Didžioji prisiekusiųjų žiuri yra teisinė institucija, turinti įgaliojimus vykdyti oficialias procedūras, skirtas galimai nusikalstamai veikai tirti. Ji sprendžia, ar yra pakankamai įrodymų, kad būtų pateikti kaltinimai baudžiamosiose bylose. Didžioji prisiekusiųjų žiuri gali iškviesti į teismą įrodymus ir priversti prisiekusius liudytojus duoti parodymus. Jungtinėse Valstijose didžiuosius prisiekusiųjų teismus sudaro nuo 16 iki 23 asmenų; federaliniu mastu paprastai reikalaujama, kad bent 12 būtų vieningos, kad būtų priimtas kaltinimas. Jie posėdžiauja nuo vieno mėnesio iki metų, tačiau prisiekusiesiems dažnai tenka posėdžiauti tik kelias dienas per mėnesį. Prisiekusiųjų teismo posėdžiai paprastai yra uždari, o įtariamasis (vadinamas įtariamuoju) ir jo gynėjas dažniausiai nedalyvauja. Maždaug pusėje JAV valstijų didieji prisiekusieji nėra reguliariai naudojami — vietoj jų gali būti rengiami parengiamieji teismo posėdžiai. Pagal Jungtinių Valstijų Konstitucijos penktąją pataisą federalinė sistema reikalauja didžiųjų prisiekusiųjų dalyvavimo visais atvejais, susijusiais su mirties bausme ir tam tikrais itin sunkių nusikaltimų ("liūdnai pagarsėjusių nusikaltimų") atvejais.
Kas sudaro didžiąją žiuri ir kaip ji renkama
Didžiąją prisiekusiųjų žiuri sudaro pilietiškai atrinkti gyventojai, kviečiami atlikti šią pareigą per apylinkės teismo sistemą. Atranka dažnai vyksta taip pat kaip ir įprastinių teismų prisiekusiųjų: naudojant valstybinius registrus, rinkėjų sąrašus ar vairuotojų duomenis. Tarnavimo trukmė ir reikalavimai skiriasi priklausomai nuo jurisdikcijos: federaliniuose teismuose tai gali būti keli mėnesiai ar net ilgesnis laikotarpis; valstijų praktikos svyruoja — kai kur didžioji žiuri kviečiama retai, kitur veikia nuolat.
Procedūra ir įgaliojimai
- Įrodymų pateikimas: prokuroras pateikia liudijimus, dokumentus ar kitą medžiagą. Tai nėra priešinga bylą vykdanti аудиencija — prokuroras kontroliuoja tyrimo eigą.
- Liudytojų šaukimas ir priverstinis liudijimas: didžioji žiuri gali išduoti subpoena — teismo šaukimą liudytojams ir dokumentams. Kai kuriais atvejais teisėsaugos institucijos prašo teismo suteikti teisinį imunitetą (angl. immunity), kad priverstinis liudijimas būtų galimas be pačios liudytojo baudžiamosios atsakomybės grėsmės dėl to paties liudijimo.
- Sezamumas: posėdžiai paprastai vyksta uždaruose posėdžiuose, kad apsaugotų liudytojus ir tyrimą. Viešumas yra ribojamas, o protokolai ir įrašai dažnai gali būti uždari arba slaptai saugomi.
- Kaltinimo priėmimas: jeigu didžioji žiuri nusprendžia, kad yra pakankamai įrodymų, ji gali priimti kaltinimą (dažnai vadinamą "true bill"); priešingu atveju — "no bill" (kaltinimų nepateikimas).
Skirtumas nuo mažosios prisiekusiųjų žiuri
Skirtingai nuo mažosios (trial) prisiekusiųjų žiuri, kuri sprendžia kaltę ar nekaltę teismo procese, didžioji prisiekusiųjų žiuri nevertina kaltės pripažinimo — ji tik nusprendžia, ar yra pakankamai įrodymų pateikti formalų kaltinimą. Mažosios žiuri posėdžiai yra vieši, o ten dalyvauja ir kaltinamojo gynėjas bei pats kaltinamasis; didžiosios žiuri posėdžiai dažniausiai vyksta be jų.
Konstitucinė bazė ir valstijų skirtumai
Pagal penktąją Konstitucijos pataisą, federalinė teisė numato didžiųjų prisiekusiųjų teisę tam tikromis aplinkybėmis. Tačiau kiekviena valstija gali turėti savo taisykles dėl didžiųjų prisiekusiųjų naudojimo. Kai kuriose valstijose jie naudojami retai arba visai nenaudojami; dažnai juos keičia parengiamieji teismo posėdžiai, kuriuose teisėjas (o ne žiuri) nustato, ar yra pakankamai pagrindo teisti asmenį.
Privalumai ir kritika
- Argumentai už: didžioji žiuri suteikia bendruomenės kontrolę prokuratūros veiklai, gali apsaugoti nuo nepagrįstų kaltinimų ir padeda surengti slaptesnius tyrimus be viešosios informacijos nutekinimo.
- Kritika: dažnai nurodoma, kad didžioji žiuri yra labai prokuratoriaus kontroliuojama institucija: prokuroras sprendžia, kokią medžiagą pateikti, o atsovaujanti gynyba nebūna (ar būna ribotai). Dėl to yra mažas atmetimų (no bill) dažnis ir kyla abejonių dėl objektyvumo. Taip pat kritikuojama už slapumą ir ribotas atskaitomybės procedūras.
Teisinės apsaugos ir liudytojų teisės
Liudytojai prieš didžiąją žiuri turi tam tikras teises, pavyzdžiui, teisę į advokatą, tačiau yra situacijų, kai advokatas negali būti šalia jų liudijimo salėje. Prokuroras gali kreiptis į teismą dėl liudytojo izoliavimo, imuniteto suteikimo ar kitų priemonių. Dėl griežtos konfidencialumo praktikos liudytojų parodymai dažnai neatsiranda viešai, nebent vėliau tai taptų reikalinga teismo procese, kai byla pereina į viešą teismo nagrinėjimą.
Reformų ir alternatyvų gairės
Dėl iškilusių problemų viešojoje diskusijoje siūloma keisti didžiųjų prisiekusiųjų praktiką: didinti atskaitomybę (pvz., vieši ataskaitų santraukos ar registracijos reikalavimai), leisti daugiau juridinės priežiūros ar gynybos dalyvavimo, riboti prokuratoriaus monopolį pateikti įrodymus arba skatinti dažnesnį preliminarinį teismo posėdžių naudojimą vietoje žiuri. Kiekviena reforma susiduria su priešprieša tarp privataus tyrimo efektyvumo ir kaltinamojo teisės į sąžiningą procesą.
Apibendrinant, didžioji prisiekusiųjų žiuri Jungtinėse Valstijose yra svarbus teisėsaugos instrumentas, skirtas nustatyti, ar yra pakankamai pagrindo pradėti baudžiamąją bylą. Jos praktika ir reikšmė labai priklauso nuo konkrečios jurisdikcijos, o diskusijos dėl jos atskaitomybės ir sąžiningumo tęsiasi tiek teisininkų, tiek visuomenės lygiu.
