Rytų saksų karalystė (senąja anglų kalba Ēast Seaxna Rīce) taip pat buvo vadinama Esekso karalyste. Tai buvo viena iš septynių anglosaksų heptarchijos karalysčių. Eseksas buvo įkurtas VI a. Esekso karalystė apėmė dabartinės Anglijos Esekso, Hertfordšyro, Middlesexo ir (trumpą laiką) Kento grafysčių teritoriją. Esekso karaliai dažnai atsidurdavo kitų anglosaksų valdovų valdžioje. Rytų saksų teritorija apėmė dvi romėnų provincijų sostines Kolčesterį ir kurį laiką Londoną. Tribal Hidage Rytų saksai buvo išvardyti kaip 7 000 kaimenių.

Istorinis fonas ir atsiradimas

Rytų saksai buvo viena iš saksų grupių, migravusių į Britaniją V–VI amžiuje kartu su kitomis germanų kilmės gentimis. Jie įtvirtino savo valdą rytinėje Anglijos dalyje, pasinaudodami nusistovėjusiomis romėnų miestų vietovėmis — ypač Kolčesteriu (rom. Camulodunum) ir laikina įtaka Londonui. Karalystė formavosi lėtai, jungiant aplinkines gentis ir žemės sklypus į laipsnišką politinę struktūrą.

Politika ir valdovai

Eseksas dažnai buvo silpnesnis už galingesnius kaimynus (pvz., anglosaksų karalystes kaip Mercija ar Kent), todėl jo karaliai neretai tapdavo šių valdovų vasalais arba prarasdavo dalį nepriklausomybės. Pirmieji istoriniuose šaltiniuose minimi valdovai ir jų santykiai su kitomis karalystėmis rodo nuolatinę įtakos kovą ir dinastines sąjungas.

Krikščionybės įsigalėjimas

VI–VII a. Eseksas patyrė religinius pokyčius, susijusius su Romos misijos iš Kentą ir anglų krikštijimo pastangomis. Viena svarbi epizodų grandis — VII a. pradžioje vykusi krikščionybė, kai karalius Sæberht (Sæbherht) priėmė krikštą ir leido įsteigti bažnytines struktūras. Po jo mirties kai kurie jo palikuonys laikinai grįžo prie pagoniškų papročių, o krikščionybė buvo vėl plėtojama vėlesniais amžiais. Šis procesas lėmė bažnytinių institucijų ir mokyklų atsiradimą regione.

Ekonomika ir visuomenė

Esekso gyventojai gyveno daugiausia iš žemdirbystės, gyvulininkystės ir vietinės prekybos. Strateginės vietos prie Londono ir Kolčesterio skatino prekybos ryšius su kitomis britų ir kontinentinėmis sankirtomis. Tribal Hidage nurodyta 7 000 kaimenių (hides) apytiksliai atspindi apmokestinamą žemės kiekį bei gyventojų skaičiaus ir ginkluotės potencialo matą kariniams tikslams.

Archeologija ir materialinė kultūra

Archeologiniai kasinėjimai rodo, kad romėnų miestų romų palikimas buvo įtrauktas į anglosaksų gyvenimą: senų romėnų pastatų perstatymas arba jų griuvėsių naudojimas kapinynams ir gyvenvietėms. Rasta anglosaksų kapinaičių, keramikos, papuošalų ir ginkluotės, leidžiančių rekonstruoti kasdienį gyvenimą bei socialinę struktūrą. Kolčesteris išlieka svarbia archeologine vieta, atskleidžiančia perėjimą nuo romėniško miesto prie anglosaksų centro.

Santykiai su užsienio jėgomis ir reikšmė

Eseksas dalyvavo regioninėje politikoje — sudarė sąjungas, vedė karus ir kartais pripažindavo galingesnių šalių, pavyzdžiui, Mercijos ar Kento, įtaką. VIII–IX a. politinę pusiausvyrą trikdė tiek vidaus dinastinės kovos, tiek išorinis spaudimas: vikingų (normanų/daunų) antplūdžiai V–IX a. pakeitė politinį žemėlapį, sukeldami teritorinius praradimus ir naujus administracinius suskirstymus. Per ankstyvuosius viduramžius Eseksas palaipsniui prarado savo politinę savarankiškumą ir buvo įtrauktas į didesnių karalysčių įtaką, o vėliau ir į vienašalę Englando karalystę.

Paveldas

  • Teritorinis palikimas: daug dabartinės Esekso apskrities ribų turi savo ištakas ankstyvajame anglosaksų laikotarpyje.
  • Kultūrinis paveldas: vietovardžiai, archeologiniai radiniai ir vietinės legendos liudija apie senojo Eseksu gyvenusių bendruomenių buvimą.
  • Bažnytinis paveldas: pirmųjų krikščioniškų centrų įtaka regiono parapijų ir dvasinių institucijų raidai.

Nors kaip atskira politinė jėga Esekso karalystė su laiku išnyko, jos istorija yra svarbi suprasti ankstyvąją Anglijos formavimosi fazę — migracijas, krikščionybės plitimą, vietinių bendruomenių organizaciją ir santykius su romėnų palikimu bei vėlesniais valdovais.