Amaltėja (palydovas)
Amaltėja yra trečias arčiausiai Jupiterio esantis mėnulis. Jis buvo atrastas rugsėjo 9 d, 1892ir pavadintas graikų mitologijos nimfos Amaltėjos vardu. Jis taip pat žinomas kaip Jupiteris V.
Amaltėjoje Jupiteris bus nuostabus reginys jos danguje, atrodys 92 kartus didesnis už Mėnulio pilnatį. Amaltėja yra didžiausias iš artimesnių Jupiterio mėnulių. Nesferinis ir rausvos spalvos, manoma, kad jis sudarytas iš vandens ledo ir nežinomo kiekio kitų medžiagų. Jo paviršiuje yra didelių kraterių ir aukštų kalnų.
Amaltėjos nuotraukos darytos 1979 ir 1980 "Voyager 1" ir "Voyager 2" erdvėlaiviai, o vėliau, 1990-aisiais, detalesnės nuotraukos darytos "Galileo" orbitiniu aparatu.
Atradimas ir pavadinimų suteikimas
Amaltėją 1892 m. rugsėjo 9 d. surado Edvardas Emersonas Barnardas (Edward Emerson Barnard), naudodamasis 36 colių (91 cm) teleskopu Ricko observatorijoje. Tai buvo pirmasis naujas Jupiterio mėnulis nuo tada, kai Galileo Galilėjus atrado Galilėjaus mėnulį 1610.
Mėnulis pavadintas graikų mitologijos nimfos Amaltėjos, kuri ožkos pienu maitino kūdikį Dzeusą (graikiškąjį Jupiterio atitikmenį), vardu. Jo romėniškas skaitmeninis žymėjimas yra Jupiteris V. Pavadinimą "Amaltėja" Tarptautinė astronomų sąjunga (IAU) patvirtino tik 1975 m., nors jis buvo naudojamas jau daug dešimtmečių. Pavadinimą pasiūlė Kamilis Flammarionas. Iki 1975 m. Amaltėja dažniausiai buvo vadinama tiesiog Jupiteriu V. Būdvardinė vardo forma yra Amaltėja.
Orbita
Amaltėja skrieja aplink Jupiterį 181 000 km atstumu (2,54 Jupiterio spindulio). Amaltėjos orbitos ekscentricitetas yra 0,003, o polinkis į Jupiterio ekvatorių - 0,37°.
Fizinės savybės
Amaltėjos paviršius yra labai raudonas Raudona spalva gali būti dėl sieros, gaunamos iš Io, arba kitos ne ledo medžiagos. Didžiuosiuose Amaltėjos šlaituose matomos ryškios žalios spalvos dėmės, tačiau šios spalvos prigimtis šiuo metu nežinoma. Amaltėjos paviršius yra šiek tiek šviesesnis nei kitų artimesnių Jupiterio mėnulių paviršiai.
"Galileo" nuotraukos, kuriose matyti netaisyklinga Amaltėjos forma
Kaip Amaltėja atrodo iš Jupiterio
Žiūrint iš Jupiterio paviršiaus, tiksliau, iš karto virš jo debesų viršūnių, Amaltėja atrodytų labai ryški, švytinti -4,7 magnitudės, panašiai kaip Venera iš Žemės.
Amaltėjos ir Jupiterio kompiuterinis modeliavimas. Kamera yra už 1000 km nuo Amaltėjos, o jos matymo laukas - 26°.
Kaip Jupiteris atrodo iš Amaltėjos
Nuo Amaltėjos paviršiaus Jupiteris atrodytų milžiniškas: jis būtų 92 kartus didesnis už Mėnulio pilnatį.
Tyrimas
1979-1980 m. "Voyager 1" ir "Voyager 2" kosminiai aparatai padarė pirmąsias Amaltėjos nuotraukas, kuriose užfiksuotas jos paviršius. Jie taip pat išmatavo Mėnulio paviršiaus temperatūrą. Vėliau orbitinis aparatas "Galileo" baigė daryti Amaltėjos paviršiaus nuotraukas, o artimas praskriejimas leido nustatyti mėnulio vidinę struktūrą ir sudėtį.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Amaltėja?
A: Amaltėja yra trečias arčiausiai Jupiterio esantis mėnulis.
K: Kas ir kada atrado Amaltėją?
A: Edvardas Emersonas Barnardas Amaltėją atrado 1892 m. rugsėjo 9 d.
K: Kaip dar vadinama Amaltėja?
A: Amaltėja taip pat žinoma kaip Jupiteris V.
K: Kokio dydžio Jupiteris atrodo Amaltėjos danguje?
A: Amaltėjos danguje Jupiteris atrodys 92 kartus didesnis už Mėnulio pilnatį.
K: Koks yra Amaltėjos paviršius?
A: Amaltėjos paviršiuje yra didelių kraterių ir aukštų kalnų.
K: Kada ir kokiais kosminiais aparatais buvo padarytos Amaltėjos nuotraukos?
A: Amaltėjos nuotraukas 1979 ir 1980 m. padarė kosminiai aparatai "Voyager 1" ir "Voyager 2", o vėliau, praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, jas detaliau nufotografavo orbitinis aparatas "Galileo".
K: Ką žinome apie Amaltėjos sudėtį?
A: Amaltėja yra nesferinė, rausvos spalvos, manoma, kad joje yra vandens ledo ir nežinomas kiekis kitų medžiagų.
