Amaltėja — Jupiterio mėnulis: atradimas, savybės ir geologija

Sužinokite apie Amaltėją — Jupiterio trečią mėnulį: atradimą, sudėtį, rausvą ledinį paviršių, kraterius, kalnus ir Voyager bei Galileo misijų nuotraukas.

Autorius: Leandro Alegsa

Amaltėja yra trečias arčiausiai Jupiterio esantis mėnulis. Jį 1892 m. atrado astronomas Edwardas Barnardas; atradimo data pažymėta kaip rugsėjo 9 d, 1892. Mėnulis pavadintas graikų mitologijos nimfos Amaltėjos vardu ir dar kartais žymimas kaip Jupiteris V.

Savybės ir sudėtis

Amaltėja yra didžiausias iš arti Jupiterio skriejančių mažųjų mėnulių (po Metio ir Adrastejos). Ji yra netaisyklingos formos (nesferinė), matmenys apytiksliai 250 × 146 × 128 km, todėl tikėtina, kad turi didelį poringumą. Paviršiaus spalva — ruda arba rausva, kas siejama su geležingomis ir sieros turinčiomis medžiagomis, galimai atneštomis iš aktyvių Io formavimų ar Jupiterio magnetosferos poveikio.

  • Tankis ir sudėtis: palyginti mažas tankis rodo, kad Amaltėja sudaryta iš daugiausia vandens ledo su priemaišomis uolienos ir organinių medžiagų bei žymiu poringumu.
  • Formos ir dydžio ypatumai: netaisyklingos formos ir ne didelis skersmuo — tai tipinės savybės mažųjų arčiau skriejančių satelitų.
  • Orbitinė bei sukimosi ypatybė: Amaltėja yra pasikartojančio (tidal) sukinio būsenoje — ta pati jos pusė visada atsukta į Jupiterį.
  • Vaizdas nuo paviršiaus: Jupiteris danguje būtų gana didelis ir įspūdingas — jo matomas dydis Amaltėjos danguje apie Mėnulio pilnatį prilygstantį vaizdą viršija maždaug 90 kartų pagal kampinį dydį, todėl Jupiteris ten atrodytų milžiniškas.

Geologija ir paviršiaus ypatybės

Amaltėjos paviršiuje yra kraterių, skruzdėlyno tipo plyšių, keterų ir kai kurių didesnių aukštumų. Kalnai ir keteros gali siekti kelių kilometrų aukštį, o kraterių išsidėstymas ir raudonos dėmės rodo sudėtingą geologinę istoriją — smūgius, eroziją dėl mikrometeoritų ir medžiagos, nuolat pašalinamos į erdvę dėl žemos gravitacijos.

Be to, Amaltėja yra svarbus šaltinis Jupiterio išsisklaidžiusiems žiedams: smulkūs jo paviršiaus dalelių išmetimai prisideda prie vadinamųjų gossamer žiedų formavimosi.

Tyrimai ir stebėjimai

Amaltėjos nuotraukos darytos 1979 ir 1980 "Voyager 1" ir "Voyager 2" erdvėlaiviai, o vėliau, 1990-aisiais, detalesnės nuotraukos darytos "Galileo" orbitiniu aparatu. Šie stebėjimai leido įvertinti Amaltėjos formą, matyti paviršiaus spalvinius kontrastus ir nustatyti, kad mėnulis turi mažą tankį bei didelį poringumą. Galileo duomenys taip pat patvirtino, kad Amaltėja prisideda prie Jupiterio gossamer žiedų tiekimo medžiaga.

Svarba ir tolesni tyrimai

Amaltėja yra įdomus objektas mokslui dėl savo artumo savo planetai, netipinės sudėties ir ryšio su planetos žiedų sistema. Dėl mažo dydžio, netaisyklingos formos ir spalvotų paviršiaus dėmių ji suteikia informaciją apie vidinę struktūrą mažų satelitų, poveikį magnetosferai bei trūkumus ir sąveikas Jupiterio sistemoje. Tolesnioms misijoms ir aukštos raiškos stebėjimams reikėtų tikslių duomenų apie paviršių, sandarą ir bangavimą, kad būtų aiškesnė Amaltėjos kilmė ir vystymasis.

Atradimas ir pavadinimų suteikimas

Amaltėją 1892 m. rugsėjo 9 d. surado Edvardas Emersonas Barnardas (Edward Emerson Barnard), naudodamasis 36 colių (91 cm) teleskopu Ricko observatorijoje. Tai buvo pirmasis naujas Jupiterio mėnulis nuo tada, kai Galileo Galilėjus atrado Galilėjaus mėnulį 1610.

Mėnulis pavadintas graikų mitologijos nimfos Amaltėjos, kuri ožkos pienu maitino kūdikį Dzeusą (graikiškąjį Jupiterio atitikmenį), vardu. Jo romėniškas skaitmeninis žymėjimas yra Jupiteris V. Pavadinimą "Amaltėja" Tarptautinė astronomų sąjunga (IAU) patvirtino tik 1975 m., nors jis buvo naudojamas jau daug dešimtmečių. Pavadinimą pasiūlė Kamilis Flammarionas. Iki 1975 m. Amaltėja dažniausiai buvo vadinama tiesiog Jupiteriu V. Būdvardinė vardo forma yra Amaltėja.

Orbita

Amaltėja skrieja aplink Jupiterį 181 000 km atstumu (2,54 Jupiterio spindulio). Amaltėjos orbitos ekscentricitetas yra 0,003, o polinkis į Jupiterio ekvatorių - 0,37°.

Fizinės savybės

Amaltėjos paviršius yra labai raudonas Raudona spalva gali būti dėl sieros, gaunamos iš Io, arba kitos ne ledo medžiagos. Didžiuosiuose Amaltėjos šlaituose matomos ryškios žalios spalvos dėmės, tačiau šios spalvos prigimtis šiuo metu nežinoma. Amaltėjos paviršius yra šiek tiek šviesesnis nei kitų artimesnių Jupiterio mėnulių paviršiai.

"Galileo" nuotraukos, kuriose matyti netaisyklinga Amaltėjos formaZoom
"Galileo" nuotraukos, kuriose matyti netaisyklinga Amaltėjos forma

Kaip Amaltėja atrodo iš Jupiterio

Žiūrint iš Jupiterio paviršiaus, tiksliau, iš karto virš jo debesų viršūnių, Amaltėja atrodytų labai ryški, švytinti -4,7 magnitudės, panašiai kaip Venera iš Žemės.

Amaltėjos ir Jupiterio kompiuterinis modeliavimas. Kamera yra už 1000 km nuo Amaltėjos, o jos matymo laukas - 26°.Zoom
Amaltėjos ir Jupiterio kompiuterinis modeliavimas. Kamera yra už 1000 km nuo Amaltėjos, o jos matymo laukas - 26°.

Kaip Jupiteris atrodo iš Amaltėjos

Nuo Amaltėjos paviršiaus Jupiteris atrodytų milžiniškas: jis būtų 92 kartus didesnis už Mėnulio pilnatį.

Tyrimas

1979-1980 m. "Voyager 1" ir "Voyager 2" kosminiai aparatai padarė pirmąsias Amaltėjos nuotraukas, kuriose užfiksuotas jos paviršius. Jie taip pat išmatavo Mėnulio paviršiaus temperatūrą. Vėliau orbitinis aparatas "Galileo" baigė daryti Amaltėjos paviršiaus nuotraukas, o artimas praskriejimas leido nustatyti mėnulio vidinę struktūrą ir sudėtį.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Amaltėja?


A: Amaltėja yra trečias arčiausiai Jupiterio esantis mėnulis.

K: Kas ir kada atrado Amaltėją?


A: Edvardas Emersonas Barnardas Amaltėją atrado 1892 m. rugsėjo 9 d.

K: Kaip dar vadinama Amaltėja?


A: Amaltėja taip pat žinoma kaip Jupiteris V.

K: Kokio dydžio Jupiteris atrodo Amaltėjos danguje?


A: Amaltėjos danguje Jupiteris atrodys 92 kartus didesnis už Mėnulio pilnatį.

K: Koks yra Amaltėjos paviršius?


A: Amaltėjos paviršiuje yra didelių kraterių ir aukštų kalnų.

K: Kada ir kokiais kosminiais aparatais buvo padarytos Amaltėjos nuotraukos?


A: Amaltėjos nuotraukas 1979 ir 1980 m. padarė kosminiai aparatai "Voyager 1" ir "Voyager 2", o vėliau, praėjusio amžiaus dešimtajame dešimtmetyje, jas detaliau nufotografavo orbitinis aparatas "Galileo".

K: Ką žinome apie Amaltėjos sudėtį?


A: Amaltėja yra nesferinė, rausvos spalvos, manoma, kad joje yra vandens ledo ir nežinomas kiekis kitų medžiagų.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3