Elastingas erdvėlaikis — teorija apie erdvės elastingumą ir gravitaciją

Elastingas erdvėlaikis: nauja teorija apie erdvės tamprumą, gravitaciją ir bangų–dalielių dualumą — atradimai, paaiškinimai ir mokslo provokacijos.

Autorius: Leandro Alegsa

Rėmų vilkimas - tai teorija, kuri teigia, kad erdvė yra tampri ir joje esančios dalelės keičiasi energija. Mokslo pasaulyje žodis "elastingas" reiškia, kad objektą veikiant tam tikra jėga (dėl kurios jis sulinksta), o paskui pašalinus jėgą, objektas grįš į pradinę formą ir energijos būseną. Be to, erdvė vadinama erdvėlaikiu, kuris yra tiesiog būdas sujungti erdvės ir laiko sąvokas. Iš esmės tai reiškia, kad kai tik paveikiama erdvė, paveikiamas ir laikas. Rėmų vilkimas padėtų atsakyti į labai senus klausimus apie gravitaciją, stipriąją jėgą ir bangų bei dalelių dualumą (kaip tokie dalykai kaip elektronai gali veikti kaip bangos ir dalelės tuo pačiu metu).

Ką reiškia „elastingas erdvėlaikis“?

„Elastingas erdvėlaikis“ dažniausiai yra analogija: erdvėlaikis elgiasi panašiai kaip elastingas audinys — jį veikdama masė ar energija iškraipo, o pašalinus poveikį audinys grįžta ar keičiasi pagal savo savybes. Fizinėje kalboje tai nereiškia, kad erdvėlaikis turi molekulinę struktūrą, kaip įprastas elastingas kūnas, bet kad jo deformacijos ir energijos pokyčiai gali būti aprašomi panašiais principais.

Ryšys su bendrąja reliatyvumo teorija

Albertas Einšteinas savo bendrosios reliatyvumo teorijos rėmuose gravitacija aprašoma ne kaip tradicinė jėga, o kaip erdvėlaikio išlinkimas, kurį sukelia energija ir momentas. Matematiškai tai išreiškiama lauko lygčių, kuriose metriko (erdvėlaikio geometrijos) pokytis priklauso nuo energijos–impulso tenzoriaus. Analogiškai „elastingumo“ sąvoka padeda vaizdžiai suprasti, kaip erdvėlaikis reaguoja į masę — bet tai lieka analogija, o ne visiškai atitikimas medžiagų elastingumo fizikoms.

„Rėmų vilkimas“ ir praktiniai stebėjimai

Kai kurios idėjos susijusios su erdvėlaikio „vilkimu“ ar „vilkimu rėmų“ turi konkretų atitikmenį fizikoje. Pavyzdžiui, Lense–Thirring efektas (vadinamas frame dragging) prognozuoja, kad besisukanti masė „pamainys“ artimą erdvėlaikį, sukeldama mažus rotacinius efektus – tai yra eksperimentaliai tikrinta, pvz., misija Gravity Probe B ir palydovai LAGEOS.

Taip pat gravitacinės bangos, užregistruotos LIGO ir kitų detektorių, rodo, kad erdvėlaikis gali osciliuoti ir skleisti energiją — tai atitinka idėją, kad erdvėlaikio būsena keičiasi ir perduoda energiją.

Kaip tai susiję su kvantine mechanika?

Ryšys tarp erdvėlaikio „elastingumo“ ir bangų bei dalelių dualumo yra spekuliatyvus. Kvantinė mechanika ir kvantinė lauko teorija aprašo daleles kaip kvantinius laukus, kurie gali turėti bangines savybes. Tuo tarpu gravitacijos kvantavimas — teorija, kuri apjungtų bendrąją reliatyvumą su kvantine mechanika — tebėra neišspręstas mokslinis iššūkis. Kai kurie mokslininkai siūlo „emergentinės gravitacijos“ arba „elastingo erdvėlaikio“ modelius kaip potencialias alternatyvas, bet nėra vieningos patvirtintos teorijos.

Eksperimentai ir įrodymai

  • Gravitacinės bangos (LIGO/Virgo/KAGRA) parodė, kad erdvėlaikis gali skleisti energiją per bangas.
  • Frame dragging efektai (pvz., Gravity Probe B) patvirtino tam tikrus erdvėlaikio rotacijos poveikius.
  • Kvantinė gravitacija dar nepatvirtinta – trūksta eksperimentinių duomenų, kurie aiškiai parodytų „mikroskopinį“ erdvėlaikio elastingumą.

Įtakos ir taikymai

Jei idėjos apie erdvėlaikio „elastingumą“ pasitvirtintų platesniu mastu, tai galėtų turėti įtakos:

  • Gravitacijos ir kvantinės mechanikos sujungimui; naujoms kvantinės gravitacijos teorijoms.
  • Technologijoms, kurios remtųsi labai tiksliomis gravitacinėmis matavimais (pvz., navigacija, žvaigždžių stebėjimai).
  • Filosofiniams klausimams apie erdvę ir laiką kaip fundamentalias ar „emergentes“ sąvokas.

Kritika ir klaidingi supratimai

Reikia vengti supaprastinimų: sakyti, kad erdvė yra tiesiog „tampri“ kaip guma, gali klaidinti. Erdvėlaikio dinamiką geriausiai aprašo matematika (geometrija ir lauko lygtys), o ne makroskopinių medžiagų elastingumo terminai. Be to, teiginiai, jog tokia teorija vienareikšmiškai paaiškina visus reiškinius (pvz., stipriąją jėgą arba bangų ir dalelių dualumą), kol kas yra spekuliatyvūs ir reikalauja griežtesnių įrodymų.

Trumpa santrauka

Elastingas erdvėlaikis yra naudingas vaizdinys, padedantis suprasti, kaip masė ir energija keičia erdvę ir laiką. Kai kurios idėjos iš šios srities sutampa su bendrosios reliatyvumo prognozėmis (pvz., gravitacinės bangos, frame dragging), tačiau pilnas paaiškinimas, ypač kvantiniu mastu, tebėra mokslinio tyrimo objektas. Teiginiai apie aiškų ryšį su kitomis fundamentaliomis jėgomis ar kvantine dualumo problema yra įdomūs, bet kol kas daugiausia spekuliatyvūs ir reikalauja papildomų teorinių bei eksperimentinių patvirtinimų.

Kadro vilkimo efektai

Vilkdamosis rėmeliu dalelės sukasi, o šis sukimasis turi energijos. (Svarbu pažymėti, kad tai ne kvantinės fizikos sukinys, o tikrasis kampinio momento sukinys; dalelės iš tikrųjų sukasi). Kadangi šioje teorijoje erdvėlaikis yra elastingas, jis gali sugerti dalelės energiją (sukinį). Tai sulėtintų dalelės sukinį.

Gravitacija

Masė turi keistą poveikį, kurį patiriame įprastame pasaulyje: ji traukia kitą masę. Mokslininkai šimtmečius bandė paaiškinti šį reiškinį. Neseniai jie atrado, kad masė turi tokį poveikį, kad gali iškreipti erdvėlaikį. Tai reiškia, kad esant masei trumpiausias kelias erdvėlaikyje tarp dviejų taškų šiek tiek išlinksta į tą vietą, kurioje yra masė.

Kadangi erdvėlaikio sugeriama energija turi kažkur nukeliauti, daugelis mokslininkų prognozuoja, kad erdvėlaikis bus "suspaustas" arba sulankstytas. Tai taip pat gali būti formuluojama kaip erdvėlaikio kreivumas (išlinkimas). Tai rodytų, kad dalelė sukūrė gravitaciją. Priežastis, dėl kurios ši teorija vadinama "rėmo vilkimu", tikriausiai yra ta, kad dalelės, sukdamosi, veiksmingai "velka" arba "griebia" erdvėlaikį. Kreiva būtų ne tik erdvė, bet ir laikas.

Tačiau šią "gravitaciją" galima įsivaizduoti ne tiek kaip jėgą, apie kurią paprastai galvojame, kai galvojame apie gravitaciją, nes įprastinė gravitacija taip pat sukuriama (dėl jos masės). Iš esmės rėmo traukos jėga yra poveikis, atsirandantis, kai vienas objektas juda šalia kito, dėl kurio abu objektai keičia savo judėjimą dėl kito objekto judėjimo. Kadro vilkimas nevyksta, jei objektas nei sukasi, nei juda. Iš tikrųjų vienas objektas "atlenkia" kito objekto judėjimą ir atvirkščiai.

Bangų ir dalelių dvilypumas

Tokie mokslininkai kaip Einšteinas ir Šrėdingeris praleido didžiąją savo gyvenimo dalį, bandydami rasti atsakymą, kaip toks daiktas kaip elektronas gali veikti kaip banga ir kaip dalelė. Rėmų vilkimas teigia, kad kadangi erdvėlaikis yra elastingas, jis taip pat gali grąžinti dalelei sukinio energiją. Kai dalelei grąžinama visa jos sukinio energija, ji veikia kaip banga. Tuomet ji vėl pradės naudoti savo energiją erdvėlaikiui surikiuoti. Kai dalelė nebesisuka, ji pradeda veikti kaip dalelė. Tuomet erdvėlaikis pradeda grąžinti dalelei jos energiją, ir ciklas tęsiasi amžinai. Taip dalelė iš tikrųjų gali veikti kaip dalelė ir kaip banga beveik tuo pačiu metu. Dėl energijos išsaugojimo ciklo metu energija neprarandama.

Stipri jėga

Rėmelių vilkimas taip pat turi tokį poveikį, kad jei viena dalelė yra šalia kitos, jos abi gali sutaupyti energijos, jei viena sugeria energiją, o kita ją išspinduliuoja. (Tai taip pat gali padidinti abiejų dalelių masę, pasinaudojant garsiąja Einšteino lygtimi, kad energija lygi tam tikram masės kiekiui). Tai paskatintų daleles grupuotis, o tai paaiškintų, kas yra stiprioji jėga (jėga, kuri sulaiko atomo branduolio protonus ir neutronus).

Rėmų vilkimo įrodymai

Yra efektų, kurie atsiranda dėl rėmo vilkimo teorijos matematikos. Mokslininkai šiuo metu bando vieną iš jų, kuris teigia, kad jei vienas mažas besisukantis objektas skrieja aplink didesnį besisukantį objektą, mažesnis objektas lėtai koreguos savo sukimosi ašį (įsivaizduojama linija, aplink kurią sukasi objektas), kad ji sutaptų su didesnio objekto sukimosi ašimi. Tai vadinama lęšio virpėjimo efektu. Jie tikrina šią teoriją, kai aplink Žemę skrieja giroskopas (objektas, kurio sukimosi ašis paprastai išlieka tokia pati), ir tikrina, ar jo sukimosi ašis susilygins su Žemės sukimosi ašimi. Mokslininkai teigia, kad kol kas turi įrodymų, patvirtinančių lęšio virpesių efektą (ir galbūt rėmo vilkimo teoriją) mažiau nei 0,5 % tikslumu.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra rėmo vilkimo teorija?


Atsakymas: Karkaso vilkimo teorija teigia, kad erdvė yra elastinga, t. y. joje esančios dalelės keičiasi su ja energija.

K: Ką mokslo pasaulyje reiškia žodis "elastingas"?


A: "Elastingas" reiškia, kad, veikiant objektą tam tikra jėga, dėl kurios jis sulinksta, ir pašalinus jėgą, objektas grįžta į pradinę formą ir energijos būseną.

K: Kas yra erdvėlaikis?


A: Erdvėlaikis - tai būdas sujungti erdvės ir laiko sąvokas.

K: Kaip erdvėlaikį veikia erdvės pokyčiai?


A: Kai keičiasi erdvė, keičiasi ir laikas.

K: Ką padėtų paaiškinti rėmų vilkimas?


A: Rėmų vilkimas galėtų padėti atsakyti į labai senus klausimus apie gravitaciją, stipriąją jėgą ir bangų bei dalelių dualumą.

K: Kas yra bangų ir dalelių dualumas?


A: Bangų ir dalelių dualumas reiškia, kad tokie dalykai, kaip elektronai, vienu metu gali veikti kaip bangos ir dalelės.

K: Kodėl erdvėlaikis yra svarbus rėmo vilkimo teorijoje?


Atsakymas: Erdvėlaikis yra svarbus rėmo vilkimo teorijoje, nes bet kokie pokyčiai erdvėje turės įtakos ir laikui, todėl jis yra labai svarbus elementas, į kurį reikia atsižvelgti tiriant rėmo vilkimo poveikį.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3