Flintokas (flintinis užraktas) – mechanizmas, veikimas ir istorija
Flintokas (flintinis užraktas): sužinokite mechanizmo veikimą, istoriją ir panaudojimą nuo muškietų iki šiuolaikinių šautuvų — techniniai paaiškinimai ir istorinė apžvalga.
Flintokas (taip pat vadinamas flintiniu užraktu arba lietuviškai dažnai — klemensinis užraktas) yra bendras terminas, kuriuo žymimi šaunamieji ginklai, kuriuose naudojamas flintoko šaudymo mechanizmas. Terminas gali reikšti ir tik patį šaudymo mechanizmą. Flinto spynelėje naudojamas kniedžio gabalėlis arba flintas, laikomas užrakto žandikaulyje. Nuspaudus gaiduką, plaktukas su pritvirtintu flintu nukrinta ir smogia į plieno skardelę, vadinamą „frizenu“. Smūgis sukelia kibirkštis, nuo kurių užsidega šaunamieji milteliai, esantys indelyje (panelyje) — t. y. priminėje. Per mažą skylutę (vadinamą touch hole) užsidega pagrindinis miltelių užtaisas ginklo vamzdyje ir iššaunamas kulka, šratas ar kita šovinio dalis. Klemensinis užraktas buvo labai populiarus muškietų tipas daugiau kaip 200 metų. Klemensiniai užraktai buvo gaminami su lygiavamzdžiais, o vėliau — su rifliuotais šautuvų vamzdžiais.
Veikimo principas
Trumpai atlikimo seka:
- Ginklas užtaisomas — į vamzdį įstatoma kulka arba šratas, užpilama pagrindinė porcija miltelių (užtaisas).
- Indelyje (panele) dedama mažesnė priminė (priming) porcija miltelių arba vėliau — kartais naudojama ir speciali priemonė prie kaitintos grandies.
- Plaktukas (gaidukas arba „cock“) su pritvirtintu flintu yra užkomponuotas ant „half-cock“ ar pilno padėties; prispaudus gaiduką, plaktukas krenta, flintas trina/frizeną, sukeldamas kibirkštis.
- Kibirkštis uždega priminę panele; liepsna per eina į pagrindinį vamzdžio užtaisą per touch hole ir sukelia sviedinio išėjimą iš vamzdžio.
Pagrindinės dalys
- Gaidukas / plaktukas (cock) – laikoma dalis, ant kurios tvirtinamas flintas.
- Flintas (kniedė arba flintas) – akmens gabalėlis, kuris trindamas frizeną sukelia kibirkštis.
- Frizenas (plieninis skardinis lankas) – per kurį trinamas flintas; kartu atsidarant taip pat dengia priminę panele.
- Indelis / panė – mažas įdubimas užrakte, kuriame yra priminė (maža miltelių porcija).
- Touch hole – skylutė, jungiantis panę su vamzdžio užtaisu.
- Užraktas – mechanizmas, sudarytas iš spyruoklių, raktelių ir krumplių, leidžiantis fiksuoti, užlaikyti ir paleisti gaiduką.
Istorija ir raida
Flintinis užraktas išsivystė iš ankstesnių užraktų tipų — matchlock (degtoji grandinė) ir wheel lock (ratuko užraktas). Ankstyvos flintinių užraktų variacijos, pavyzdžiui, snaphaunce ir doglock, atsirado XVI–XVII a. Tiesioginis „tiesioginis“ arba „true flintlock“ variantas dažnai siejamas su XVII a. pradžia bei meistro iš Prancūzijos, kuris standartizavo ir tobulino mechanizmą; nuo XVII a. pabaigos iki XIX a. pradžios flintokas dominavo karo ir medžioklės ginkluose visoje Europoje ir už jos ribų.
XIX a. pradžioje flintinį užraktą pakeitė patikimesnė ir mažiau jautri oro sąlygoms perkusinio uždegimo sistema — vadinamasis percussion cap (perkusinis dangtelis), pagrįstas fulminatų cheminiu uždegimu. Perkusinio uždegimo priemonės ėmė plisti nuo 1820–1830 m., o per keliasdešimt metų flintiniai užraktai tapo pasenę kariniuose ginkluose, nors kai kurie civiliniai, medžiokliniai ir istoriniai ginklai buvo naudojami tol, kol jų naudotojai patys nenorėjo pereiti prie naujesnių sistemų.
Privalumai ir trūkumai
- Privalumai: santykinė mechaninio paprastumo ir greito paleidimo pusiausvyra, palyginus su matchlock (nereikia degančios sruogos), leido greičiau šauti ir lengviau naudotis kelyje ar kare.
- Trūkumai: jautrumas drėgmei (priminė gali sudrėkti ir neužsidegti), flinto nusidėvėjimas ir būtinybė jį kalant ar keisti, dažnesnės „misfire“ (neužsidegimo) situacijos nei vėlesnėse perkusinėse sistemose. Taip pat flintiniai užraktai kaupta švino bei miltelių dulkes, todėl reikėjo reguliarios priežiūros ir valymo.
Naudojimas, priežiūra ir sauga
- Flintas turi būti tinkamai sukalamas (knapped) ir pritvirtintas, kad generuotų pakankamai kibirkščių; dažnai naudotojai pasižymi įgūdžiais flintų kalime bei parinkime.
- Indelis turi būti tinkamai užpiltas primine; jo apsauga nuo oro (frizeno uždengimas) — svarbi, kad priminė neišblėstų ar nesudrėktų.
- Sauga: dauguma flintinių užraktų turi „half-cock“ saugos padėtį, leidžiančią užrakinti gaiduką ne pilnai paruošto šūvio metu; taip pat reikalingas atsargus elgesys prie užtaisymo ir ginklo valymo, kad išvengti atsitiktinių užtaisymų.
Pasaulinis ir kultūrinis poveikis
Flintokas žymiai pakeitė karo taktiką ir ginklų konstrukcijas — nuo muškietų lauko mūšiuose iki pistoletų ir medžioklinių šautuvų. Daug istorinių karinių konfliktų, pavyzdžiui, Napoleono karai, Amerikos Nepriklausomybės karas ar XVIII a. kovos, vyko laikotarpiu, kai flintokas buvo pagrindinė šaudymo sistema. Šiandien flintiniai ginklai yra svarbūs atkuriant istorinius mūšius, kolekcininkų ir istorikų domėjimuisi bei tam tikrų istorinių reenactmentų rekonstrukcijoms.
Apibendrinant: flintokas — tai istorinis, mechaninis šaudymo užraktas, kuris leido modernizuoti ginkluotę XV–XIX a. laikotarpiu, turėjo tiek privalumų (greitis, mechaninis paprastumas), tiek trūkumų (jautrumas oro sąlygoms, nusidėvėjimas), ir galiausiai buvo pakeistas patikimesnėmis perkusinėmis sistemomis XIX a.
Flinto užrakto mechanizmas (prancūziška spynos konstrukcija)
Ankstyvojo tipo flinto durtuvų snaphaunce
Istorija
Pirmoji flinto šovinių forma pasirodė 1570 m. ir buvo vadinama "snaphaunce". Apie 1630 m. prancūzas Marin le Bourgeoys sukūrė pirmąjį "tikrą" flinto spynelę, dar vadinamą "prancūziška spyna". Bourgeoys tarnavo Prancūzijos karaliui Liudvikui XIII, kuriam sukūrė flinto spynos mechanizmą. Prancūzų spyna supaprastino Snaphaunce konstrukciją, sukurdama vientisą L formos frizzą. Tokį stilių šiandien galima pamatyti daugumoje flintinių spynų.
Kaip ir ankstesnės konstrukcijos, pavyzdžiui, "matchlock", flintokas buvo naudojamas lygiavamzdžiams ilgiesiems šautuvams arba muškietoms. Tačiau netrukus ji pradėta naudoti ir šautuvams bei pistoletams. Flintoko pistoletus naudojo ir burlaivių karininkai bei kariuomenės karininkai.
Garsūs flintiniai šautuvai
Ilgi ginklai
- Populiariai vadinama "Brown Bess", "The British Land Pattern Musket" - buvo gaminama 1725-1838 m., "Land Pattern" ir jos versijos buvo .75 kalibro lygiavamzdės muškietos. Tai buvo standartiniai ginklai visoms sausumos pajėgoms Britų imperijoje. Po 1838 m. juos pakeitė lygiavamzdžiai muškietos su perkusiniu gaubtuvėliu. Jų efektyvus atstumas buvo apie 100 jardų (91 m), tačiau daugumoje mūšio situacijų atstumas tarp pajėgų buvo tik apie 50 jardų (46 m). Net ir tokiu atstumu ginklas nebuvo itin tikslus. Britų taktika buvo šaudyti salvėmis, po kurių sekė puolimas bajonetu.
- Pensilvanijos šautuvas, nuo 1880 m. pradžios vadinamas "Kentukio šautuvu" - Pensilvanijos šautuvas buvo sukurtas iš ankstesnių ir daug sunkesnių Jaegerio šautuvų, kuriuos į Amerikos kolonijas atvežė vokiečių ginklininkai. Per Amerikos revoliucinį karą Pensilvanijos šaulių kuopos kėlė sumaištį britų užnugaryje. Gerokai atsidūrę už britų "Brown Bess" muškietų atstumo, milicininkai ir snaiperiai su šaunamaisiais Pensilvanijos šautuvais galėjo iš didelio atstumo taikytis į atskirus kareivius ir karininkus.
- Springfieldo 1795 m. modelio muškieta - pagal prancūzišką Charleville muškietą sukurta muškieta buvo pirmoji JAV Springfieldo ginklų gamykloje pagaminta muškieta su kniauktiniu užtaisu. Jį suprojektavo Eli Whitney, tai buvo pirmasis ginklas, kuriame buvo naudojamos keičiamos dalys. Jis taip pat buvo gaminamas Harpers Ferry arsenale ir apie 10 000 vienetų buvo pristatyta JAV kariuomenei 1812 m. karui.
- "Fusil de chasse" (pranc., medžioklinis šautuvas) - XVIII a. viduryje karininko nešiojama lengva muškieta buvo vadinama "fusil" (išvertus iš italų kalbos žodžio fucile, reiškiančio "fintilė"). Tiek prancūzai, tiek britai turėjo karininko muškietos versijas. Iš šio pavadinimo kilo terminas fuzilierius. Britų pėstininkai iš pradžių buvo ginkluoti kempine, tačiau vėliau stulpinį ginklą pakeitė karininko fuzilis. Labai panaši, bet pigesnė versija buvo "fusil de traite" (prekybinis pistoletas). Karininko fusil yra pritaikytas diržui, o užtaisas yra 4 coliais (100 mm) trumpesnis už vamzdį, kad būtų galima pritvirtinti bajonetą. Karininko šautuvas buvo daug geriau pagamintas. 20 kalibro (.62 kalibro) fuzilis taip pat buvo laikomas šautuvu (ankstyvuoju šautuvo pirmtaku). Kai kurie amerikiečių karininkai Revoliuciniame kare taip pat nešiojosi fuzilus.
Pistoletai
· 
Kentukio modelio flinto tipo pistoletas
· 
Prancūziškas dvikovinių pistoletų rinkinys
· 
Karalienės Anos stiliaus flinto tipo pistoletas
· 
Prancūzų kavalerijos stiliaus flinto tipo pistoletas
- Kentukio pistoletas - pradėtas gaminti apie XVII a. pabaigą, jis iš esmės nepakito. Nepatyrusiems naudotojams jį įkrauti kiek nepatogu. Kentukio pistoletas turėjo polinkį pakibti ugnyje (taip pat vadinamas klaidingu šaudymu). Krikštelis pataiko į frizūrą ir uždegs miltelius, esančius keptuvėje, tačiau kartais degs lėtai, tarsi sprogdiklis. Kai taip nutinka, labai svarbu laikyti šautuvą nukreiptą į taikinį tol, kol jis iššauna. Pistoletas paprastai būdavo .50 kalibro ir turėjo aštuonkampį vamzdį. Šautuvo kotas paprastai buvo iš garbanoto klevo ir paprastai turėjo medinį strypą su žalvariniu antgaliu.
- Dvikoviniai pistoletai - nors tai nėra konkretus ginklas, tai buvo tam tikros rūšies flinto tipo ginklai. Dvikoviniai pistoletai buvo gaminami poromis ir paprastai buvo įdedami į dėklą. Dažnai tai būdavo puošnūs ir labai dekoruoti pistoletai, skirti naudoti dvikovoje. Iki XIX a. dauguma jų buvo vienšūviai flinto tipo pistoletai. Kaip ir kituose flinto tipo pistoletuose, tarp gaiduko paspaudimo ir pistoleto šūvio yra pastebima delsa.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra flinta?
A: Klemensas - tai šaunamasis ginklas, kuriame naudojamas klemenso užrakto šaudymo mechanizmas.
K: Kas yra flintoko šaudymo mechanizmas?
A.: Flinto užrakto šaudymo mechanizmas naudoja kniedžio gabalėlį, laikomą fiksatoriuje, kad uždegtų šaunamuosius miltelius ir iššautų apvalų rutuliuką, šratą arba kulką.
K: Kaip veikia flinto užrakto šaudymo mechanizmas?
A: Kai nuspaudžiamas gaidukas, plaktukas su pritvirtintu kremeniu nukrenta ir smogia į plieno gabalėlį, vadinamą "frizenu". Tai sukelia kibirkštį, kuri uždegs šaunamuosius miltelius, esančius dubenėlyje, o paskui pagrindinį miltelių užtaisą ginklo lizde.
Klausimas: Kaip ilgai buvo populiarus flintokas?
Atsakymas: Klemensinis užraktas buvo labai populiarus muškietų tipas daugiau kaip 200 metų.
K: Kokių tipų vamzdžiai buvo gaminami flintošaudžiams?
A.: Flintokas buvo gaminamas tiek su lygiavamzdžiais, tiek su vėlesniais rifliuotais vamzdžiais.
K: Ar terminas "flintokas" gali reikšti tik šaudymo mechanizmą?
A: Taip, terminas "flintokas" gali reikšti tik patį šaudymo mechanizmą.
K: Kokios medžiagos naudojamos flintoko šaudymo mechanizme?
A: Flintoko šaudymo mechanizme naudojamas gabalėlis kniedžio ir gabalėlis plieno, vadinamo "frizena".
Ieškoti