Ealdormanas: senosios Anglijos aukšto rango pareigūnas (VI–XI a.)
Ealdormanas — VI–XI a. Anglijos karališkasis pareigūnas: grafystės valdovas, teisėjas ir karo vadas. Sužinokite apie jų pareigas, kilmę ir įtaką viduramžių valdžiai.
Ealdormanas (iš senosios anglų kalbos ealdorman, liet. "vyresnysis vyras"; daugiskaita: "ealdormenai") - tai terminas, kuriuo vadinamas aukšto rango karališkasis pareigūnas, atsakingas už vieną ar daugiau grafysčių. Šis titulas atsirado VI a. ir buvo naudojamas iki karaliaus Kanuto laikų. Jų pareigos buvo administratoriaus, teisėjo ir karo vado derinys. Ealdormanai buvo vėlesnių Anglijos grafų pirmtakai.
Kilmė ir socialinis statusas
Terminas kilo iš anglosaksiškos valstybinės struktūros, kai po Romos žlugimo ir sąlyginio centralizacijos sumažėjimo vietos vadovai įgavo didelę reikšmę. Ealdormenai paprastai priklausė vietinei giminei aristokratijai — karalius juos skirdavo iš kilmingų šeimų, nors kartais pareigos tapdavo praktiškai paveldimos. Jie turėjo aukštą socialinį statusą ir dažnai valdė dideles žemės valdas, kurias gavo kaip atlyginimą už tarnybą arba kaip karaliaus dovanas.
Pagrindinės pareigos
- Karinis vadovavimas: ealdormanai vadovavo vietiniam kariniam daliniui (fyrd), kėlė ir vadovavo kariuomenei konflikto atveju.
- Administracija: prižiūrėjo grafystės administraciją, rinko mokesčius (pvz., geld) ir kontroliavo karaliaus įgaliojimų vykdymą regione.
- Teisminė veikla: pirminiškai pirmininkavo grafystės teismams (shire court), sprendė ginčus ir vykdė vietos įstatymus.
- Valstybės tarybos dalyvavimas: dažnai buvo witan (karaliaus patarėjų tarybos) nariai ir turėjo įtakos karaliaus sprendimams bei sosto klausimams.
- Kontrolė ir priežiūra: stebėjo žemesnių pareigūnų (pvz., shire-reeve, vėliau vadinamų sheriff) darbą ir galėjo skirti ar atleisti juos pagal karaliaus nurodymus.
Skyrimas ir valdžia
Karalius skirdavo ealdormanus; nors formaliai tai buvo tarnyba ant karaliaus pavedimo, praktikoje galingos šeimos dažnai užtikrindavo, kad pareigos liktų jų rankose kelias kartas. Ealdormanams suteikta valdžia buvo platesnė nei žemesniųjų vietos pareigūnų: jie galėjo telkti kariuomenę, reikalauti ištikimybės iš vietos vadaičių ir dalyvauti karaliaus politikoje. Dažnai jie valdė kelias grafystes arba dalis pasienio regionų, kur reikėjo stiprios karinės vadovybės.
Transformacija ir nuosmukis
Per VIII–XI a. kultūriniai ir politiniai pokyčiai, ypač skandinaviškos įtakos (vikinai, doro laikai) ir Karolio Kanuto valdymas, lėmė titularinių pokyčių. Senasis anglosaksiškas ealdorman vėliau ėmė būti vadinamas senovės skandinavišku žodžiu jarl, o angliškame kontekste šis terminas virto earl (vėlesniesiems laikams — grafu). Po 1066 m. normanų užkariavimo dauguma tradicinių anglosaksiškų didikų padėtį prarado arba buvo integruoti į naują feodalinę santvarką; vietos administracija tapo labiau centralizuota per Normano įvestus feodalus ir sheriff'us.
Žymūs pavyzdžiai
Anglosaksiškuose šaltiniuose minimi keli galingi ealdormenai, kurie turėjo didelę įtaką šalies gyvenimui ir politinei kovai. Pavyzdžiui:
- Eadric Streona — ealdormanas, aktyvus XI a. pradžioje, žinomas dėl savo politinių intrigų.
- Uhtred (Bamburgh) — valdė Šiaurės Anglijos teritorijas ir buvo svarbi figūra prieš 1066 m.
- Godwinas — tapęs stipriausiu pietų Anglijos didiku ir galiausiai peraugo į earlų sluoksnį (Godwinsonų šeimos galva, kurios sūnus Haraldas vėliau tapo paskutiniu anglosaksiškuoju karaliumi).
Reikšmė istorijoje
Ealdormanai buvo esminė anglosaksiškos valdžios grandis: jų veikla sujungė karaliaus autoritetą su vietos valdymo, teisingumo ir gynybos funkcijomis. Kaip prototipai vėlesniems grafams (earls), jie padėjo suformuoti viduramžių Anglijos valdymo struktūrą prieš pereinant prie feodalinės normanų sistemos.
Biuras
Ealdormanas buvo karaliaus paskirtas asmuo, valdęs vieną ar daugiau grafysčių arba teritorijų. Ealdormanas taip pat buvo atsakingas už vadovavimą savo vietiniam fyrdui (dalinio kariuomenei) mūšyje. Tačiau šios kariuomenės pirmiausia buvo ištikimos savo ealdormanui. Labai dažnai vieno ar kelių ealdormanų parama galėjo padėti kandidatui į karalius tapti karaliumi. Daugeliu atvejų ealdormanai pakeisdavo underkingus, tačiau išlaikydavo tas pačias teises. Keletas jų buvo underkingai ir buvo karališkosios šeimos nariai. Ankstyvuosiuose anglosaksų dokumentuose ealdormenai to meto dokumentuose taip pat vadinami dux, princeps arba comitis.
Istorija
Pirmą kartą šis terminas pasirodė anglosaksų kronikoje 568 metais. Tačiau jis tikriausiai buvo vartojamas anksčiau nei šis įrašas. Jau VII a. ealdormenai buvo laikomi teisėjais. Tačiau grafystė galėjo atsirasti vėliau. Kai ealdormanai pradėjo tapti paveldimi (perduodami iš tėvo sūnui), juos valdžiusios šeimos darėsi vis įtakingesnės. Kelios iš jų tapo antros pagal galią po karaliaus. Dokumentuose jos buvo apibūdinamos terminu patricijus. Aštuntajame amžiuje tokių valdų būta Nortumbrijoje, Mercijoje ir Kente. Terminas patricijus buvo maždaug toks pat, kaip Merovingų dinastijos frankų karalių rūmų mero pareigos. Karaliui galėjo būti pavojinga, kad jo vardu valdžią vykdo toks galingas asmuo. VIII ir IX a. pavojingiausi ealdormanai buvo tie, kurie teigė esantys karališkos kilmės. Jie galėjo sukilti prieš karalių, o kai kuriais atvejais ir patys užėmė sostą. To meto karališkojo administravimo srityje karalius turėjo būti priklausomas nuo savo ealdormonų. Karalius galėjo susikurti ealdormenus iš savo šeimos narių. Tačiau tokiu būdu jis galėjo užpildyti tik dalį ealdormanų. Ealdormonų šeimoms susibūrus į tarpusavio paramos ryšius, buvo vis sunkiau pašalinti ealdormoną.
Earl
Vienuoliktame amžiuje terminą ealdormanas pakeitė terminas grafas. Karaliaus Kanuto įstatymuose minimi ir ealdormanai, ir grafai. Tačiau tarp jų nebuvo jokio skirtumo. 1066 m. normanams užkariavus Angliją, grafo titulas nebebuvo tapatinamas su dux ar princeps. Kartais jie buvo rašomi kaip comes (grafai). Karalius Vilhelmas daugumą anglosaksų grafų pakeitė savo paskirtais asmenimis. Tuomet jis apribojo daugumos grafų valdžią, suteikdamas jiems grafysčių, pilių ar kitų teritorijų kontrolę. Keletui jų buvo suteikta daugiau galių. Jie buvo tituluojami grafais palatinais.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra ealdormanas?
Atsakymas: Ealdormanas yra aukšto rango karališkasis pareigūnas, atsakingas už vieną ar daugiau grafysčių.
K: Kokia termino "ealdormanas" kilmė?
A: Terminas "ealdormanas" kilęs iš senosios anglų kalbos ir reiškia "vyresnysis vyras".
K: Koks buvo ealdormanų vaidmuo senovės Anglijos visuomenėje?
A: Ealdormanams buvo pavesta būti administratoriais, teisėjais ir karo vadais.
K: Kada buvo naudojamas ealdormano titulas?
A: Ealdormano titulas buvo naudojamas nuo VI a. iki karaliaus Kanuto laikų.
K: Kas buvo Anglijos grafų pirmtakas?
A: Ealdormanai buvo Anglijos grafų pirmtakai.
K: Kokia yra "ealdormano" daugiskaita?
A: Ealdormanų daugiskaita yra "ealdormenai".
K: Kokia buvo pagrindinė ealdormonų pareiga?
A: Pagrindinė ealdormonų pareiga buvo prižiūrėti vienos ar daugiau grafysčių administravimą ir valdymą.
Ieškoti