Rytų Sibiro jūra yra nedidelė Arkties vandenyno jūra, esanti šiaurės Sibiro pakrantėje. Ji ribojasi su Arkties kyšuliu šiaurėje, Sibiro pakrante pietuose, Naujojo Sibiro salomis vakaruose, o rytuose – su Bilingo kyšuliu netoli Čiukotkos ir Vrangelio salos. Vakaruose ji jungiasi su Laptevų jūra, o rytuose – su Čiukčių jūra. Jūros geografinės ribos ir srovės dar nėra iki galo ištirtos, todėl kai kuriuose žemėlapiuose jos kontūrai nurodomi skirtingai.

Geografija ir hidrologija

Rytų Sibiro jūra yra labai plati, tačiau dėl nedidelio gylio ji laikoma seklia jūra. Vidutinis gylis yra nedidelis — dažniausiai mažesnis nei 50 m; gilesnės duobės siekia keliasdešimt iki kelių šimtų metrų. Jūros dugnas daugiausia žemas ir smėlėtas ar dumblėtas, vietomis pasitaiko moreningų ir uolėtų ruožų. Dėl intensyvaus gėlo vandens įtekėjimo druskingumas yra mažesnis nei atvirose Arkties vandenyno dalyse.

Svarbiausios į Rytų Sibiro jūrą įtekančios upės yra Indigirka, Alazėja, Ujandina, Čukočia, Kolyma, Raučua, Chaunas ir Pegtymelis. Dauguma šių upių vasarą išteka gausiai, atnešdamos gruntą ir šviežią vandenį, todėl pakrančių zonose druskingumas žemas, o srovės silpnos. Tik keliomis upėmis galima keliauti vidaus laivybai. Jūros pakrantės ilgis — apie 3016 km.

Klimatas ir ledų režimas

Regionui būdingas atšiaurus Arkties klimatas: ilgos, labai šaltos žiemos ir trumpos, vėsios vasaros. Potvyniai yra maži — dažniausiai mažiau nei 25 cm. Vasarą dažni rūkai, o orai permainingi dėl šaltų jūrinių srovių ir gausių tirpimo vandenų. Dėl žemų temperatūrų ir gausaus sniego didžioji dalis jūros paviršiaus dangstoma ledu didžiąją metų dalį; ledo laukai visiškai ištirpsta tik rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais (tikslesnis ledų kiekis priklauso nuo metų ir klimato svyravimų).

Per pastaruosius dešimtmečius klimato atšilimas leido ledo dangai sutrumpėti ir sumažinti storį, todėl sezoninis atviras vandens plotas didėja. Tai turi įtakos vietinei ekologijai, navigacijai ir jūros pakrančių atšilimui (nuolatinio permafrostumo degradacijai).

Ekosistema ir gyvūnija

Rytų Sibiro jūros biologinė įvairovė yra menka palyginti su kitomis jūromis, tačiau regionas turi svarbias Arkties rūšis ir biologinius procesus. Dėl mažo druskingumo ir trumpų biologinių sezonų flora ir fauna yra adaptuota prie šaltų sąlygų. Vandenyse gyvena tokios rūšys kaip arktinė plekšnė, jūrų menkis ir kt., taip pat įvairūs planktono organizmai, kurie vasarą patiria intensyvius žydėjimus.

Pakrantėse ir ledlaukiuose sutinkami poliariniai lokiai, ruoniai, ernių (walrus) populiacijos, belukos (baltieji delfinai) ir kiti jūrų žinduoliai. Paukščių kolonijos peri vasarą pakrantėse ir salose. Ekosistema yra jautri žmogaus veiklai — naftos ir dujų tyrinėjimai, laivybos tarša ir klimato kaita kelia ilgalaikes grėsmes.

Žmonės, istorija ir ūkis

Rytų Sibiro jūros pakrantėse tūkstančius metų gyveno vietinės tautos: jukagirai, čiukčiai, evenkai ir kitos tautos, užsiimančios medžiokle, žvejyba ir tradicinėmis gyvulininkystės formomis. Istoriškai regionas buvo retai apgyvendintas dėl atšiaurių gamtos sąlygų.

Didžiausias miestas ir uostas regione yra Pevekas — vienas šiauriausių žemyninės Rusijos miestų, esantis Chukotkos pusėje. Pevek funkcionuoja kaip svarbus uostas vasaros navigacijos metu ir aptarnauja regiono infrastruktūrą bei kasybos veiklą. Kitų gyvenviečių mažai, jos dažnai yra nedidelės ir priklauso nuo sezoniškų žvejybos bei valstybinės paramos.

Ekonominė veikla regione apima ribotą žvejybą, kai kurias kasybos operacijas (per tą sritį yra mineralinių išteklių), bei ribotus naftos ir dujų tyrinėjimus. Dėl sudėtingų ledų sąlygų ir atokumo intensyvi pramoninė veikla yra ribota.

Svarbūs faktai ir iššūkiai

  • Rytų Sibiro jūra yra viena iš mažiausiai ištirtų Arkties regionų; moksliniai tyrimai čia apriboti dėl atokumo ir sudėtingų ledų sąlygų.
  • Jūros potvyniai yra nedideli (mažiau nei 25 cm), o gylis dažniausiai mažesnis nei 50 m.
  • Ledynų ir permafrostumo pokyčiai dėl klimato atšilimo keičia ekosistemą ir kelia iššūkius vietos bendruomenėms bei jūrinei infrastruktūrai.
  • Regionas turi politinę ir strateginę reikšmę Rusijai, dalis pakrančių įtrauktos į Šiaurinių jūrų kelių maršrutus, tačiau karena ledų navigacija išlieka sunkiai prognozuojama.

Rytų Sibiro jūra išlieka svarbi ir jautri Arkties dalis, kurioje susipina unikali gamta, tradicinės vietinių tautų gyvenimo formos ir šiuolaikiniai klimato bei ekonomikos iššūkiai.