Liepsnosvaidis (fougasse): Antrojo pasaulinio karo liepsninė mina ir istorija

Liepsnosvaidis (angl. fougasse arba foo gas) - tai tam tikros rūšies mina arba savadarbis sprogstamasis užtaisas. Jame naudojamas sprogstamasis užtaisas, kuriuo degantis skystis užpurškiamas ant taikinio.

Liepsnosvaidis buvo sukurtas Didžiojoje Britanijoje kaip prieštankinis ginklas Antrojo pasaulinio karo metu 1940 m., kai kilo invazijos krizė. Per tą laikotarpį apie 50 000 liepsnosvaidžio statinių buvo sumontuota maždaug 7 000 baterijų. Dauguma jų buvo pietų Anglijoje ir keletas Škotijoje. Nors Didžiojoje Britanijoje ši konstrukcija niekada nebuvo panaudota kovoje, vėliau ji buvo naudojama Graikijoje.

Konstrukcija ir veikimo principas (apibendrintai)

Liepsnosvaidis iš esmės yra užslėptas arba integruotas užtaisas, skirtas išskirti ir uždegti degų skystį bei taip sukelti stiprų ugnies pliūpsnį ar degančią srovę. Koncepcija remiasi sprogstamojo impulso panaudojimu tam, kad būtų išpurkštas arba užlietas degus skystis, kuris tuomet užsidega ir plinta į taikinius. Šis aprašymas yra bendro pobūdžio ir neatlieka technologinių detalių ar nurodymų – tai istorinis ir taktinis paaiškinimas, o ne instrukcija gaminti ar montuoti tokius įrenginius.

Taktinis panaudojimas ir poveikis

  • Militarinė paskirtis: liepsnosvaidžiai buvo numatyti kaip vietos priešsavarankinė priemonė, skirta XX a. įkarpyti įvykių metu – blokuoti tankų judėjimą, pulti techniką ar grupes kelyje, taip pat sukelti paniką ir sutrikdyti priešo judėjimą.
  • Poveikis: veikia tiek fiziškai (sunaikina arba apsunkina techniką, sukelia gaisrus), tiek psichologiškai (intensyvus ugnies ir dūmų efektas mažina kovinę nuotaiką, verčia keisti taktiką).
  • Ribotumai: tokie įrenginiai yra efektyvūs tik tam tikromis sąlygomis (atitinkama vieta, orų sąlygos, atstumas) ir kelia didelį pavojų civilinėms struktūroms bei aplinkai.

Istorinis kontekstas ir paskesnis likimas

Liepsnosvaidžiai buvo dalis plataus britų gynybos tinklo 1940 m. gynybinių priemonių fronte, įrengto siekiant atgrasyti galimą invaziją. Po karo dauguma tų pozicijų buvo demontuotos arba apleistos; kai kurie liepsnosvaidžių likučiai vėliau rasti statybų ar pajūrio darbų metu. Kai kurios konstrukcijos ar jų fragmentai išsaugoti karo muziejuose arba vietos archyvuose kaip technikos ir gynybos istorijos eksponatai.

Tarptautinė perspektyva ir teisiniai aspektai

Incendiariniai ginklai ir priemonės, kurios sukelia platesnės teritorijos ugninius pliūpsnius, istoriniu požiūriu sulaukė griežtesnės teisinės ir etinės kontrolės XX a. antroje pusėje. Šiuolaikinės tarptautinės sutartys ir konvencijos, kaip ir taikos laikančios priemonės, riboja ar reglamentuoja tam tikrų tipų padeginimo ir plačiai veikiančių sprogstamųjų priemonių naudojimą, ypač kai gresia pavojus civiliams bei civilinei infrastruktūrai.

Muziejinis paveldas ir istorinės studijos

Karo istorikai ir muziejai dokumentuoja liepsnosvaidžių bei kitų savadarbių ginklų naudojimą, tyrinėja jų vaidmenį karo strategijoje ir socialinę įtaką. Eksponatai, dokumentai ir fotografijos padeda suprasti tiek technologijų raidą, tiek visuomenės reakciją į griūties ir karo laikotarpius. Dėl pavojingumo ir saugumo daug originalių pavyzdžių yra neutralizuoti arba išardyti, tačiau nuotraukos, brėžiniai ir pasakojimai išliko istorinių tyrimų šaltiniais.

Etiniai aspektai ir atmintis

Liepsnosvaidžiai — kaip ir kiti karo įrankiai, sukeliantys didelį destruktyvumą ir kančią — primena apie karo žiaurumą ir sukelia svarstymus apie gynybos poreikį bei atsakingą karo priemonių kontrolę. Istorinis kontekstas, parodantis, kodėl tokios priemonės buvo kuriamos ir diegiamos, leidžia geriau suprasti karo technologijų raidą ir kodėl šiandien daug dėmesio skiriama prevencijai bei tarptautinių nuostatų laikymuisi.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra liepsnos fugas?


A.: Liepsnosvaidis - tai minosvaidžio arba savadarbio sprogstamojo užtaiso rūšis, kuriame naudojamas sprogstamasis užtaisas, kad degantis skystis patektų į taikinį.

K.: Kodėl buvo sukurta liepsnosvaidžio bomba?


A: Liepsnosvaidis buvo sukurtas Didžiojoje Britanijoje kaip prieštankinis ginklas per Antrojo pasaulinio karo krizę 1940 m. invazijos metu.

K: Kiek liepsnosvaidžio šaudyklių per Antrąjį pasaulinį karą buvo įdėta į baterijas?


A: Per Antrąjį pasaulinį karą maždaug 7 000 baterijų buvo įrengta apie 50 000 "flame fougasse" statinių.

K: Kur buvo dauguma liepsnosvaidžių baterijų?


A.: Dauguma liepsnosvaidžio baterijų buvo pietų Anglijoje, tačiau keletas jų buvo ir Škotijoje.

K: Ar liepsnosvaidžiai kada nors buvo naudojami kovose Didžiojoje Britanijoje?


Atsakymas: Ne, liepsnosvaidžiai niekada nebuvo naudojami kovose Didžiojoje Britanijoje.

K: Kur vėliau, Antrojo pasaulinio karo metais, buvo naudojami liepsnosvaidžiai?


Atsakymas: Vėliau liepsnosvaidis buvo naudojamas Graikijoje.

K: Kokia krizė paskatino sukurti liepsnosvaidį?


A.: 1940 m. Antrojo pasaulinio karo invazijos krizė paskatino sukurti "flame fougasse" kaip prieštankinį ginklą.

AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3