Oswiu (apie 611–612 m. – 670 m. vasario 15 d.) buvo svarbus Anglijos ankstyvosios viduramžių epochos valdovas: jis tapo Bernicijos karaliumi po brolio Osvaldo žūties ir vėliau suvienijo savo valdijas kaip Nortumbrijos karalius. Daugiausia žinomas dėl pergalės prieš Pendą iš Mersijos Vinvudo mūšyje (655 m.), po kurios jis laikinai įgijo viršenybę Pietų Anglijoje ir buvo laikomas vienu iš anglosaksų vadų, kuriems kartais suteikiamas titulas bretwalda.

Gimimas ir šeima

Oswiu tradiciškai laikomas Aethelfritho (arba kito panašaus periodinio valdovo) palikuoniu; tiksli jo gimimo data nėra žinoma, tačiau paprastai nurodoma apie 611–612 m. Jis buvo vienas iš kelių Aethelfritho šeimos narių, tarp kurių ryškiausi — broliai Osvaldas ir kiti to paties laikotarpio karališkos giminės atstovai. Iš Oswiu palikuonių svarbiausias buvo sūnus, kuris jį pakeitė — Ecgfrith, tapęs Nortumbrijos karaliumi po Oswiu mirties.

Valdžia Bernicijoje ir Nortumbrijoje

  • Po brolio Osvaldo žūties (642 m.) Oswiu tapo Bernicijos valdovu; tuo metu ši šiaurinė karalystė buvo viena iš svarbiausių anglosaksų politinių jėgų.
  • Po Pendos pralaimėjimo ir mirties Vinvudo mūšyje (655 m.) Oswiu įtvirtino savo įtaką Pietų Anglijoje: jis laikinai užėmė Mersijos sostą ir paskyrė savo svainį Peadą klientu karaliumi. Tačiau šis Mersijos pavaldumas buvo nestabilus — Peada netrukus žuvo (apie 656 m.), o Mersija vėl susigrąžino nepriklausomybę.
  • Po Vinwud mūšio Oswiu buvo laikomas vienu iš galingiausių to meto anglosaksų valdovų ir kartais minimas kaip bretwalda — viršininkas ar įtakingiausias karalius, turėjęs įtakos ir kitiems kraštams.

Religinė politika ir Sinodas Whitebyje

Vienas iš reikšmingiausių Oswiu veiksmų buvo jo vaidmuo Bažnyčios gyvenime. Jam valdant įsiplieskė diskusijos tarp airių (keltiškos) ir romėniškos bažnytinės praktikos, ypač dėl Velykų datos ir vienuolyno tonsūro. 664 m. Oswiu surengė Sinodą Whitebyje (Whitby), kuriame buvo apsispręsta priimti romėnišką praktiką. Šis sprendimas turėjo ilgalaikį poveikį krikščionybės vienodėjimui Anglijoje ir padėjo sustiprinti ryšius su Romos bažnyčia.

Šaltiniai ir palikimas

Pagrindinis informacijos apie Oswiu šaltinis yra VII amžiaus istorikas Beda (Bede), kuris savo darbuose pateikė daug detalių apie politinius ir bažnytinius įvykius. Oswiu laikomas svarbia figūra, padėjusia konsoliduoti krikščionybę šiaurės Anglijoje ir laikinai pakeisti galios pusiausvyrą tarp šalies karalysčių.

Mirimas ir įpėdiniai

Oswiu mirė 670 m. vasario 15 d. dėl natūralių priežasčių — tai buvo reta tais laikais tarp karo veiksmuose dalyvavusių valdovų. Jį pakeitė sūnus Ecgfrith, o Oswiu palaidotas prie vienuolyno, kuriam jis jautė ryšį (šaltiniuose minima Whitby/Streneshalh vietovė). Jo politika ir sprendimai, ypač apie Bažnyčios organizavimą, turėjo ilgalaikį poveikį Nortumbrijos ir visos Anglijos raidai.