiai kamščiai — kai kuriais atvejais taikomi mažų, sudėtingų fistulių gydymui.
  • Chirurginis gydymas
    • Fistulectomija arba fistulotomija — pašalinimas arba atidarymas ir apdorojimas fistulės kanalo;
    • Resekcija pažeistos žarnos dalies ir anastomozė — kai fistulė susijusi su žarnynu;
    • Avansuojantys audinių lopai (flap) rekonstrukcijai ir išėjimo uždarymui;
    • Ostomija — laikinai nukreipti žarnyno turinį, kad gydymo metu paveikti audiniai galėtų pailsėti;
    • Kraujagyslinės fistulės atveju — endovaskulinės procedūros arba rekonstrukcinė chirurgija.

Komplikacijos ir prognozė

Negydomos fistulės gali sukelti:

  • Nuolatines infekcijas ir sepsį;
  • Odos pažeidimus, opas ir randėjimą;
  • Mitybos sutrikimus, dehidrataciją bei svorio kritimą;
  • Šlapinimosi ar tuštinimosi kontrolės sutrikimus, priklausomai nuo vietos;
  • Pasikartojančias fistules po operacijų, ypač jei yra uždegiminė žarnų liga ar navikas.

Prognozė labai priklauso nuo priežasties ir gydymo: kai kurios fistulės gali užgyti konservatyviai, kitos reikalauja sudėtingų operacijų ir ilgo atsigavimo. Sergant Krono liga, fistulių gydymas dažnai yra sudėtingesnis ir gali būti recidyvų.

Prevencija ir kada kreiptis į gydytoją

  • Atidžiai gydyti infekcijas ir abscesus;
  • Laikytis chirurginių priežiūros rekomendacijų po operacijų, kad sumažėtų žaizdų komplikacijų rizika;
  • Kontroliuoti lėtines uždegimines ligas (pvz., Krono liga) kartu su specialistu;
  • Kreiptis į gydytoją, jei atsiranda nenormalios išskyros, ilgai besitęsiantis skaudulys, karščiavimas ar odos pokyčiai — ankstyvas vertinimas padeda išvengti sudėtingesnių komplikacijų.

Jei turite konkrečių klausimų apie tam tikrą fistulės tipą ar gydymo galimybes, verta kreiptis į savo šeimos gydytoją arba specializuotą chirurgą/ligų kontrolės specialistą.