Fusil de chasse — prancūziškas medžioklinis fuzilis: apibrėžimas ir istorija
Prancūzijoje pagamintas Fusil de chasse (fu-zi dee chā-se) – iš pradžių reiškęs „medžioklės ginklas“ – buvo lengvas lygiavamzdis muškietas, skirtas medžioklei. Tai buvo elegantiški flintiniai šautuvai su išskirtine „karvės pėdos“ forma, kuri sušvelnino atatranką. Tokia La Peid apkabos forma būdinga Tulės (Prancūzija) gaminamiems ilgiesiems šautuvams. Fusil de Chasse buvo gaminami Tulės ginklų gamykloje ir savo konstrukcija labai priminė Šarlevilio muškietą, taip pat gaminamą Tulėje, tačiau fusiliai paprastai buvo lengvesni ir trumpesni už Charleville muškietas.
Apibrėžimas ir kilmė
Fusil (pranc. fusil) pavadinimas angliškai fonetiškai tariamas „fusee“; pats prancūziškas žodis yra prancūziško termino atitikmuo ir kilęs iš italų kalbos žodžio fucile, reiškiančio pistoletą arba mažesnį ugniesvaidis. Iš pavadinimo fusil taip pat kilo terminas fusilier, kuriuo apibūdindavo tam tikrų padalinių pėstininkus, aprūpintus tokiais ginklais.
Dizainas ir techninės savybės
Fusiliai dažniausiai turėjo flintlock tipo užtaisą (flintinė užraktas) ir lygiavamzdį vamzdį. Dėl trumpesnio ir lengvesnio korpuso jie buvo patogesni naudoti medžioklėje ar patruliuojant nei pilno dydžio muškietos. „Karvės pėdos“ formos apkaba (angl. „cow’s foot“ butt) padėdavo sumažinti atatranką ir suteikė komforto šūvio metu. Dažnai naudotos kalibro variacijos buvo smulkesnės už standartines karo muškietų – pavyzdžiui, minimas 20 kalibro (apie .62 colio / ~15,7 mm) fuzilis, kuriuo kartais šaudydavo kaip šautuvu (ankstyvasis šautuvo pirmtakas).
Variantai
- Fusil de chasse – medžioklinė ir civiliška versija: lengvesnė, trumpesnė, skirta šaudymui su kulka arba šoviniais (šratinėms arba mišrioms paskirtims).
- Fusil de traite (prekybinis pistoletas) – paprastesnė ir pigesnė versija, dažnai naudojama prekyboje su vietiniais gyventojais kolonijose; gaminama ekonomiškiau ir su mažesniu apipavidalinimu.
- Karininko (officier) fuzilis – aukštesnės kokybės, geriau apdirbtas modelis, pritaikytas kariams ir karininkams; šio tipo fuzilio apkaba buvo trumpesnė už vamzdį maždaug 4 coliais (~100 mm), kad būtų galima patogiai pritvirtinti durklinį bajonetą.
Istorija ir panaudojimas
XVIII a. Europoje ir kolonijose fusiliai buvo plačiai paplitę. Tulės gamyklos produkcija tapo standartu daugeliui prancūzų ginklų modelių, o panašūs sprendimai buvo pasiskolinti ir britų gamintojuose. Britų „fiucilai“ (fusils) buvo sukurti pagal Brown Bess muškietą, pritaikant konstrukciją trumpesniam ir lengvesniam ginklui. Kolonijinėje Amerikoje fusilai buvo populiarūs tarp medžiotojų ir frontiersmenų, o per Amerikos revoliuciją juos naudojo amerikiečių milicijos ir partizanai dėl jų manevringumo ir pakankamos galingumo karinėms reikmėms.
Praktinė reikšmė ir paveldas
Fusiliai užėmė tarpinius pozicijas tarp tradicinių karo muškietų ir specializuotų šautuvų ar patrankinių ginklų: jie buvo pakankamai galingi, kad būtų naudingi mūšyje, tačiau pakankamai lengvi ir trumpi, kad būtų patogūs medžioklei ir kasdienei tarnybai. Daugelyje atvejų fusiliai buvo universalūs ginklai – jais šaudydavo tiek kulkomis, tiek šratinėmis krūvomis.
Šiandien istoriniai fusiliai yra vertinami kolekcionierių ir muziejų: jie atspindi XVIII–XIX a. ginklų technologijų vystymąsi, pramoninį gamybos lygį Tulėje ir Charleville bei ginklų rolę karo ir civiliniame gyvenime to meto visuomenėse.
Dvigubo vamzdžio prancūziška šaudyklė, visiškai išraižyta ir išgraviruota. Meno ir pramonės muziejus Sent Etjene, Prancūzijoje
Istorija
Fusil de chasse
Prancūzijoje ginklų gamyba kaip didelė pramonės šaka prasidėjo apie 1535 m. Sent Etjene. Pirmoji ginklų gamykla buvo įkurta 1669 m. Iki 1646 m. ginklų gamyba pradėta netoliese esančiame Tulle. Ten 1690 m. taip pat buvo įsteigta ginklų gamykla. 1630 m. Prancūzija savo kariuomenėje pritaikė kniazdelius. Tulė ir Sent Etjenas tiekė durtuvus prancūzų kariams Amerikoje. Tipiška 1690 m. muškieta buvo apie 60 colių (1 500 mm) ilgio, o jos vamzdis - apie 44 colių (1 100 mm) ilgio. Maždaug iki 1718 m. kapitonai buvo atsakingi už tai, kad kiekvienas kareivis turėtų veikiantį šaunamąjį ginklą, tačiau kitais atvejais kapitonas leisdavo kareiviams patiems pasirinkti, kokią muškietą naudoti. Dažnai tai reiškė, kad kuopoje, jau nekalbant apie kariuomenę, nebuvo naudojamos standartinės muškietos. Tai buvo bendra visų to meto kariuomenių yda. Situacija pasikeitė pasirodžius 1717 m. modelio muškietai, kuri suvienodino Prancūzijos kariuomenėje naudojamas muškietas ir šaudmenis. Jis buvo ilgesnis už to meto britų muškietas, o tai prancūzų kariams suteikė pranašumą. 63 colių (1 600 mm) ilgio ir 47 colių (1 200 mm) ilgio vamzdis leido kariams vienu metu šaudyti iš trijų eilių. Su bajonetu jis buvo ilgesnis. Dėl ilgesnės statinės ir priekinio taikiklio, skirto ginklui nusitaikyti, derinio jis taip pat buvo šiek tiek tikslesnis už britų muškietas. Keletas patobulinimų buvo padaryta su M1728 modeliu, tačiau kitaip tai buvo tas pats muškietas. Daugiau patobulinimų buvo atlikta 1746 m., kai medinis pabūklas buvo pakeistas metaliniu. Prancūzų muškietos šaudė 18 kulkų į svarą, o tai reiškia, kad jos buvo 69 kalibro. 1754 m. buvo išleistas ketvirtas modelis su trumpesne lengvesne versija, skirta karininkams. Karininkų modelis svėrė apie 7 svarus (3,2 kg) ir buvo 54 colių (1400 mm) ilgio. Visi karininkai, įskaitant generolus, nešiojo karininko modelio muškietą. Jie buvo naudojami per Prancūzijos ir Indijos karą, daug jų naudojo amerikiečiai per Amerikos revoliuciją.
Fusil de chasse buvo skirtas medžioklei. Paprastai Tull gamyklose gaminamų muškietų modeliai buvo apibrėžti, tačiau kai kurios medžioklinės muškietos buvo gaminamos pagal užsakymą. Skirtumai priklausė nuo jų paskirties ir rinkos. 1695 m. ir 1696 m. sutartyse dėl muškietų Tulo gamykloje buvo nurodyta užsakyti po "penkias medžioklines muškietas indėnų vadams". Vėliau šie modeliai buvo vadinami fusil fin (vado klasės muškietomis). Šios muškietos turėjo būti 28 kulkų į svarą (maždaug 56 kalibro), 45 colių (1 100 mm) ilgio, "gerai išpjautos ir gerai nupoliruotos, su puikiais tvirtinimais ir plokščiu užraktu". Šios dovanos indėnų vadams buvo elegantiški medžiokliniai muškietininkai.
Fusil de traite
Naujojoje Prancūzijoje su prancūzais susivieniję indėnai nešiojo prancūziškus šautuvus. Tai buvo Fusils de chasse arba de traite. 1755 m. liepos mėn. per Monongahelos mūšį britų generolas Edvardas Braddockas vedė savo karius tiesiai į vietinių amerikiečių ir prancūzų karių pasalą. Be abejo, Braddockas žuvo nuo 62 kalibro kulkos, paleistos iš prancūziško fusilio. Lygiavamzdę Tulės muškietą turėjo dauguma, jei ne visi, prie Monongahelos upės Braddocką užpuolusių indėnų. Vietiniai kariai labai gerai prižiūrėjo savo muškietas ir pirmenybę teikė prancūziškiems fusoletams, o ne kitur pagamintiems ginklams. Nors fusil de traite buvo sukurtas kaip pigesnis prekybinis ginklas, daugelis indėnų žinojo skirtumą ir pirmenybę teikė fusil de chasse. Nors į Ameriką buvo siunčiami įvairių modelių fusiliai, lengvoji musket de chasse buvo skirta tiems, kurie gyveno iš medžioklės. Jų reikėjo tiek daug, kad Saint-Étienne gamykla turėjo patenkinti papildomą paklausą. Dauguma jų buvo išsiųsta į Naująją Prancūziją, kur prekyba buvo pagrindinė Amerikos čiabuvių ir prancūzų veikla. Abiejų rūšių ginklai buvo gaminami su geležinėmis arba žalvarinėmis detalėmis, dauguma jų buvo 62 kalibro. Ant spynos plokštelės buvo užrašas "Tulle" (anksčiau rašyta "Tvlle"). Dėl to po daugiau kaip dviejų šimtmečių archeologinius radinius sunkiau atskirti. Daugelis šiandien gaminamų kopijų yra pažymėtos "Tulle".
Išlaidos
1750 m. Tulėje pagamintų įvairių flintinių šovinių kaina buvo tokia:
- Fusil de Chasse (paprastas) - 15-20 livre. 1997 m. JAV doleriais tai būtų 30-40 dolerių.
- Fusil de fin (vado laipsnis) - 25-40 livre. 1997 m. doleriais - nuo 50 iki 80 dolerių.
- Fusil de traite (paprastas) - 9-15 livre. Apie 18-30 USD 1997 m.
- Fusil de militarie (grenidier arba paprastas) - 20-30 livre. Apie 40-60 JAV dolerių 1997 m.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra "Fusil de Chasse"?
A: Fusil de Chasse yra lengvas lygiavamzdis muškietas, iš pradžių skirtas medžioklei. Jis turi išskirtinę "karvės kojos" formą, kuri sušvelnina atoveiksmį, ir buvo gaminamas Tulės (Prancūzija) ginklų gamykloje.
K: Kaip tarti prancūzišką pavadinimą "Fusil"?
A: Prancūziškas pavadinimas "Fusil" angliškai fonetiškai tariamas kaip "fusee".
K: Kokios dar buvo "Fusil" versijos?
A: Buvo karininko fusil, kuris buvo su diržu, turėjo 4 coliais trumpesnį už vamzdį užtaisą, kad tilptų antgalinis bajonetas, ir buvo daug geriau pagamintas nei pigesnė versija, vadinama fusil de traite (prekybinis pistoletas).
K: Kokio kalibro buvo dauguma fusilų?
A: Dauguma fusilų buvo 20 kalibro (.62 kalibro).
K: Ar jis buvo naudojamas ne tik kaip medžioklinis ginklas?
A: Taip, jis taip pat buvo naudojamas kaip ankstyvasis šautuvo pirmtakas, vadinamas šautuvu.
K: Kur istorijoje amerikiečiai naudojo šį ginklą?
A: Amerikiečiai šį ginklą naudojo per Amerikos revoliuciją XVIII a. kolonijinėje Amerikoje.
