Aukso amžius (Gilded Age) – JAV istorija po Pilietinio karo (1865–1900)

Atraskite Aukso amžiaus (1865–1900) sudėtingą JAV istoriją: industrializacija, geležinkeliai, imigracija, politinė korupcija ir socialinės permainos.

Aukso amžius - tai JAV istorijos laikotarpis. Jis truko nuo Amerikos pilietinio karo pabaigos iki XIX a. pabaigos. Jis atitinka britų Viktorijos epochos antrąją dalį.

Aukso amžiaus pavadinimą pirmą kartą pavartojo rašytojas Markas Tvenas knygoje "Aukso amžius": A Tale of Today (1873 m.). Tuo metu sparčiai vystėsi technologijos, plėtėsi geležinkeliai ir vyko industrializacija. Imigrantai plūdo milijonais. Intensyvus to meto politinis partiškumas apėmė ginčus dėl valiutos, tarifų, politinės korupcijos ir protekcijos, geležinkelių ir verslo trestų.

Ekonomika, pramonė ir technologijos

Aukso amžiaus metu JAV tapo pramonės milžine: plėtėsi anglies, plieno, naftos ir cheminė pramonė. Geležinkeliai sujungė šalį ir skatino nacionalinę prekybą; jie gavo dideles žemės dotacijas ir subsidijas, kas dažnai skatino spekuliaciją ir korupciją. Išradymai ir technologinės naujovės — telefono plėtra (Aleksandras Gram Bell), elektrinis apšvietimas ir elektros skirstymas (Thomas Edison ir kiti), masinė gamyba — pakeitė kasdienį gyvenimą ir gamybos būdus.

Verslas ir "robber barons"

Per šį laikotarpį susiformavo dideli monopoliai ir trustai. Garsūs verslininkai, praminti „robber barons“, pavyzdžiui, John D. Rockefeller (nafta), Andrew Carnegie (plienas), Cornelius Vanderbilt (geležinkeliai) ir J. P. Morgan (finansai), sukaupė milžinišką turtą ir įtaką. Dėl to kilo visuomeninis pasipiktinimas ir vėlesni teisiniai žingsniai — pavyzdžiui, Sherman Antitrust Act (1890) bandė kovoti su monopolinėmis praktikomis.

Darbo judėjimai ir socialinės sąlygos

Greita industrinė plėtra lėmė spartų miestų augimą ir prastėjančias gyvenimo sąlygas daugeliui darbininkų: perpildytos alėjos, menkos higienos sąlygos ir ilgos darbo valandos. Darbininkai organizavosi į profsąjungas (pavyzdžiui, Knights of Labor, vėliau AFL) ir rengė streikus, kartais labai smurtinius — žymūs incidentai yra Haymarket (1886 m.), Homestead (1892 m.) ir Pullman (1894 m.). Kapitalo ir darbo konfliktai bei nepalankios socialinės sąlygos skatino reformų siekį.

Politika, korupcija ir reformos

Aukso amžiaus politinėje scenoje dominavo partinė lojalumas, patronažas ir korupcija — pritaikomi gosudarių („political machines“) mechanizmai, pavyzdžiui, New York „Tammany Hall“. Prezidentai to laikotarpio (Ulysses S. Grant, Rutherford B. Hayes, James A. Garfield, Chester A. Arthur, Grover Cleveland, Benjamin Harrison, William McKinley) kovojo su skirtingomis problemomis: politiniu nepotizmu, ekonominėmis krizėmis ir užsienio politikos klausimais. 1883 m. priimtas Pendleton Civil Service Act pradėjo karjeros tarnybos reformą, mažinusią patronažo galimybes.

Agrariniai judėjimai ir Populistų partija

Žemės ūkio banga ir ūkininkų rūpesčiai (nuo mažėjančių kainų iki palūkanų už skolų didėjimo) lėmė agrarinius protestus ir Populistų (People's) partijos susiformavimą 1890-ųjų pradžioje. Jie kėlė reikalavimus dėl pinigų politikos (laisvas sidabro įvedimas), reguliavimo ir plataus masto finansinių reformų. Šie judėjimai paveikė partijų politiką ir įkvėpė vėlesnes reformas.

Imigracija, urbanizacija ir kultūra

Milijonai imigrantų atvyko iš Pietų ir Rytų Europos, taip pat iš Azijos, ieškodami darbo ir geresnio gyvenimo. Miestų augimas skatino pramonę, bet ir socialines problemas: skurdo kvartalus, prastą sveikatos priežiūrą ir darbo išnaudojimą. Per tą laiką plito socialiniai judėjimai ir labdaros organizacijos, atsirado bene pirmosios socialinės tarnybos ir švietimo iniciatyvos (pvz., sluoksniams prieinamos bibliotekos, prieglaudos, Jane Addams pastangos su „settlement houses“). Kultūriškai populiarėjo rašytojai ir menininkai, tokie kaip Markas Tvenas, kurie kritikavo visuomenės dviveidiškumą.

Rasinės ir regioninės pasekmės

Po Rekonstrukcijos (1877 m.) pietinėse valstijose sustiprėjo segregacija ir Jim Crow įstatymai, riboję Afroamerikiečių teises ir balsavimo galimybes. Vakarų plėtra lėmė žemės užkariavimą ir konfliktus su gimtakūriais indėnų tautomis — žymūs karo ir susidorojimų epizodai (pvz., Little Bighorn 1876 m., Wounded Knee 1890 m.) parodo šio proceso smurtą ir tragediją.

Ekonominės krizės ir pabaiga

Aukso amžius nebuvo nuolatinio ekonominio kilimo metas — šalį keletą kartų ištiko panikos (pvz., 1873 ir 1893 m.), sukėlusios bedarbystę ir socialinę įtampą. Debatai dėl valiutos (auksinis standarto gynėjai prieš laisvo sidabro šalininkus) simbolizavo platesnius konfliktus tarp industrinių interesų ir agrarinės klasės. XIX a. pabaigoje, kai JAV ėmėsi aktyviau veikti užsienio politikoje (pvz., 1898 m. Ispanijos–JAV karas) ir vyko politinės bei socialinės reformos, Aukso amžiaus bruožai pradėjo keistis, vedant prie progresyvistinio judėjimo XX a. pradžioje.

Aukso amžius buvo paradoksalus metas: sparčios modernizacijos ir didelių turtų šuolių laikotarpis, lydimas socialinių netolygumų, politinės korupcijos ir kovos dėl teisėtų darbo bei pilietinių teisių. Šio periodo įvykiai ir sprendimai stipriai formavo vėlesnę JAV politiką, ekonomiką ir visuomenę.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas yra aukso amžius?

K: Kada prasidėjo ir kada baigėsi Aukso amžius?

K: Kokia Didžiosios Britanijos epocha atitiko Aukso amžių?

K: Kas ir kokiame kūrinyje pirmasis pavartojo terminą "aukso amžius"?

K: Kokie buvo kai kurie aukso amžiaus pasiekimai?

K: Kaip Aukso amžius paveikė imigraciją į Jungtines Valstijas?

K: Kokios buvo kai kurios svarbiausios politinės problemos Aukso amžiuje?

Paieška pagal raidę