Laptevų jūra (Arktis) – geografinė apžvalga, klimatas ir fauna

Laptevų jūra (Arktis) – išsami geografinė apžvalga: klimatas, fauna, gyventojai, upės, salos ir ledynai. Sužinokite apie ekosistemą, istoriją ir unikalius mamutų radinius.

Laptevų jūra yra kraštinė Arkties vandenyno jūra. Ji ribojasi su šiaurine Sibiro pakrante, Taimyro pusiasaliu, Šiaurės Žemės ir Naujojo Sibiro salomis. Jos šiaurinė riba driekiasi nuo Arkties kyšulio iki Anisijaus kyšulio. Vakaruose ribojasi su Karos jūra, rytuose – su Rytų Sibiro jūra. Jūra pavadinta rusų tyrinėtojų Dmitrijaus ir Charitono Laptevo vardu.

Geografija ir hidrografija

Laptevų jūra yra plati ir daugiausia plokščio šelfo zonos jūra. Didžioji dalis jos dugno yra sekli – dauguma vietų yra mažiau nei 50 m gylio, todėl ji priklauso Arkties šelfui. Intensyvus upių nuosėdų įnešimas formuoja plataus ploto deltas ir smėlio bei dumblų ruožus. Svarbiausios į jūrą įtekančios upės, iš kurių gaunama daug nuosėdų ir gėlo vandens, yra:

• Lenos upė, viena didžiausių deltos sistemų pasaulyje;
• Chatanga;
• Anabaras;
• Olenjokas;
• Omolojus;
• Jana.

Dėl didelių upių indėlių jūros vanduo šioje zonoje turi mažesnį druskingumą nei atviros Arkties dalys. Dugnas daugiausia sudarytas iš smėlio, dumblų ir molio, o permafrostas ir ledo sluoksniai šalia krantų išsaugo daug paleolitinių radinių – pavyzdžiui, gerai išlikusias mamutų liekanas Naujojo Sibiro salose ir pakrantėse.

Klimatas ir ledų sąlygos

Laptevų jūroje vyrauja atšiaurus arktinis klimatas: daugiau nei 9 mėnesius per metus temperatūra yra žemesnė nei 0 °C. Krituliai čia nedideli (poliarinio dykumos tipo), dažniau sninga nei lyja. Dėl mažo drėgmės kiekio ir žemos temperatūros augalija yra labai ribota.

Didžioji jūros dalis būna užšalusi ilgą laiką: ledo danga formuojasi rudenį ir išlieka iki vasaros pabaigos. Vasarą, dažniausiai rugpjūtį ir rugsėjį, ledai traukiasi ir atsiranda atviros vandens zonos bei polynijos (vietos, kur ledas neišsiformuoja ar suyra anksčiau) — jos gyvybiškai svarbios vandens paukščiams, žuvims ir žinduoliams. Vietinės srovės ir vėjo sąlygos lemia ledo judėjimą ir kaupimąsi prie krantų.

Flora ir fauna

Šiame regione biologinė įvairovė yra mažesnė negu ten, kur klimatas švelnesnis, tačiau vasaros metu trumpai klesti gyvybė:

• Planktonas ir dumblių žydėjimas vasarą suteikia pagrindą maisto grandinei;
• Žuvys: poliariniai rūšys, pavyzdžiui, arktyninė plekšnė ir poliarinis plekšnys/poliarinis menkiukas, sudaro vietinę faunos dalį;
• Žinduoliai: dažni yra jūros ruoniai (įskaitant žieduotuosius ruonius), taip pat pastebimi polarinių lokių (baltųjų lokių) žvalgymosi ir medžioklės plotai;
• Vandenyno pakrantėse ir salose šiltuoju metu veisia daug paukščių – eideriai, kregždės, krapai, kragai ir migraciniai paukščiai;
• Ant pakrančių ir deltos teritorijų aptinkami sumedėję žinduoliai bei vietinės žemės gyvūnijos atstovai, prisitaikę prie atšiaurių sąlygų.

Verta paminėti, kad biologiniai ištekliai yra jautrūs klimato kaitai ir žmogaus veiklai: trumpas atvirų vandenų sezonas apsprendžia reprodukcijos ir maitinimosi laikotarpius.

Žmonės, gyvenvietės ir ekonominė veikla

Jūros pakrantėse tūkstančius metų gyveno vietinės tautos: jukagirai (jukagirų), vėliau ir evenkai bei kitos sibiro tautos. Vėliau įsikūrė jakutai (jakutai), o nuo XVII a. – rusų atvykėliai. Dėl atšiaurių klimato sąlygų gyventojų skaičius ir tankumas yra labai mažas. Didžiausias miestas ir svarbiausias uostas regione yra Tiksi, kuris tarnauja kaip administracinis ir logistikos centras, aptarnaujantis tyrinėtojus, laivybą ir vietos bendruomenes.

Ekonominė veikla apima ribotą žvejybą, vietinę gyvulininkystę (pvz., elnių ganymas kai kuriose vietovėse), taip pat mokslinius tyrimus, naftos ir dujų žvalgybą bei retos transporto linijos – regionas yra dalis Šiaurės jūrų maršrutų, tačiau navigacija priklauso nuo ledo sąlygų ir dažnai reikalauja ledlaužių pagalbos.

Istorija ir tyrinėjimai

Regioną nuo XVII a. pradėjo tyrinėti rusų keliautojai, daugiausiai plaukdami aukštyn ir žemyn didžiulių upių baseinais. XVIII a. jūrą ištirti padėjo ir garsioji Rusijos Didžioji šiaurės ekspedicija, kurios dalyviai – Dmitrijus ir Charitonas Laptevai – vėliau suteikė jūrai pavadinimą. Nuo to laiko ši sritis dominta tiek geografinio žemėlapių tikslinimo, tiek klimato, geologijos ir biologinių procesų tyrimų.

Aplinkos iššūkiai ir klimato kaitos įtaka

Laptevų jūra yra viena iš zonų, kur klimato kaita ypač akivaizdi: kylant temperatūroms, trumpėja ledų sezonas, kinta permafrostas pakrantėse, spartėja erozija ir nuosėdų išplovimas. Tirpdantys permafrostai gali išlaisvinti užblokuotus organinius anglies junginius (įskaitant metaną), kas turi globalių pasekmių klimato pokyčiams. Taip pat didėja žmonių veiklos spaudimas dėl potencialių žaliavų gavybos bei didėjančios navigacijos naudodamiesi atviresniais Šiaurės jūrų maršrutais.

Svarstymai apie išsaugojimą

Regiono reikšmė biologinei įvairovei, vietinei kultūrai ir pasaulio klimato sistemai kelia poreikį atsargiai derinti ekonominę veiklą ir aplinkos apsaugą. Tyrimai, saugomos teritorijos ir tarptautinis bendradarbiavimas yra svarbūs siekiant išsaugoti Laptevų jūros ekosistemas ateičiai.

Augalija ir gyvūnija

Dėl atšiauraus klimato tiek augalija, tiek gyvūnija yra reta. Jūros augmenijai daugiausia atstovauja diatomėjos, kurių yra daugiau kaip 100 rūšių. Žaliųjų dumblių, melsvadumblių ir plaštakojų yra maždaug po 10 rūšių. Fitoplanktonas būdingas sūriems vandenims. Yra apie 30 zooplanktono rūšių. Pakrantės augalija - daugiausia samanos ir kerpės bei keletas žydinčių augalų, įskaitant arktines aguonas, saxifragas, drebulę ir nedideles poliarinių (Salix polaris) ir šliaužiančiųjų (Salicaceae) gluosnių populiacijas. Tarp retųjų kraujagyslinių augalų yra Cerastium ir Saxifraga rūšių. Iš nekraujagyslinių augalų paminėtinos samanų gentys Detrichum, Dicranum, Pogonatum, Sanionia, Bryum, Orthothecium ir Tortura, taip pat kerpių gentys Cetraria, Thamnolia, Cornicularia, Lecidea, Ochrolechia ir Parmelia.

Nuolatinės žinduolių rūšys: žieduotasis ruonis, barzdotasis ruonis, karpotasis ruonis, morsas, apykaklinis lemingas, arktinė lapė, šiaurinis elnias, vilkas, eršketas, arktinis kiškis ir baltasis lokys. Sezoniškai regione lankosi beluga banginis. Čia gyvena kelios dešimtys paukščių rūšių. Kai kurie jų priklauso nuolatinėms (tundros) rūšims, pavyzdžiui, snieginė kregždė, purpurinė kregždė, snieginė pelėda ir briedinė žąsis. Kiti sudaro dideles kolonijas salose ir jūros pakrantėse. Tai mažoji auka, juodoji žuvėdra, juodoji žuvėdra, juodoji žuvėdra, dramblio kaulo žuvėdra, urvinė žuvėdra, šaradriukė ir ledinė žuvėdra. Kitos paukščių rūšys - skua, sterna, šiaurinė fulmarė, drambliažuvė, ledinė kregždė, Rosso kregždė, ilgasnapė antis, jūrinė gervė, paprastasis lokys ir gluosninis tetervinas. Čia aptinkamos 39 žuvų rūšys, daugiausia būdingos braškinei aplinkai. Pagrindinės iš jų - lipučiai ir baltosios žuvys (Coregonus), tokios kaip muksunas, plačioji baltoji žuvėdra ir omulas. Taip pat paplitusios sardinės, arktinės meknės, Beringo meknės, poliarinės meknės, šafraninės menkės, poliarinės menkės, plekšnės ir arktinės šarkos bei inkonu.

1985 m. Lenos upės deltoje buvo įsteigtas Ust Lenos gamtos rezervatas. Jo plotas - 14 300 km². 1986 m. į rezervatą įtrauktos Naujojo Sibiro salos. Rezervate gausu augalų (402 rūšys), žuvų (32 rūšys), paukščių (109 rūšys) ir žinduolių (33 rūšys).

·        

Laptevų jūra. Saulėlydis.

·        

Laptevų jūra. Ledo gūbriai.

·        

Laivas ant oro pagalvės "Hivus-10" Laptevų jūroje

Snieginė pelėda


Snieginė kregždė

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Laptevų jūra?

K: Kokios yra Laptevų jūros ribos?

K: Kaip Laptevų jūra gavo savo pavadinimą?

K: Koks yra Laptevų jūros klimatas?

K.: Ar Laptevų jūra gausiai apgyvendinta?

K: Kokios upės įteka į Laptevų jūrą?

K: Koks yra didžiausias Laptevų jūros miestas ir uostas?

Paieška pagal raidę