Europos kanadiečiai (kartais vadinami eurokanadiečiais) – tai kanadiečiai, kurių protėviai kilę iš Europos. Pagal 2011 m. gyventojų surašymo duomenis, Kanadoje gyveno 25 186 890 žmonių, nurodžiusių europos kilmę.

Istorija

Pirmieji nuolatiniai europiečiai, įsikūrę dabartinėje Kanados teritorijoje, buvo Prancūzai, kurie pradėjo kolonizaciją XVII a. pradžioje. Viena garsiausių ankstyvųjų asmenybių yra Hélène Desportes – ji dažnai minima kaip pirmasis „baltasis“ vaikas, gimęs Naujojoje Prancūzijoje (g. 1620 m.). Prieš kolonizaciją trumpalaikių Europos jūreivių ekspedicijų pėdsakų randama ir vikingų (norfų) kelionių liekanose, pavyzdžiui, L’Anse aux Meadows.

XVII–XIX a. į Kanadą atvyko dideli anglų, škotų, airių, vokiečių ir kitų Europos tautybių srautai. XIX a. pabaigoje ir XX a. pradžioje daug Europos imigrantų atvyko dėl ekonominių galimybių ir žemės plėtros vakarinėse provincijose. Vėliau, po Antrojo pasaulinio karo ir XX a. vidurio, emigraciją iš Europos lėmė tiek nepriteklius, tiek politiniai pokyčiai Europoje.

Etninės kilmės šakos ir statistika

2006 m. duomenimis, dauguma Europos kilmės kanadiečių buvo kilę iš Anglijos (21,03 %). Kitos dažnos kilmės šaknys buvo prancūzų (15,82 %), škotų (15,11 %), airių (13,94 %), vokiečių (10,18 %) ir italų (4,63 %). Svarbu pažymėti, kad didelė dalis respondentų (32,22 %) nurodė turintys „kanadietiškų“ šaknų – tai reiškia, kad dalis žmonių savo kilmę apibūdina neutralesniu, tautiniu identitetu, todėl atskiros europietiškos kilmės grupės gali būti iš dalies nepakankamai atspindėtos.

Be paminėtų didžiųjų šakų, Kanadoje taip pat yra reikšmingos lietuvių, lenkų, ukrainiečių, portugalų, olandų ir kitų mažesnių europinių bendruomenių grupės, kurios prisidėjo prie regionų kultūrinės įvairovės ir ekonomikos.

Religija

Dauguma Europos kilmės kanadiečių tradiciškai yra krikščionys, kurių tarpe dominuoja katalikai ir įvairių protestantų konfesijų nariai (anglikonai, presbiterionai, baptistai, United Church ir kt.). Taip pat egzistuoja mažesnės religinių mažumų grupės – žydai, deistai, agnostikai, ateistai, musulmonai, bahajai, pagonys ir vikiai bei unitai universalistai. Religijos pasiskirstymas dažnai siejamas su konkrečiomis kilmės šakomis ir regionais – pavyzdžiui, prancūzakalbiai kvėbeko gyventojai dažniau yra katalikai, o anglakalbėse provincijose didesnė dalis priklauso protestantiškoms tradicijoms.

Kalbos ir kultūra

Dauguma Europos kanadiečių kalba angliškai arba prancūziškai, priklausomai nuo gyvenamosios vietos ir šeimos istorijos. Be to, daugelyje etninių bendruomenių išlaikomos ir gimtosios tautinės kalbos bei kultūrinės tradicijos: maisto papročiai, šventės, religija ir bendruomeninės organizacijos. Šios tradicijos prisideda prie Kanados daugiakultūriškumo politikos ir viešojo gyvenimo įvairovės.

Demografinės ir socialinės tendencijos

Nors Europos kilmės gyventojai ilgą laiką sudarė Kanados demografinę daugumą, per pastaruosius dešimtmečius augo imigracija iš Azijos, Afrikos ir Lotynų Amerikos, todėl Kanados etninis peizažas tampa vis tarptautiškesnis. Taip pat jauniausiose kartose ir miestuose didėja etninės ir kalbinės įvairovės įtaka viešajam gyvenimui.

Svarbu atkreipti dėmesį, kad gyventojų surašymuose nurodytos kilmės procentinės dalys priklauso nuo to, kaip žmonės patys identifikuojasi; todėl statistika gali kisti priklausomai nuo klausimų formuluočių ir respondentų pasirinkimų (pvz., nurodžius „kanadietiškas“ šaknis vietoje konkrečios europinės kilmės).

Apibendrinant, Europos kilmės kanadiečiai yra įvairialypė grupė, kurios istorija, kalbos ir religijos tradicijos stipriai prisidėjo prie Kanados formavimosi; tuo pačiu metu Kanados visuomenė nuolat kinta ir tampa vis labiau tarptautinė.