Žaliųjų akmenų juostos — apibrėžimas, kilmė ir geologinės savybės
Žaliųjų akmenų juostos: apibrėžimas, kilmė ir geologinės savybės — nuo senovinių vandenynų formavimosi iki metamorfozės, mineralų sudėties ir geologinio masto.
Žaliųjų akmenų juostos – tai plačios ir geologiškai senos, dažnai linijiškos zonos, sudarytos iš metamorfuotų vulkaninių uolienų ir su jomis susijusių nuosėdinių intarpų. Pavadinimas kilo nuo ryškios žalsvos uolienų spalvos, kurią lemia zeleniniai mineralai. Tipiški žali mineralai yra chloritas, aktinolitas ir kiti žali amfiboliai, bet juose taip pat gali būti epidoto, serpierito ir kitų metamorfinių mineralų.
Kilmė ir susidarymo aplinka
Žaliųjų akmenų juostos iš pradžių susidarė iš magminių uolienų, dažniausiai bazalto tipo lava ir vulkaninių tufų, tačiau jų sudėtyje gali būti ir vulkanoklastinių bei smulkiagrūdžių intruzinių uolienų. Dažnas susidarymo scenarijus – senoviniuose vandenynų plitimo centruose ir vulkaninių salų lankuose vykusi vulkaninė veikla, kurioje formavosi pillow-lava, plyšinių lavai ir su jomis susijusios nuosėdos. Juostos gali būti kelių šimtų metrų storio ir siekti kelių tūkstančių kilometrų ilgio.
Po pirminio formavimosi uolienos dažnai patyrė intensyvų metamorfizmą ir deformacijas. Vandenynų dugno vulkanizmas ir vėlesnės litosferos deformacijos lėmė, kad senovės žaliųjų akmenų sankaupos dabar yra sausumoje, išlikusios archeo ir proterozojaus kratonuose tarp didelių granito ir gneiso kūnų.
Geologinės savybės ir metamorfizmas
Šios uolienos paprastai yra mafinės – turinčios daug magnio ir kitų bazinių elementų bei santykinai didelį silicio dioksido kiekį. Metamorfizmo laipsnis dažniausiai yra žemiau vidutinio (pvz., greenschist facies), todėl lieka žalių metamorfinių mineralų. Kai kuriuose plotuose metamorfizmas gali pakilti iki amfibolito facies, keisdami mineralinę sudėtį ir tekstūras.
Struktūriškai žaliųjų akmenų juostos pasižymi sluoksniškumu: įvairesni vulkaniniai intarpai keičiasi su plonais nuosėdinių uolienų sluoksniais, pavyzdžiui, smėlio, purvo ar chemogeninėmis nusėdomis. Dėl tektoninių procesų juostos dažnai yra stipriai sulenkusios, sutrupėjusios ir sutrauktos į linijines struktūras kratonuose.
Mineralogija ir petrogrāfija
Žaliųjų akmenų juostų uolienų mineralinė sudėtis priklauso nuo pirminės lavos tipų ir metamorfizmo laipsnio. Be anksčiau minėtų chlorito, aktinolito ir amfibolių, dažnai sutinkami kvarcas, plagioklazės, epidotas, serpitinas ir sulfidai (pvz., piritas). Tipiškos uolienos apima metabasaltus, metavulkaničius tufus ir vulkaniklastikas.
Ekonominis reikšmingumas
Žaliųjų akmenų juostos yra svarbūs mineralinių išteklių šaltiniai. Jos dažnai būna susijusios su metalų koncentracijomis, ypač "VMS" (volcanogenic massive sulfide) tipo telkiniais, kuriuose kaupiasi varis, cinkas, švinas ir kartais auksas. Taip pat juostose gali būti orogeninių aukso telkinių ir kitų metalų koncentracijų, todėl jos turi reikšmės tiek mokslui, tiek gavybos pramonei.
Paplitimas ir pavyzdžiai
Žaliųjų akmenų juostos yra paplitusios visame pasaulyje, ypač senoviniuose žemynų skydų rajonuose. Jas aptinkame Šiaurės Amerikos, Skandinavijos (Baltijos skydas), Australijos ir kitų kratonų paviršiuose. Šios juostos yra svarbios ne tik dėl ekonominių išteklių, bet ir todėl, kad padeda atkurti senovinių tektoninių procesų, vandenynų ir litosferos vystymosi istoriją.
Santrauka: Žaliųjų akmenų juostos – tai senovinės metamorfizuotos mafinės vulkaninės grandinės, susiformavusios vandenyno dugne ir vėliau sutrenktos bei įdėtos į kratonus. Joms būdinga žalių mineralų mineralogija, sluoksniškumas, ryškus ekonominis potencialas dėl metalo telkinių ir svarbi reikšmė geologinėms rekonstrukcijoms.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra žalvario juostos?
A: Žaliųjų akmenų juostos - tai dideli labai senų metamorfizuotų vulkaninių uolienų regionai, kurie iš pradžių susidarė iš magminių uolienų, pavyzdžiui, bazalto.
K: Kodėl šios juostos vadinamos žaliaisiais akmenimis?
A: Pavadinimas kilo nuo žalios spalvos uolienų mineralų, tokių kaip chloritas, aktinolitas ir kiti žali amfiboliai.
K: Kur susiformavo žalvario juostos?
A.: Žaliojo akmens juostos susidarė senoviniuose vandenynų plitimo centruose ir vulkaninių salų lankuose.
K: Ar žalvario juostos aptinkamos tik vandenynuose?
Atsakymas: Ne, tos žalvario juostos, kurios susiformavo senovės vandenynuose, dabar randamos sausumoje archajaus ir proterozojaus kratonuose tarp granito ir gneiso kūnų.
K: Kokios uolienos yra žalvario juostose?
A: Šios uolienos yra mafinės, t. y. jose daug magnio ir silicio dioksido.
K.: Kokio ilgio gali būti žalvario juostos?
A: Žaliojo akmens juostos gali būti kelių tūkstančių kilometrų ilgio.
K: Kaip susiformavo žalvario juostos?
A.: Iš pradžių žalvario juostos susidarė iš magminių uolienų, tokių kaip bazaltas, kurios vėliau buvo metamofozuotos, o tarp vulkaninių darinių buvo nedidelės nuosėdinės uolienos.
Ieškoti