Tonkino įlankos rezoliucija (1964) — kaip JAV įsitraukė į Vietnamo karą
Tonkino įlankos rezoliucija (1964): kaip JAV įsitraukė į Vietnamo karą — Maddox incidentai, Kongreso sprendimas, politinė eskalacija ir pasekmės. Sužinokite faktus.
Tonkino įlankos rezoliucija (1964 m. rugpjūtis) - bendra Jungtinių Valstijų Kongreso rezoliucija dėl Jungtinių Valstijų karo Vietname pradžios. Dešimtmetį CŽV siuntė Pietų Vietnamo komandas į Šiaurės Vietnamą vykdyti sabotažo misijų. Amerikiečių laivai, tokie kaip "Maddox", vykdė šnipinėjimo misijas Šiaurės pakrantės vandenyse. JAV prezidentas Džonsonas teigė, kad Šiaurės Vietnamo gyventojai du kartus atakavo "Maddox" ir "Turner Joy" Tonkino įlankoje. Rugpjūčio 4 d. jis paprašė Kongreso paramos, kad atakos būtų atremtos.
Fonas
1950–1960–aisiais JAV palaikė Pietų Vietnamą politine, ekonomine ir karine pagalba, siekdama sustabdyti komunizmo plitimą Pietryčių Azijoje. Be atviro karinio dalyvavimo, CŽV vykdė slaptas operacijas: rengė sabotavimo ir reidų grupes, konsolidavo informacijos tinklus ir teikė paramą vietiniams sąjungininkams. Tuo pačiu metu JAV karo laivynas vykdė reguliarius stebėjimo reidus Šiaurės Vietnamo pakrantės vandenyse (pvz., DESOTO patruliai), kas susilietė su platesniu žvalgybiniu ir kariniu aktyvumu regione.
Incidentai Tonkino įlankoje
Formalus pretekstas rezoliucijai tapo incidentai Tonkino įlankoje 1964 m. rugpjūčio pradžioje. 1964 m. rugpjūčio 2 d. JAV karo laivas Maddox susidūrė su Šiaurės Vietnamo torpediniais kateriais ir patyrė apšaudymą, bet smarkiai nenukentėjo. Pirmasis incidentas laikomas realiu susišaudymu. Rugpjūčio 4 d. JAV laivai pranešė apie antrą ataką, tačiau vėliau daugelis duomenų ir radijo pranešimų dėl šio įvykio buvo paneigti arba interpretuoti prieštaringai. Vėlesni deklasifikuoti dokumentai ir Pentagono dokumentai parodė, kad rugpjūčio 4 d. incidentas greičiausiai neįvyko arba buvo klaidingai interpretuotas dėl prastų radijo signalų ir nervų.
Tonkino įlankos rezoliucijos priėmimas ir turinys
Remdamasis pranešimais apie incidentus, prezidentas Lyndon B. Johnson 1964 m. rugpjūčio 4 d. paprašė Kongreso suteikti jam teisę imtis priemonių, siekiant apsaugoti amerikiečių personalą ir interesus Vietname. 1964 m. rugpjūčio 7 d. Kongresas priėmė Tonkino įlankos rezoliuciją, suteikusią prezidentui plačias įgaliojimus „užtikrinti taiką ir stabilumą“ Pietryčių Azijoje, įskaitant galimybę naudoti karinę jėgą be formalaus karo paskelbimo. Rezoliucija buvo priimta beveik vienbalsiai, suteikdama vadovybei didelę laisvę veikti.
Pasekmės ir reikšmė
- Karinis eskalavimas: Rezoliucija tapo teisiniu pagrindu greitai didinti JAV karinę įtaką regione — nuo žvalgybinių operacijų iki plataus masto oro antskrydžių ir žemės pajėgų siuntimo. 1965 m. buvo pradėti plataus masto bombardavimai (pvz., Operation Rolling Thunder), o vėlesniais metais JAV kariuomenė Pietų Vietname išaugo iki šimtų tūkstančių karių.
- Politinis ir teisinis precedentas: Tonkino rezoliucija dažnai minimas kaip pavyzdys, kai Kongresas atidavė karo sprendimų galią vykdomajai valdžiai. Tai sukėlė diskusijas apie respublikos institucijų pusiausvyrą ir apie prezidento teisę įsitraukti į konfliktus be aiškaus Kongreso karo paskelbimo.
- Vėlesnė kritika ir deklasifikavimas: Vėlesni tyrimai, įskaitant Pentagon Papers (1971) ir vėliau deklasifikuoti žvalgybos duomenys, parodė, kad administracija perdėjo arba neteisingai pateikė informaciją apie rugpjūčio 4 d. incidentą. Tai sustiprino kritiką dėl administracijos informacijos valdymo ir motyvų eskalacijai.
- Ilgalaikės pasekmės: Vietnamo karas turėjo didžiules žmogaus, politines ir ekonomines pasekmes tiek Vietname, tiek JAV — didelių aukų, masinių protestų JAV, pasitikėjimo valdžia smukimo ir galiausiai teisinių pokyčių, pvz., 1973 m. priimtos War Powers rezoliucijos siekiant apriboti prezidento beapribojamo karo vedimo galias.
Išvados
Tonkino įlankos rezoliucija – tai istorinis pavyzdys, kaip vienas incidentas ir greita reakcija gali reikšmingai pakeisti valstybės užsienio politiką. Nors ji suteikė prezidentui instrumentų reaguoti į realias grėsmes, vėliau paaiškėjo, kad administracija naudodama rezoliuciją pristatė dalį informacijos selektyviai. Rezoliucija tapo svarbiaškiausiu momentu, leidusiu JAV žengti iš plataus užnugario vaidmens į tiesioginį ir itin intensyvų karinį konfliktą Vietname.
Fonas
1964 m. birželio mėn. vyriausybė parengė rezoliuciją. Tikėdamas, kad Šiaurės Vietnamo kariai kelia pavojų amerikiečių jūreivių gyvybėms, Kongresas noriai priėmė rezoliuciją. Rezoliucija suteikė prezidentui įgaliojimus pradėti karą Vietname. Kaip sakė Džonsonas, ji buvo "kaip močiutės naktiniai marškiniai - ji viską apėmė". Rezoliucija baigdavosi, kai prezidentas manydavo, kad padėtis Pietryčių Azijoje yra saugi, arba kai Kongresas nuspręsdavo ją nutraukti. Senatorius Mansfildas nebuvo įsitikinęs, kad JAV elgiasi teisingai.
Prezidentas Džonsonas pasirašo rezoliuciją 1964 m. balandžio 20 d.
Rezultatai ir reikšmė
Priėmus šią rezoliuciją, atrodė, kad Johnsoną palaiko visa tauta. Dabar karas iš tikrųjų galėjo būti perkeltas į Šiaurę. Dėl šio JAV Vietnamo karo eskalavimo Džonsonas atrodė tvirtas. Visuomenės palankumo reitingas pakilo nuo 42 iki 72 proc. ir padėjo jam laimėti prezidento rinkimus. Rezoliucija ir prezidento rinkimai rodė, kad tauta vieningai palaiko savo prezidentą dėl jo Vietnamo politikos.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra Tonkino įlankos rezoliucija?
A: Tonkino įlankos rezoliucija - tai bendra Jungtinių Valstijų Kongreso rezoliucija dėl Jungtinių Valstijų karo Vietname pradžios.
K: Ką CŽV veikė prieš priimant Tonkino įlankos rezoliuciją?
A: Prieš priimant Tonkino įlankos rezoliuciją, CŽV siuntė Pietų Vietnamo komandas į sabotažo misijas Šiaurės Vietname.
K: Ką darė amerikiečių laivai, tokie kaip "Maddox", prieš priimant Tonkino įlankos rezoliuciją?
A: Tokie amerikiečių laivai kaip "Maddox" vykdė šnipinėjimo misijas Šiaurės pakrantės vandenyse.
K: Ką JAV prezidentas Džonsonas teigė, kad Tonkino įlankoje nutiko laivams "Maddox" ir "Turner Joy"?
A: JAV prezidentas Džonsonas teigė, kad Šiaurės Vietnamo gyventojai Tonkino įlankoje du kartus užpuolė "Maddox" ir "Turner Joy".
K: Kada JAV prezidentas Džonsonas paprašė Kongreso paramos, kad atakos būtų atremtos?
A: JAV prezidentas Johnsonas paprašė Kongreso paramos atakoms grąžinti rugpjūčio 4 d.
K: Kiek laiko prieš priimant rezoliuciją dėl Tonkino įlankos CŽV siuntė sabotažo komandas į šiaurę?
A: CŽV siuntė sabotažo grupes į Šiaurės šalis dešimtmetį prieš priimant Tonkino įlankos rezoliuciją.
K: Kokie išpuoliai prieš "Maddox" ir "Turner Joy" buvo nurodyti kaip priežastis priimti Tonkino įlankos rezoliuciją?
A: Maddox ir Turner Joy užpuolimai buvo nurodyti kaip priežastis priimti Tonkino įlankos rezoliuciją.
Ieškoti