Germanija
Germania - romėnų pavadinimas, kuriuo iš pradžių buvo vadinama palei Reino upę gyvenusių žmonių gentis. Tai buvo teutonų tauta, pirmą kartą paminėta IV a. pr. m. e. Galai jį pakeitė iš tautos pavadinimo į teritorijos pavadinimą. Tai buvo didžiulė miškinga dykuma šiaurėje, apie kurią Roma žinojo labai mažai. Ji driekėsi nuo Reino (Reino) upės vakaruose iki Karpatų kalnų ir Vyslos upės rytuose. Šiaurėje ją ribojo Šiaurės jūra, o pietuose - Histerio (Dunojaus) upė.
Germania žemėlapis
Gentys
Germania Inferior
Germanijoje gyveno labai daug germanų ir kelios keltų gentys. Šiaurinės Germanijos provincijos buvo vadinamos "Germania Inferior". Čia gyveno kelios žinomos gentys: menapiai, batavai, kondrūsai, atuatačiai ir ebūrai. Netoli romėnų įtvirtinimų rytinėje Reino pusėje gyveno frisių, čaučių, istavonų, sicambrų, marsių, katijų ir ubijų gentys. Ubii buvo draugiški romėnams, teikė kavaleriją ir saugojo romėnų sieną.
Germania Superior
"Germania Superior", arba pietų Germanija, buvo Triboci, Rauraci (keltai), Nemetes, Caeroesi, Sequani (galai) ir Helvetii (galai) genčių namai. Į rytus nuo Reino ir palei Dunojų gyveno marvingių, varisčių (dar vadinamų narsiaisiais), burgundų, hermundurų, suebų ir cheresčių gentys.
Romėnų užkariavimas
Per Galų karą Julijus Cezaris, sunaikinęs Ariovistą, nutraukė germanų buvimą Elzase. 55 m. pr. m. e. jis pastatė tiltą per Reiną ir įžengė į Germaniją. Jis įtikino suebus ir kitas gentis nesikišti į Galiją, kuri buvo Romos teritorija. Išskyrus tai, kad 53 m. pr. m. e. antrą kartą įžengė į Germaniją ir kariavo su keliomis gentimis, jis paliko Germaniją ramybėje. Tai nustatė, kad riba tarp Germanijos ir Romos Galijos yra Reinas. 49-45 m. pr. m. e. Cezarį užėmė pilietinis karas. Po to 44 m. pr. m. e. jis buvo nužudytas.
Roma Germaniją pradėjo okupuoti 15 m. pr. m. e. Alpių papėdė buvo užkariauta valdant Augustui. Tai kartu su Cezario užkariautomis žemėmis į vakarus nuo Reino tapo jų atramos tašku. Romėnai bandė pavergti žemes iki pat Elbės upės. 7 m. po Kr. romėnai manė, kad Germaniją valdo romėnai, kai romėnų okupuotos Germanijos valdytoju tapo Publijus Kvinklijus Varas. Kadangi buvo tokie galingi, romėnai nesitikėjo jokio germanų genčių pasipriešinimo.
Teutoburgo miško mūšis
9 m. po Kr. Varas su trimis legionais, sudarytais iš geriausių romėnų karių, persikėlė į nuolatinę bazę prie Reino. Buvo gauta pranešimų apie vietinių genčių sukilimą, su kuriuo Varas ketino susidoroti. Varis buvo įsitikinęs, kad užimti Vokietiją bus lengva. Jis buvo geras administratorius, bet ne karys. Žygiuojant per Teutoburgo mišką trys Romos kariuomenės legionai pateko į pasalą. Tris dienas iki 30 000 romėnų karių, jų šeimų ir vergų buvo žudomi barbarais vadinamų žmonių. Šis mūšis buvo didžiausias Romos pralaimėjimas.
Vokiečių vadas Arminijus suprato ir stipriąsias, ir silpnąsias romėnų kariuomenės puses. Jis žinojo, kad negalima pulti romėnų legionų atvirame mūšyje. Teutoburgo miške jis įviliojo 17-ąjį, 18-ąjį ir 19-ąjį legionus į pasalą. Susitikimo metu mūšis vyko keliose vietose. Tie, kurie nebuvo nukauti, pateko į nelaisvę. Išgirdęs šią žinią imperatorius Augustas esą sušuko: "Kvintilijau Vare, grąžink man mano legionus!". XVII (17), XVIII (18) ir XIX (19) numeriai daugiau niekada nebuvo naudojami kaip legionų numeriai.
Germanikui buvo įsakyta atkeršyti už legionų netektį. 14 m. po Kr. jis vėl pradėjo Germanijos užkariavimą. Tačiau po dvejų metų jis nusprendė, kad jau pakankamai atkeršijo už didelius Romos nuostolius, ir grįžo į Romą. Germaniją jis paliko jų pačių vaidams. Arminijų 21 m. po Kr. dėl vidaus kovų nužudė jo giminaičiai.
Paminklas Teutoburgo miške, Vokietijoje, skirtas karo vado Arminijaus pergalei prieš romėnų legionus 9 m. po Kr.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo germanai?
A: Germanai buvo teutonų gentis, iš pradžių gyvenusi palei Reino upę.
K: Kada buvo paminėti germanai?
A: Germanai pirmą kartą paminėti IV a. pr. m. e.
K: Ką galai padarė su Germanijos vardu?
A: Galai pakeitė Germanijos pavadinimą iš tautos pavadinimo į teritorijos pavadinimą.
K: Kokio dydžio buvo teritorija, vadinama Germanija?
A: Germanija buvo didžiulė miškinga dykuma, kuri driekėsi nuo Reino upės vakaruose iki Karpatų kalnų ir Vyslos upės rytuose. Šiaurėje ją ribojo Šiaurės jūra, o pietuose - Histerio upė.
Klausimas: Ar Roma daug žinojo apie Germaniją?
Atsakymas: Ne, Roma apie Germaniją žinojo labai mažai.
K: Kur buvo šiaurinė Germanijos riba?
A: Šiaurinė Germanijos riba buvo Šiaurės jūra.
K: Kokia buvo pietinė Germanijos riba?
A: Pietinė Germanijos riba buvo Histerio (Dunojaus) upė.
