Fusil de chasse
Prancūzijoje pagamintas Fusil de chasse (fu-zi dee chā-se), iš pradžių reiškęs "medžioklės ginklas", buvo lengvas lygiavamzdis muškietas, skirtas medžioklei. Tai buvo elegantiški flintiniai šautuvai su išskirtine "karvės pėdos" forma, kuri sušvelnino atatranką. Tokia La Peid apkabos forma būdinga Tulėje gaminamiems ilgiesiems šautuvams. Fusil de Chasse buvo gaminami Tulės (Prancūzija) ginklų gamykloje. Fuselės buvo labai panašios į Šarlevilio muškietą, taip pat gaminamą Tulėje. Fusiliai paprastai buvo lengvesni ir trumpesni už Charleville muškietas. Pavadinimas fusil angliškai fonetiškai tariamas kaip "fusee"." Prancūziškas pavadinimas Fusil yra italų kalbos žodžio fucile, reiškiančio kniaukštą, iškraipymas. Tiek prancūzai, tiek britai turėjo karininko fuzilio versijas. Britų fiucilai buvo sukurti pagal Brown Bess muškietą. Iš pavadinimo fusil taip pat kilęs terminas fusilier. Labai panaši, bet pigesnė versija buvo fusil de traite (prekybinis pistoletas). Karininko fuzilis yra pritaikytas timpai, o jo apkaba yra 4 coliais (100 mm) trumpesnė už vamzdį, kad būtų galima pritvirtinti durklinį bajonetą. Karininko šautuvas buvo daug geriau pagamintas. Tačiau šios dvi versijos šiek tiek painiojamos. 20 kalibro (.62 kalibro) fuzilis buvo naudojamas ir kaip šautuvas (ankstyvasis šautuvo pirmtakas). XVIII a. kolonijinėje Amerikoje fusilai buvo paplitęs muškietinis ginklas, o per Amerikos revoliuciją juos naudojo amerikiečiai.
Dvigubo vamzdžio prancūziška šaudyklė, visiškai išraižyta ir išgraviruota. Meno ir pramonės muziejus Sent Etjene, Prancūzijoje
Istorija
Fusil de chasse
Prancūzijoje ginklų gamyba kaip didelė pramonės šaka prasidėjo apie 1535 m. Sent Etjene. Pirmoji ginklų gamykla buvo įkurta 1669 m. Iki 1646 m. ginklų gamyba pradėta netoliese esančiame Tulle. Ten 1690 m. taip pat buvo įsteigta ginklų gamykla. 1630 m. Prancūzija savo kariuomenėje pritaikė kniazdelius. Tulė ir Sent Etjenas tiekė durtuvus prancūzų kariams Amerikoje. Tipiška 1690 m. muškieta buvo apie 60 colių (1 500 mm) ilgio, o jos vamzdis - apie 44 colių (1 100 mm) ilgio. Maždaug iki 1718 m. kapitonai buvo atsakingi už tai, kad kiekvienas kareivis turėtų veikiantį šaunamąjį ginklą, tačiau kitais atvejais kapitonas leisdavo kareiviams patiems pasirinkti, kokią muškietą naudoti. Dažnai tai reiškė, kad kuopoje, jau nekalbant apie kariuomenę, nebuvo naudojamos standartinės muškietos. Tai buvo bendra visų to meto kariuomenių yda. Situacija pasikeitė pasirodžius 1717 m. modelio muškietai, kuri suvienodino Prancūzijos kariuomenėje naudojamas muškietas ir šaudmenis. Jis buvo ilgesnis už to meto britų muškietas, o tai prancūzų kariams suteikė pranašumą. 63 colių (1 600 mm) ilgio ir 47 colių (1 200 mm) ilgio vamzdis leido kariams vienu metu šaudyti iš trijų eilių. Su bajonetu jis buvo ilgesnis. Dėl ilgesnės statinės ir priekinio taikiklio, skirto ginklui nusitaikyti, derinio jis taip pat buvo šiek tiek tikslesnis už britų muškietas. Keletas patobulinimų buvo padaryta su M1728 modeliu, tačiau kitaip tai buvo tas pats muškietas. Daugiau patobulinimų buvo atlikta 1746 m., kai medinis pabūklas buvo pakeistas metaliniu. Prancūzų muškietos šaudė 18 kulkų į svarą, o tai reiškia, kad jos buvo 69 kalibro. 1754 m. buvo išleistas ketvirtas modelis su trumpesne lengvesne versija, skirta karininkams. Karininkų modelis svėrė apie 7 svarus (3,2 kg) ir buvo 54 colių (1400 mm) ilgio. Visi karininkai, įskaitant generolus, nešiojo karininko modelio muškietą. Jie buvo naudojami per Prancūzijos ir Indijos karą, daug jų naudojo amerikiečiai per Amerikos revoliuciją.
Fusil de chasse buvo skirtas medžioklei. Paprastai Tull gamyklose gaminamų muškietų modeliai buvo apibrėžti, tačiau kai kurios medžioklinės muškietos buvo gaminamos pagal užsakymą. Skirtumai priklausė nuo jų paskirties ir rinkos. 1695 m. ir 1696 m. sutartyse dėl muškietų Tulo gamykloje buvo nurodyta užsakyti po "penkias medžioklines muškietas indėnų vadams". Vėliau šie modeliai buvo vadinami fusil fin (vado klasės muškietomis). Šios muškietos turėjo būti 28 kulkų į svarą (maždaug 56 kalibro), 45 colių (1 100 mm) ilgio, "gerai išpjautos ir gerai nupoliruotos, su puikiais tvirtinimais ir plokščiu užraktu". Šios dovanos indėnų vadams buvo elegantiški medžiokliniai muškietininkai.
Fusil de traite
Naujojoje Prancūzijoje su prancūzais susivieniję indėnai nešiojo prancūziškus šautuvus. Tai buvo Fusils de chasse arba de traite. 1755 m. liepos mėn. per Monongahelos mūšį britų generolas Edvardas Braddockas vedė savo karius tiesiai į vietinių amerikiečių ir prancūzų karių pasalą. Be abejo, Braddockas žuvo nuo 62 kalibro kulkos, paleistos iš prancūziško fusilio. Lygiavamzdę Tulės muškietą turėjo dauguma, jei ne visi, prie Monongahelos upės Braddocką užpuolusių indėnų. Vietiniai kariai labai gerai prižiūrėjo savo muškietas ir pirmenybę teikė prancūziškiems fusoletams, o ne kitur pagamintiems ginklams. Nors fusil de traite buvo sukurtas kaip pigesnis prekybinis ginklas, daugelis indėnų žinojo skirtumą ir pirmenybę teikė fusil de chasse. Nors į Ameriką buvo siunčiami įvairių modelių fusiliai, lengvoji musket de chasse buvo skirta tiems, kurie gyveno iš medžioklės. Jų reikėjo tiek daug, kad Saint-Étienne gamykla turėjo patenkinti papildomą paklausą. Dauguma jų buvo išsiųsta į Naująją Prancūziją, kur prekyba buvo pagrindinė Amerikos čiabuvių ir prancūzų veikla. Abiejų rūšių ginklai buvo gaminami su geležinėmis arba žalvarinėmis detalėmis, dauguma jų buvo 62 kalibro. Ant spynos plokštelės buvo užrašas "Tulle" (anksčiau rašyta "Tvlle"). Dėl to po daugiau kaip dviejų šimtmečių archeologinius radinius sunkiau atskirti. Daugelis šiandien gaminamų kopijų yra pažymėtos "Tulle".
Išlaidos
1750 m. Tulėje pagamintų įvairių flintinių šovinių kaina buvo tokia:
- Fusil de Chasse (paprastas) - 15-20 livre. 1997 m. JAV doleriais tai būtų 30-40 dolerių.
- Fusil de fin (vado laipsnis) - 25-40 livre. 1997 m. doleriais - nuo 50 iki 80 dolerių.
- Fusil de traite (paprastas) - 9-15 livre. Apie 18-30 USD 1997 m.
- Fusil de militarie (grenidier arba paprastas) - 20-30 livre. Apie 40-60 JAV dolerių 1997 m.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra "Fusil de Chasse"?
A: Fusil de Chasse yra lengvas lygiavamzdis muškietas, iš pradžių skirtas medžioklei. Jis turi išskirtinę "karvės kojos" formą, kuri sušvelnina atoveiksmį, ir buvo gaminamas Tulės (Prancūzija) ginklų gamykloje.
K: Kaip tarti prancūzišką pavadinimą "Fusil"?
A: Prancūziškas pavadinimas "Fusil" angliškai fonetiškai tariamas kaip "fusee".
K: Kokios dar buvo "Fusil" versijos?
A: Buvo karininko fusil, kuris buvo su diržu, turėjo 4 coliais trumpesnį už vamzdį užtaisą, kad tilptų antgalinis bajonetas, ir buvo daug geriau pagamintas nei pigesnė versija, vadinama fusil de traite (prekybinis pistoletas).
K: Kokio kalibro buvo dauguma fusilų?
A: Dauguma fusilų buvo 20 kalibro (.62 kalibro).
K: Ar jis buvo naudojamas ne tik kaip medžioklinis ginklas?
A: Taip, jis taip pat buvo naudojamas kaip ankstyvasis šautuvo pirmtakas, vadinamas šautuvu.
K: Kur istorijoje amerikiečiai naudojo šį ginklą?
A: Amerikiečiai šį ginklą naudojo per Amerikos revoliuciją XVIII a. kolonijinėje Amerikoje.
