Heptarchija: septynios anglosaksų karalystės ir jų laikotarpis

Heptarchija: septynių anglosaksų karalysčių istorija — karalystės, valdovai, teritorijos ir laikotarpis nuo formavimosi iki Anglijos vienijimosi.

Heptarchija (senovės graikų kalba: ἑπτά + ἀρχή, septynios + karalystė) - bendras septynių anglosaksų karalysčių pavadinimas. Tai buvo: Šiaurėsumbrija, Mersija, Rytų Anglija, Eseksas, Kentas, Saseksas ir Veseksas. Anglosaksų karalystės galiausiai tapo Anglijos karalyste. Terminas vartojamas nuo XVI a. Jis vartojamas ir septynioms karalystėms, ir laikotarpiui, kuriuo jos egzistavo.

Laikotarpis ir chronologija

Heptarchijos laikotarpis apima maždaug V–X a. (nuo anglosaksų migracijų į Britų salas V a. iki XI a. pradžios, kai susiformavo vieninga Anglija). Tradiciškai šis laikotarpis laikomas nuo V a. iki IX–X a., o svarbiausi įvykiai — krikščionybės įvedimas (VI–VII a.), Mersijos ir Šiaurėsumbrijos įsigalėjimas (VII a.), vėlesnės vikingų invazijos (nuo pabaigos VIII a.) ir Wessex karalių pastangos vienyti šalį (IX–X a.).

Karalystės

• Šiaurėsumbrija — stipri VII a. karalystė, kultūriškai svarbi (pvz., Lindisfarnas, vienuolynai), kurioje veikė tokių mokytojų kaip Venerabilusis Beda.
• Mersija — dominavo centrinėje Anglijoje VII–VIII a., laikinai tapo galingiausia heptarchijos jėga.
• Rytų Anglija — žemdirbiška karalystė, čia rasta žymių laidojimo paminklų (pvz., Sutton Hoo).
• Eseksas — mažesnė pietrytinė karalystė, dažnai politinių aljansų dalyvė.
• Kentas — vienas pirmųjų krikštytų regionų (Augustinas atvyko 597 m.), turėjo glaudžius ryšius su kontinento Frankų imperija.
• Saseksas — pietvakarių karalystė, vėliau suskirstyta į smulkesnes valdijas.
• Veseksas — tapo pagrindine jėga gynyboje prieš vikingus; iš jo kilę karaliai, kaip Alfredas Didysis, kurie prisidėjo prie Anglijos vienijimo.

Politika, valdžia ir tarpusavio santykiai

Karalių valdžia įvairavo: nuo galingų monarchų, kontroliuojančių kelias karalystes, iki mažesnių vietos valdovų. Kartais vienas karalius būdavo pripažįstamas kaip „bretvalda“ (sąvoka, kurią naudojo kai kurie ankstyvieji šaltiniai, pavyzdžiui, Beda), t. y. laikinai pirmaujanti figūra kitų karalysčių atžvilgiu. Santykiai tarp karalysčių — aljansai, santuokos, kovos ir dinastinės įtakos kaita — dažnai lėmė teritorinius pokyčius.

Religija, kultūra ir raštija

Heptarchijos laikotarpiu vyko pereinamasis procesas iš pagonybės į krikščionybę. 597 m. atvykęs Augustinas iš popiežiaus Grigaliaus VI misijos iniciatyvos krikštijo Kento karalių Æthelberhtą, o vėliau krikštas plito per vienuolynus ir katalikiškas misijas. Svarbūs kultūriniai centrai buvo vienuolynai (pvz., Lindisfarnas, Jarrow), kur saugotos kronikos ir – vėliau – gimė anglosaksiška literatūra. Senoji anglų kalba (Old English) formavosi heptarchijos laikotarpiu, o archeologiniai radiniai (kapavietės, įrankiai, meno dirbiniai) atskleidžia tiek vietines, tiek kontinentines įtakas.

Vikingų invazijos ir vienijimasis

Nuo 793 m. (Lindisfarnas) prasidėjusios vikingų atakos smarkiai pakeitė politinę žemėlapį. 865 m. atvykęs Didysis pagonių armijos (Great Heathen Army) puolimas įnešė didelių pokyčių: šiaurinės ir rytinės Anglijos dalys pateko į Danelaw zoną, kur danų įtaka buvo stipri. Vesekso karaliams, ypač Alfredui Didžiajam (valdė 871–899), pavyko staipiai sustabdyti vikingų pažangą, organizuoti gynybą (burh sistemos) ir skatinti teisę bei mokslą. Vėlesni Wessex valdovai (įskaitant Athelstaną) plėtė valdžią ir 927 m. Athelstaną dažnai minima kaip pirmąjį, kuris formalizavo Anglijos vienijimą.

Istoriografija ir termino prasmė

Terminas „heptarchija“ yra vėlesnė istorinė konstrukcija (plačiai pradėtas vartoti nuo XVI a.) ir supaprastina sudėtingą politinę realybę. Istoriniai šaltiniai, ypač Venerabiliojo Bedos veikalas „Ecclesiastical History of the English People“ (731 m.), yra pagrindinis informacijos šaltinis apie karalystes, tačiau archeologija, runų įrašai ir vėlesni kronikiniai tekstai taip pat praturtina supratimą. Reikėtų atsiminti, kad ne visuomet buvo būtent septynios vyraujančios karalystės — regione egzistavo ir daug mažesnių kunigaikštystių bei galios centrų, kurie keitėsi laikui bėgant.

Reikšmė ir palikimas

Heptarchijos laikotarpis padėjo formuoti politinę, kalbinę ir kultūrinę Anglijos esmę: čia susiformavo senoji anglų tauta, jos teisės tradicijos, administracinės struktūros ir bažnytinė organizacija. Dalis vietovardžių, teritorinių ribų ir institucijų šaknų siekia būtent šį laikotarpį.

Trumpai tariant, „heptarchija“ — naudingas istorinės santraukos terminas, apibūdinantis ankstyvąjį anglosaksų karalysčių periodą, tačiau realiame gyvenime politinė situacija buvo dinamiška, sudėtinga ir dažnai neapsiribojusi tik septyniais centrais.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Heptarchija?

K: Kokie yra septynių anglosaksų karalysčių pavadinimai?

K: Ką reiškia terminas "heptarchija"?

K: Kada pradėtas vartoti terminas "heptarchija"?

K: Ar anglosaksų karalystės galiausiai tapo viena karalyste?

K: Ką senovės graikų kalboje reiškia žodis heptarchija?

K: Kurios anglosaksų karalystės priskiriamos heptarchijai?

Paieška pagal raidę