Rytų Sibiro jūra: Arkties geografija, klimatas ir svarbūs faktai
Atraskite Rytų Sibiro jūrą: Arkties geografija, atšiaurus klimatas, unikalūs faktai, istorinė pakrantės gyvybė ir mažai ištirtos laukinės teritorijos.
Rytų Sibiro jūra yra nedidelė Arkties vandenyno jūra, esanti šiaurės Sibiro pakrantėje. Ji ribojasi su Arkties kyšuliu šiaurėje, Sibiro pakrante pietuose, Naujojo Sibiro salomis vakaruose, o rytuose – su Bilingo kyšuliu netoli Čiukotkos ir Vrangelio salos. Vakaruose ji jungiasi su Laptevų jūra, o rytuose – su Čiukčių jūra. Jūros geografinės ribos ir srovės dar nėra iki galo ištirtos, todėl kai kuriuose žemėlapiuose jos kontūrai nurodomi skirtingai.
Geografija ir hidrologija
Rytų Sibiro jūra yra labai plati, tačiau dėl nedidelio gylio ji laikoma seklia jūra. Vidutinis gylis yra nedidelis — dažniausiai mažesnis nei 50 m; gilesnės duobės siekia keliasdešimt iki kelių šimtų metrų. Jūros dugnas daugiausia žemas ir smėlėtas ar dumblėtas, vietomis pasitaiko moreningų ir uolėtų ruožų. Dėl intensyvaus gėlo vandens įtekėjimo druskingumas yra mažesnis nei atvirose Arkties vandenyno dalyse.
Svarbiausios į Rytų Sibiro jūrą įtekančios upės yra Indigirka, Alazėja, Ujandina, Čukočia, Kolyma, Raučua, Chaunas ir Pegtymelis. Dauguma šių upių vasarą išteka gausiai, atnešdamos gruntą ir šviežią vandenį, todėl pakrančių zonose druskingumas žemas, o srovės silpnos. Tik keliomis upėmis galima keliauti vidaus laivybai. Jūros pakrantės ilgis — apie 3016 km.
Klimatas ir ledų režimas
Regionui būdingas atšiaurus Arkties klimatas: ilgos, labai šaltos žiemos ir trumpos, vėsios vasaros. Potvyniai yra maži — dažniausiai mažiau nei 25 cm. Vasarą dažni rūkai, o orai permainingi dėl šaltų jūrinių srovių ir gausių tirpimo vandenų. Dėl žemų temperatūrų ir gausaus sniego didžioji dalis jūros paviršiaus dangstoma ledu didžiąją metų dalį; ledo laukai visiškai ištirpsta tik rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais (tikslesnis ledų kiekis priklauso nuo metų ir klimato svyravimų).
Per pastaruosius dešimtmečius klimato atšilimas leido ledo dangai sutrumpėti ir sumažinti storį, todėl sezoninis atviras vandens plotas didėja. Tai turi įtakos vietinei ekologijai, navigacijai ir jūros pakrančių atšilimui (nuolatinio permafrostumo degradacijai).
Ekosistema ir gyvūnija
Rytų Sibiro jūros biologinė įvairovė yra menka palyginti su kitomis jūromis, tačiau regionas turi svarbias Arkties rūšis ir biologinius procesus. Dėl mažo druskingumo ir trumpų biologinių sezonų flora ir fauna yra adaptuota prie šaltų sąlygų. Vandenyse gyvena tokios rūšys kaip arktinė plekšnė, jūrų menkis ir kt., taip pat įvairūs planktono organizmai, kurie vasarą patiria intensyvius žydėjimus.
Pakrantėse ir ledlaukiuose sutinkami poliariniai lokiai, ruoniai, ernių (walrus) populiacijos, belukos (baltieji delfinai) ir kiti jūrų žinduoliai. Paukščių kolonijos peri vasarą pakrantėse ir salose. Ekosistema yra jautri žmogaus veiklai — naftos ir dujų tyrinėjimai, laivybos tarša ir klimato kaita kelia ilgalaikes grėsmes.
Žmonės, istorija ir ūkis
Rytų Sibiro jūros pakrantėse tūkstančius metų gyveno vietinės tautos: jukagirai, čiukčiai, evenkai ir kitos tautos, užsiimančios medžiokle, žvejyba ir tradicinėmis gyvulininkystės formomis. Istoriškai regionas buvo retai apgyvendintas dėl atšiaurių gamtos sąlygų.
Didžiausias miestas ir uostas regione yra Pevekas — vienas šiauriausių žemyninės Rusijos miestų, esantis Chukotkos pusėje. Pevek funkcionuoja kaip svarbus uostas vasaros navigacijos metu ir aptarnauja regiono infrastruktūrą bei kasybos veiklą. Kitų gyvenviečių mažai, jos dažnai yra nedidelės ir priklauso nuo sezoniškų žvejybos bei valstybinės paramos.
Ekonominė veikla regione apima ribotą žvejybą, kai kurias kasybos operacijas (per tą sritį yra mineralinių išteklių), bei ribotus naftos ir dujų tyrinėjimus. Dėl sudėtingų ledų sąlygų ir atokumo intensyvi pramoninė veikla yra ribota.
Svarbūs faktai ir iššūkiai
- Rytų Sibiro jūra yra viena iš mažiausiai ištirtų Arkties regionų; moksliniai tyrimai čia apriboti dėl atokumo ir sudėtingų ledų sąlygų.
- Jūros potvyniai yra nedideli (mažiau nei 25 cm), o gylis dažniausiai mažesnis nei 50 m.
- Ledynų ir permafrostumo pokyčiai dėl klimato atšilimo keičia ekosistemą ir kelia iššūkius vietos bendruomenėms bei jūrinei infrastruktūrai.
- Regionas turi politinę ir strateginę reikšmę Rusijai, dalis pakrančių įtrauktos į Šiaurinių jūrų kelių maršrutus, tačiau karena ledų navigacija išlieka sunkiai prognozuojama.
Rytų Sibiro jūra išlieka svarbi ir jautri Arkties dalis, kurioje susipina unikali gamta, tradicinės vietinių tautų gyvenimo formos ir šiuolaikiniai klimato bei ekonomikos iššūkiai.
Naujojo Sibiro salų palydovinė nuotrauka, kurioje kairėje matoma Laptevų jūra, o dešinėje - dalis Rytų Sibiro jūros.
Augalija ir gyvūnija
Dėl atšiauraus klimato čia nedaug floros ir faunos. Vasaros planktono žydėjimas trumpas. Rugpjūtį ir rugsėjį jame susidaro 5 mln. tonų planktono. Per metus - 7 mln. tonų.
Jūros pakrantėse ir ledo laukuose kartu su poliarinėmis meškomis gyvena žiediniai ruoniai, barzdotieji ruoniai ir morsai. Paukščiai - didžiosios antys, uraganai ir kormoranai. Jūros vandenyse dažnai lankosi dvigalviai banginiai, pilkieji banginiai, belugos ir narvalai. Pagrindinės žuvų rūšys yra lipučiai ir Coregonus (baltosios žuvys), pavyzdžiui, muksunas, plačioji baltoji žuvėdra ir omulas. Taip pat paplitusios poliarinės strimelės, šafraninės menkės, poliarinės menkės, plekšnės ir arktinės šarkos.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra Rytų Sibiro jūra?
A: Rytų Sibiro jūra yra ribinė jūra, esanti Arkties vandenyne tarp Arkties kyšulio šiaurėje, Sibiro pakrantės pietuose, Naujojo Sibiro salų vakaruose ir Bilingso kyšulio, Čiukotkos bei Vrangelio salos rytuose.
K: Kokia yra Rytų Sibiro jūros geografija?
A: Rytų Sibiro jūra vakaruose ribojasi su Laptevų jūra, o rytuose - su Čiukčių jūra. Jūros pakrantės ilgis - 3016 km, o gylis nedidelis, paprastai mažesnis nei 50 m.
K: Koks yra Rytų Sibiro jūros klimatas?
A: Rytų Sibiro jūros klimatas atšiaurus, vandens druskingumas nedidelis, mažai floros, faunos ir žmonių. Jūros srovės lėtos, potvyniai ir atoslūgiai nedideli, dažni rūkai, ypač vasarą. Jūroje taip pat yra ledo laukų, kurie visiškai ištirpsta tik rugpjūčio-rugsėjo mėn.
Klausimas: Kas gyveno Rytų Sibiro jūros pakrantėse?
A: Rytų Sibiro jūros pakrantėse tūkstančius metų gyveno jukagirų, čiukčių, evenkų ir evenkų gentys.
K: Koks yra didžiausias miestas Rytų Sibiro jūros regione?
A: Didžiausias Rytų Sibiro jūros regiono miestas ir uostas yra Pevekas, šiauriausias žemyninės Rusijos miestas.
K: Kokios svarbiausios upės įteka į Rytų Sibiro jūrą?
A: Svarbiausios upės, įtekančios į Rytų Sibiro jūrą, yra Indigirka, Alazėja, Ujandina, Čukočia, Kolyma, Raučia, Čaunas ir Pegtymelis.
Klausimas: Ar galima keliauti visomis į Rytų Sibiro jūrą įtekančiomis upėmis?
Atsakymas: Ne, tik keliomis upėmis, įtekančiomis į Rytų Sibiro jūrą, galima keliauti.
Ieškoti