Didžioji žiuri
Didžioji prisiekusiųjų žiuri yra teisinė institucija, turinti įgaliojimus vykdyti oficialias procedūras, skirtas galimai nusikalstamai veikai tirti. Jie taip pat sprendžia, ar turėtų būti pateikti kaltinimai baudžiamosiose bylose. Didžioji prisiekusiųjų žiuri gali iškviesti į teismą įrodymus ir priversti prisiekusius liudytojus duoti parodymus. Jungtinėse Valstijose didžiuosius prisiekusiųjų teismus sudaro nuo 16 iki 23 asmenų. Jie posėdžiauja nuo vieno mėnesio iki metų. Tačiau prisiekusiesiems gali tekti posėdžiauti tik kelias dienas per mėnesį. Prisiekusiųjų teismo posėdžiai būna uždari. Įtariamasis, vadinamas įtariamuoju, paprastai nedalyvauja. Maždaug pusėje JAV valstijų didieji prisiekusieji nėra reguliariai naudojami. Vietoj jų gali būti naudojamas parengiamasis teismo posėdis. Pagal Jungtinių Valstijų Konstitucijos penktąją pataisą federalinė teisinė sistema reikalauja, kad didieji prisiekusieji būtų renkami visų mirties ir "liūdnai pagarsėjusių nusikaltimų" (bylų, susijusių su išdavyste, tam tikrais sunkiais nusikaltimais arba šiurkščiu moraliniu pažeidimu) atvejais.
Istorija
1166 m. Anglijos karaliaus Henriko II įsakymu, vadinamu Klarendono asimiliacija, buvo reikalaujama, kad "dvylika vyrų iš kiekvieno šimto ir keturi vyrai iš kiekvienos vilos" susirinktų ir nuspręstų, kas kaltas dėl apiplėšimo, vagystės ar žmogžudystės. Tai buvo ankstyvas prisiekusiųjų ir didžiosios prisiekusiųjų teismo sistemos protėvis. Jungtinė Karalystė 1933 m. panaikino didžiuosius prisiekusiųjų teismus. Daugelis buvusių jos kolonijų, įskaitant Kanadą, Australiją ir Naująją Zelandiją, taip pat nustojo juos naudoti. Jungtinės Valstijos yra viena iš nedaugelio likusių šalių, kuriose naudojama didžioji prisiekusiųjų žiuri.
Kritika
Didžiuosius žiuri šaukia federalinis teisėjas ir privalo juos prižiūrėti. Tačiau teisėjai beveik niekada nesikiša. Didžiajai prisiekusiųjų žiuri vadovauja federalinis prokuroras. Jis negali liudyti ar dalyvauti prisiekusiesiems svarstant. Tačiau dauguma federalinių didžiųjų prisiekusiųjų žiuri priima bet kokį jai pateiktą kaltinamąjį aktą. Dėl to atsirado garsus posakis "prokuroras gali priversti didžiąją prisiekusiųjų žiuri apkaltinti sumuštinį su kumpiu". Jie gali iškviesti į teismą ką tik nori, taikydami labai nedaug apribojimų. Byloje United States v. R. Enterprises, Inc. 498 U.S. 292 (1991) Jungtinių Valstijų Aukščiausiasis Teismas nusprendė, kad "federalinės didžiosios prisiekusiųjų žiuri šaukimai į teismą laikomi pagrįstais, o pareiga įrodyti nepagrįstumą tenka gavėjui".
Didžioji prisiekusiųjų žiuri, valstijos ar federalinė, atlieka dvi funkcijas. Pirmoji - išnagrinėti visus nusikalstamos veikos įrodymus ir pateikti kaltinamąjį aktą tik tuo atveju, jei įrodymų pakanka. Kita jų paskirtis - atlikti tyrimą ir padėti prokurorui surinkti įrodymus. Kritikai teigia, kad didieji žiuri neatliko abiejų funkcijų.
Klausimai ir atsakymai
Klausimas: Kas yra didžioji prisiekusiųjų žiuri?
A: Didžioji prisiekusiųjų žiuri yra teisinė institucija, kuri tiria galimą nusikalstamą veiką ir sprendžia, ar reikia pateikti kaltinimus.
K.: Kiek žmonių paprastai dirba didžiojoje prisiekusiųjų žiuri Jungtinėse Valstijose?
A: Jungtinėse Valstijose didžiuosius prisiekusiųjų suolus paprastai sudaro 16-23 žmonės.
K: Koks yra didžiosios prisiekusiųjų žiuri vaidmuo reikalaujant įrodymų?
A.: Didžioji prisiekusiųjų žiuri turi teisę iškviesti į teismą įrodymus.
K: Ar didžioji žiuri gali priversti liudytojus duoti parodymus?
A: Taip, didžioji žiuri gali priversti prisiekusiuosius liudytojus duoti parodymus.
K.: Ar didžiųjų žiuri posėdžiai yra vieši, ar uždari?
A.: Didžiosios žiuri posėdžiai yra uždari.
K.: Ar įtariamieji paprastai dalyvauja didžiosios prisiekusiųjų žiuri posėdžiuose?
A: Ne, įtariamasis, vadinamas įtariamuoju, paprastai nedalyvauja didžiojo prisiekusiųjų teismo posėdžiuose.
K.: Ar visos Jungtinių Valstijų valstijos reguliariai naudoja didžiuosius prisiekusiųjų teismus?
Atsakymas: Ne, maždaug pusė JAV valstijų reguliariai nenaudoja didžiųjų prisiekusiųjų. Vietoj to gali būti rengiamas parengiamasis teismo posėdis.
