Energijos lygis
Šiame straipsnyje rašoma apie orbitinius (elektronų) energijos lygmenis. Apie junginių energijos lygius žr. cheminį potencialą.
Paprasčiausiai apibrėžiamas kaip skirtingos atomo elektronų potencinės energijos būsenos. Kvantinė mechaninė sistema gali būti tik tam tikrų būsenų, todėl galimi tik tam tikri energijos lygiai. Sąvoka energijos lygis dažniausiai vartojama kalbant apie elektronų konfigūraciją atomuose ar molekulėse. Kitaip tariant, energijos spektrą galima kvantuoti (bendresnį atvejį žr. ištisinis spektras).
Kaip ir klasikinių potencialų atveju, potencinė energija paprastai yra lygi nuliui ties begalybe, todėl surištųjų elektronų būsenų potencinė energija yra neigiama.
Energijos lygmenys laikomi degeneruotais, jei tą patį energijos lygmenį pasiekia daugiau nei viena kvantinė mechaninė būsena. Tada jie vadinami degeneruotais energijos lygmenimis.
Tolesniuose šio straipsnio skyriuose apžvelgiami svarbiausi veiksniai, lemiantys atomų ir molekulių energijos lygius.
Atomai
Vidiniai energijos lygiai
Orbitinės būsenos energijos lygis
Tarkime, kad elektronas yra tam tikroje atomo orbitalėje. Jo būsenos energiją daugiausia lemia elektrostatinė (neigiamo) elektrono sąveika su (teigiamu) branduoliu. Elektrono energijos lygiai aplink branduolį yra duoti :
E n = - h c R ∞ Z n 2{\displaystyle2 E_{n}=-hcR_{\infty }{\frac {Z^{2}}}{n^{2}}}}\ } ,
kur R ∞ {\displaystyle R_{\infty }\ } yra Rydbergo konstanta (paprastai nuo 1 eV iki 103 eV), Z - atomo branduolio krūvis, n {\displaystyle n\ } - pagrindinis kvantinis skaičius, e - elektrono krūvis, h {\displaystyle h} - Planko konstanta, o c - šviesos greitis.
Rydbergo lygmenys priklauso tik nuo pagrindinio kvantinio skaičiaus n {\displaystyle n\ } .
Smulkios struktūros skaidymas
Smulkioji struktūra atsiranda dėl reliatyvistinių kinetinės energijos pataisų, sukinio-orbitinio ryšio (elektrodinaminės sąveikos tarp elektrono sukinio ir judėjimo bei branduolio elektrinio lauko) ir Darvino termino (kontaktinio termino sąveikos tarp s apvalkalo elektronų branduolio viduje). Tipinis dydis10 - 3{\displaystyle 10^{-3}} eV.
Hiperfinė struktūra
Sukinio ir branduolio sukinio ryšys (žr. hiperfinė struktūra). Tipinis dydis10 - 4{\displaystyle 10^{-4}} eV.
Elektrono elektrostatinė sąveika su kitais elektronais
Jei aplink atomą yra daugiau nei vienas elektronas, elektronų sąveika padidina energijos lygį. Į šias sąveikas dažnai neatsižvelgiama, jei elektronų banginių funkcijų erdvinis persidengimas yra mažas.
Energijos lygiai dėl išorinių laukų
Zeemano efektas
Sąveikos energija yra: U = - μ B {\displaystyle U=-\mu B} su μ = q L / m2 {\displaystyle \mu =qL/2m}
Zeemano efektas atsižvelgiant į sukinį
Taip atsižvelgiama į magnetinį dipolinį momentą, atsirandantį dėl orbitos kampinio momento, ir į magnetinį momentą, atsirandantį dėl elektrono sukinio.
Dėl reliatyvistinių efektų (Dirako lygtis) magnetinis momentas, atsirandantis dėl elektrono sukinio, yra μ = - μ B g s {\displaystyle \mu =-\mu _{B}gs}, o g {\displaystyle g} yra giro-magnetinis koeficientas (apie 2). μ = μ l + g μ s {\displaystyle \mu =\mu _{l}+g\mu _{s}}. Todėl sąveikos energija gaunama U B = - μ B = μ B B ( m l + g m s ) {\displaystyle U_{B}=-\mu B=\mu _{B}B(m_{l}+gm_{s})} .
Stark efektas
Sąveika su išoriniu elektriniu lauku (žr. Starko efektą).
Molekulės
Grubiai tariant, molekulės energinė būsena, t. y. molekulinio Hamiltoniano eigenstate, yra elektroninės, vibracinės, rotacinės, branduolinės ir transliacinės komponenčių suma, pvz:
E = E e l e k t r o n i k a + E v i b r a c i o n a l i s + E r o t a c i o n a l i s + E n u k l e a r i s + E t r a n s l a t i o n a l i s {\displaystyle E=E_{\mathrm {electronic} }+E_{\mathrm {vibracinis} }+E_{\mathrm {rotacijos} }+E_{\mathrm {nuclear} }+E_{\mathrm {transliacinis} }\,}
kur E e l e k t r o n i k a {\displaystyle E_{\mathrm {electronic} }}} yra elektroninio molekulinio Hamiltoniano savoji vertė (potencinės energijos paviršiaus vertė) esant molekulės pusiausvyros geometrijai.
Molekuliniai energijos lygmenys žymimi molekulinių terminų simboliais.
Šių sudedamųjų dalių savitosios energijos skiriasi priklausomai nuo konkrečios energinės būsenos ir medžiagos.
Molekulinėje fizikoje ir kvantinėje chemijoje energijos lygmuo yra kvantuotas kvantinės mechaninės būsenos energijos lygmuo.
Kristalinės medžiagos
Kristalinėms medžiagoms dažnai būdingi keli svarbūs energijos lygmenys. Svarbiausi iš jų yra valentinės juostos viršus, laidumo juostos apačia, Fermio energija, vakuumo lygis ir bet kokių kristalų defektinių būsenų energijos lygiai.
Susiję puslapiai
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra orbitiniai energijos lygiai?
Atsakymas: Orbitiniai energijos lygmenys - tai skirtingos atomo elektronų potencinės energijos būsenos, apibrėžiamos kaip energijos spektras, kurį galima kvantuoti.
K: Kodėl kvantinė mechaninė sistema gali būti tik tam tikrų būsenų?
A: Kvantinė mechaninė sistema gali būti tik tam tikrose būsenose, nes energijos lygmenys yra kvantuoti, t. y. galimi tik tam tikri energijos lygmenys.
K: Kas yra degeneruoti energijos lygmenys?
A: Degeneruoti energijos lygmenys - tai energijos lygmenys, kurie gaunami iš daugiau nei vienos kvantinės mechaninės būsenos.
K: Kada potencinė energija lygi nuliui?
A: Potencinė energija paprastai lygi nuliui begalybėje.
K: Kaip dažniausiai vartojama sąvoka "energijos lygmuo"?
A: Dažniausiai terminas "energijos lygis" vartojamas kalbant apie elektronų konfigūraciją atomuose ar molekulėse.
K: Kas lemia atomų ir molekulių energijos lygius?
A: Svarbiausi veiksniai, lemiantys atomų ir molekulių energijos lygius, aptariami tolesniuose straipsnio skyriuose.
Klausimas: Ar yra atvejų, kai energijos spektras nėra kvantuotas?
A: Taip, būna atvejų, kai energijos spektras nėra kvantuotas - tai vadinama ištisiniu spektru. Tačiau kalbant apie orbitinius energijos lygmenis, energijos spektras yra kvantuotas.