Prancūzijoje pagamintas Fusil de chasse (fu-zi dee chā-se) – iš pradžių reiškęs „medžioklės ginklas“ – buvo lengvas lygiavamzdis muškietas, skirtas medžioklei. Tai buvo elegantiški flintiniai šautuvai su išskirtine „karvės pėdos“ forma, kuri sušvelnino atatranką. Tokia La Peid apkabos forma būdinga Tulės (Prancūzija) gaminamiems ilgiesiems šautuvams. Fusil de Chasse buvo gaminami Tulės ginklų gamykloje ir savo konstrukcija labai priminė Šarlevilio muškietą, taip pat gaminamą Tulėje, tačiau fusiliai paprastai buvo lengvesni ir trumpesni už Charleville muškietas.

Apibrėžimas ir kilmė

Fusil (pranc. fusil) pavadinimas angliškai fonetiškai tariamas „fusee“; pats prancūziškas žodis yra prancūziško termino atitikmuo ir kilęs iš italų kalbos žodžio fucile, reiškiančio pistoletą arba mažesnį ugniesvaidis. Iš pavadinimo fusil taip pat kilo terminas fusilier, kuriuo apibūdindavo tam tikrų padalinių pėstininkus, aprūpintus tokiais ginklais.

Dizainas ir techninės savybės

Fusiliai dažniausiai turėjo flintlock tipo užtaisą (flintinė užraktas) ir lygiavamzdį vamzdį. Dėl trumpesnio ir lengvesnio korpuso jie buvo patogesni naudoti medžioklėje ar patruliuojant nei pilno dydžio muškietos. „Karvės pėdos“ formos apkaba (angl. „cow’s foot“ butt) padėdavo sumažinti atatranką ir suteikė komforto šūvio metu. Dažnai naudotos kalibro variacijos buvo smulkesnės už standartines karo muškietų – pavyzdžiui, minimas 20 kalibro (apie .62 colio / ~15,7 mm) fuzilis, kuriuo kartais šaudydavo kaip šautuvu (ankstyvasis šautuvo pirmtakas).

Variantai

  • Fusil de chasse – medžioklinė ir civiliška versija: lengvesnė, trumpesnė, skirta šaudymui su kulka arba šoviniais (šratinėms arba mišrioms paskirtims).
  • Fusil de traite (prekybinis pistoletas) – paprastesnė ir pigesnė versija, dažnai naudojama prekyboje su vietiniais gyventojais kolonijose; gaminama ekonomiškiau ir su mažesniu apipavidalinimu.
  • Karininko (officier) fuzilis – aukštesnės kokybės, geriau apdirbtas modelis, pritaikytas kariams ir karininkams; šio tipo fuzilio apkaba buvo trumpesnė už vamzdį maždaug 4 coliais (~100 mm), kad būtų galima patogiai pritvirtinti durklinį bajonetą.

Istorija ir panaudojimas

XVIII a. Europoje ir kolonijose fusiliai buvo plačiai paplitę. Tulės gamyklos produkcija tapo standartu daugeliui prancūzų ginklų modelių, o panašūs sprendimai buvo pasiskolinti ir britų gamintojuose. Britų „fiucilai“ (fusils) buvo sukurti pagal Brown Bess muškietą, pritaikant konstrukciją trumpesniam ir lengvesniam ginklui. Kolonijinėje Amerikoje fusilai buvo populiarūs tarp medžiotojų ir frontiersmenų, o per Amerikos revoliuciją juos naudojo amerikiečių milicijos ir partizanai dėl jų manevringumo ir pakankamos galingumo karinėms reikmėms.

Praktinė reikšmė ir paveldas

Fusiliai užėmė tarpinius pozicijas tarp tradicinių karo muškietų ir specializuotų šautuvų ar patrankinių ginklų: jie buvo pakankamai galingi, kad būtų naudingi mūšyje, tačiau pakankamai lengvi ir trumpi, kad būtų patogūs medžioklei ir kasdienei tarnybai. Daugelyje atvejų fusiliai buvo universalūs ginklai – jais šaudydavo tiek kulkomis, tiek šratinėmis krūvomis.

Šiandien istoriniai fusiliai yra vertinami kolekcionierių ir muziejų: jie atspindi XVIII–XIX a. ginklų technologijų vystymąsi, pramoninį gamybos lygį Tulėje ir Charleville bei ginklų rolę karo ir civiliniame gyvenime to meto visuomenėse.