Rumunijos geografija: Dunojaus delta, Karpatų kalnai ir upės
Rumunijos geografija: atrask Dunojaus deltą, Karpatų kalnus ir įspūdingas upes — gamtos stebuklai, biologinė įvairovė ir unikalūs peizažai.
Rumunija yra didžiausia pietryčių Europos valstybė, kurios plotas – 238 391 km² (92 043 kv. mylių). Ji yra dvylikta pagal dydį šalis visoje Europoje. Didelę Rumunijos sienos su Serbija ir Bulgarija dalį sudaro Dunojus. Į Dunojų įteka Pruto upė, o Pruto upe eina siena su Moldovos Respublika. Toliau Dunojus teka į Juodosios jūros teritoriją Rumunijoje, kur susiformuoja Dunojaus delta — viena labiausiai išlikusių Europos deltų. Dunojaus delta yra antra pagal dydį ir pasižymi dideliu ekologiniu svarbumu: ji yra biosferos rezervatas ir įtraukta į biologinės įvairovės pasaulio paveldo objektų sąrašą.
Reljefas ir pagrindinės regionų sankirtos
Rumunijos reljefą sudaro keli ryškūs elementai: Karpatų kalnai centre ir šiaurėje, Transilvanijos aukštumos (taip pat vadinamos Transilvanijos baseinu), žemumos pietuose (Rumunijos arba Valačijos lyguma) bei Dobrujos regionas prie Juodosios jūros. Karpatų masyvas išsidėstęs lankeliu per šalies centrą ir atlieka svarbų klimatą formuojantį vaidmenį — jis dalija šalį į kontinentinę vidinę zoną ir šiltesnes pajūrio vietoves.
Karpatų kalnai
Karpatų grandinė Rumunijoje skirstoma į Rytų, Pietų (kartais vadinamų Transilvanijos Alpių) ir Vakarų (Apuseni) dalis. Aukščiausi šalies kalnai yra Pietiniuose Karpatuose; aukščiausias taškas yra Moldoveanu viršukalnė su 2 544 m virš jūros lygio. Karpatų kalnai pasižymi stačiomis viršūnėmis, siaurais slėniais, duobėmis ir gausybe upių intakų, kurie maitina didžiuosius vidaus baseinus.
Upės ir Dunojaus delta
Dunojus yra svarbiausia Rumunijos upė ir viena reikšmingiausių Europoje: ji formuoja šalies pietines sienas ir tuomet prasiskverbia į šalies teritoriją, kol pasiekia Juodąją jūrą. Dunojaus delta yra lėtai kintantis vandens ir sausumos kompleksas, kuriame susilieja kanalai, ežerai, sijos ir užuovėjos. Delta užima didelį biologinį bei ekonomiką palaikantį vaidmenį — čia gausu žvejybos vietovių, paukščių stebėjimo taškų ir natūralių buveinių.
Kitos reikšmingos šalies upės yra Siretas, tekantis iš Moldovos šiaurės į pietus, Oltas, tekantis nuo Karpatų kalnų per pietines lygumas iki Oltenijos, ir Murešas, tekantis per Transilvaniją iš rytų į vakarus. Šios upės formuoja platų upių tinklą, maitina dirvą, sudaro geras sąlygas žemės ūkiui ir hidroenergetikai bei kartais sukelia potvynius žemumose.
Klimatas ir biologinė įvairovė
Rumunijos klimatas svyruoja nuo vidutinio žemyno šiaurinėse ir centrinėse dalyse iki švelnesnio, jūrinio poveikio pietuose ir prie Juodosios jūros. Aukštumose vyrauja kalnų klimatas su šaltomis žiemomis ir vėsiomis vasaromis. Dėl skirtingų reljefo formų ir klimato zonų Rumunija turi turtingą biologinę įvairovę: miškai (ypač Karpatuose) yra buveinė daugeliui žinduolių, paukščių ir augalų rūšių. Dunojaus delta išsiskiria paukščių gausa — čia aptinkama šimtai rūšių, įskaitant migruojančius paukščius, taip pat daugybė žuvų ir kitų vandens organizmų.
Žemės ūkis, resursai ir žmogaus veikla
Pietinėse lygumose dominuoja žemės ūkis — grūdai, daržovės ir vaisiai, o kalnų zonose vyrauja miškininkystė, gyvulininkystė ir turizmas. Rumunija turi ir mineralinių išteklių: geležies rūdos, anglinių ir akmens anglių telkinių, taip pat hidroenergetikos galimybes didelėse upėse. Turizmas ypač svarbus Karpatų regionuose (žygiai, slidinėjimas) ir Dunojaus deltoje (ekoturizmas, paukščių stebėjimas).
Santrauka: Rumunijos geografija — tai derinys: aukšti Karpatų kalnai centre, plataus išsidėstymo upių slėniai ir lygumos pietuose bei unikali Juodosios jūros pakrantė su natūralia Dunojaus delta. Šie elementai lemia šalies klimato įvairovę, biologinę gausą ir regionalinę ekonominę veiklą.
Topografija
Rumunijos žemė tolygiai pasiskirsčiusi tarp kalnuotų, kalvotų ir žemumų vietovių. Didelę Rumunijos centro dalį sudaro Karpatų kalnai. Keturiolika jos kalnų grandinių yra aukštesnės nei 2 000 metrų. [] Aukščiausias Rumunijos kalnas yra Moldoveanu viršukalnė (2544 m). []
Hidrografija
Upės
Dunojus yra ilgiausia Rumunijos upė. Per Rumuniją jis teka apie 1075 km, t. y. beveik 40 % savo ilgio. Beveik visos Rumunijos upės yra tiesioginiai arba netiesioginiai Dunojaus intakai. Svarbiausios iš šių upių yra Murešo upė, Olto upė, Prutas, Sireto upė, Ialomiţos upė, Somešo upė ir Argešo upė.
Rumunijos upės teka į šiaurę, pietus, rytus arba vakarus nuo Karpatų. Lietus ir kiti krituliai prisideda prie kiekvienos upės vandens srauto ir kartais sukelia potvynius. Rytuose vandenį iš upių gauna Sireto ir Pruto upės. Pietuose upės įteka tiesiai į Dunojų. Vakaruose upės įteka į Tisą, kuri yra Vengrijoje.
Dunojus yra svarbiausia Rumunijos upė. Žmonės ją naudoja transportui ir hidroelektrinei gaminti iš upės vandens srauto. Valtimis ir kitomis vandens transporto priemonėmis galima keliauti beveik visomis vietomis, kuriomis Rumunijoje teka Dunojus. Problema, susijusi su Dunojaus naudojimu transportui, yra ta, kad jis nėra labai arti nė vienos iš didžiųjų Rumunijos pramonės šakų.
Ežerai
Vieta
Rumunija yra pietryčių Europoje, prie Juodosios jūros ir Dunojaus. Centre driekiasi Karpatų kalnai.
Geografinės koordinatės: 46°00′ ŠIAURĖS PLATUMOS 25°00′ RYTŲ ILGUMOS
Kraštutiniai Rumunijos taškai:
- Šiauriausias taškas: Horodiştea, kaimas Botoşani apskrityje, pasienyje su Ukraina, 48°15′ šiaurės platumos 26°42′ rytų ilgumos
- Piečiausias taškas: Zimnicea, miestas Teleormano apskrityje, pasienyje su Bulgarija, 43°37′ šiaurės platumos 25°23′ rytų ilgumos
- Labiausiai į vakarus nutolęs taškas: Beba Veche, kaimas Timišo apskrityje, pasienyje su Vengrija ir Serbija, 46°07′ šiaurės platumos ir 20°15′ rytų ilgumos
- Rytinis taškas: Sulina, miestas Tulčos apskrityje, Dunojaus deltoje, 45°09′ šiaurės platumos 29°41′ rytų ilgumos
Žemės ribos
Klimatas
Dėl to, kad Rumunija yra toli nuo atviros jūros ir yra pietvakarinėje Europos žemyno dalyje, jos klimatas yra tarpinis tarp vidutinio ir žemyninio klimato su keturiais skirtingais metų laikais. Vidutinė metinė temperatūra yra 11 °C pietuose ir 8 °C šiaurėje. Ekstremalios užfiksuotos temperatūros yra 44,5 °C 1951 m. Jon Sione ir -38,5 °C 1942 m. Bode.
Lietaus, sniego ir kitų kritulių iškrenta nemažai - aukščiausiuose vakarų kalnuose per metus iškrenta daugiau kaip 750 milimetrų (30 col.). Didžioji dalis kritulių iškrenta sniego pavidalu, todėl Rumunijoje galima gerai slidinėti. Šalies pietinėje ir centrinėje dalyje lietaus ir sniego iškrenta apie 600 milimetrų (24 in). Dunojaus deltoje lietaus iškrenta nedaug. Žemiausia kada nors Rumunijoje užfiksuota temperatūra buvo -38,5 °C netoli Brašovo 1944 m.[] Aukščiausia kada nors Rumunijoje užfiksuota temperatūra buvo 45 °C netoli Kalafato 1950-aisiais. []
Dunojaus deltos kraštovaizdis
Susiję puslapiai
- Rumunijos kalnų viršūnių sąrašas
- Rumunijos ežerų sąrašas
- Rumunijos upių sąrašas
Klausimai ir atsakymai
K: Koks yra Rumunijos plotas?
Atsakymas: Rumunijos plotas yra 238 391 kvadratinis kilometras (92 043 kv. km).
K: Kur Dunojaus upė sudaro dalį Rumunijos sienos?
A: Dunojus sudaro Rumunijos sienos su Serbija ir Bulgarija dalį.
K: Kokia upė Rumunijoje įteka į Dunojų?
A: Rumunijoje į Dunojų įteka Pruto upė.
K: Kokia upė teka per Moldovą iš šiaurės į pietus?
A: Sireto upė teka per Moldovą iš šiaurės į pietus.
K: Kokia upė teka per Transilvaniją iš rytų į vakarus?
A: Murešo upė teka per Transilvaniją iš rytų į vakarus.
K: Kokio dydžio yra Dunojaus delta Rumunijoje?
A: Dunojaus delta Rumunijoje yra antra pagal dydį ir viena iš geriausiai prižiūrimų deltų Europoje.
K: Ar Dunojaus delta yra saugoma teritorija?
A: Taip, tai biosferos rezervatas ir biologinės įvairovės pasaulio paveldo objektas.
Ieškoti