Anna Seghers — Vokietijos rašytoja ir tremtinė (1900–1983)
Anna Seghers (1900 m. lapkričio 19 d. Maincas – 1983 m. birželio 1 d. Rytų Berlynas) buvo viena reikšmingiausių XX a. vokiečių rašytojų, žinoma kaip išeivijos autorė, antifašizmo propaguotoja ir ilgalaikė Rytų Vokietijos literatūrinės scenos figūra.
Gyvenimas ir išsilavinimas
Seghers gimė kaip Netty Reiling (kartais minima ir formuluotė Nelly). Jos tėvai buvo ortodoksai žydai, tačiau šeimoje dominuodavo ir domėjimasis krikščioniška kultūra bei humanistinėms idėjomis. Jaunystėje Netty dirbo medicinos sesele Pirmojo pasaulinio karo metais, o vėliau 1920 m. baigė abitūros egzaminus. Studijavo istoriją, meno istoriją ir kinų kalbą Kelne ir Heidelberge.
Asmeninis gyvenimas ir politinė veikla
1925 m. ji ištekėjo už vengrų komunikacijos mokslininko ir politiko László Radványi (Laszlo Radvanyi) ir įgijo Vengrijos pilietybę. Vėliau Anna Seghers įstojo į Vokietijos komunistų partiją (KPD) ir aktyviai dalyvavo kairiųjų intelektualų gyvenime. Šeiminis gyvenimas susilaukė vaikų ir sudarė reikšmingą jos asmeninio gyvenimo dalį.
Persekiojimas, tremtis ir išeivija
Kai į Vokietiją atėjo naciai, Seghers trumpam buvo suimta, o jos knygos – viešai degintos. Išėjus į laisvę, jai pavyko pabėgti į Šveicariją, vėliau persikelti į Paryžių, kur ji aktyviai dirbo išeivių rašytojų bendruomenėse. Po to, kai vokiečių kariuomenė užėmė Paryžių, Seghers išvyko į Marselį, tuomet laikinai nepriklausomą uostą, bandydama organizuoti pasitraukimą iš Europos. Tuo metu jos vyras buvo suimtas ir ji stengėsi jį išlaisvinti.
Galų gale 1941 m. visa šeima pasitraukė per Martiniką ir Niujorką į Meksiką, kur Seghers tęsė literatūrinę veiklą, organizavo išeivių rašytojų sąjungas ir palaikė ryšius su kitais prieš nacizmą pasipriešinusius intelektualais.
Grįžimas į Vokietiją ir veikla Rytų Vokietijoje
Po Antrojo pasaulinio karo 1947 m. Anna Seghers sugrįžo į Berlyną, apsigyveno Rytų Berlyne ir įstojo į vėlesnės VDR Socialistų partiją (SED). Ji aktyviai dalyvavo VDR rašytojų sąjungoje, vadovavo kultūriniams projektams ir buvo svarbi literatūros gyvenimo figūra naujoje valstybėje. Seghers gavo daug premijų ir apdovanojimų už savo kūrybą, taip pat tarptautinį pripažinimą. Ji stengėsi tyliai ginti kolegas rašytojus, turėjusius problemų su valdžia, tačiau ne visada jai pavykdavo pakeisti politines sprendimo gaires.
Kūryba, temos ir reikšmė
Anna Seghers kūryba pasižymėjo stipriu socialiniu angažuotumu, humanistinėmis vertybėmis ir antifašistine pozicija. Ji naudojo skirtingas prozos formas — romaną, apsakymą, eseistiką — kad atskleistų individo likimus sudėtingose istorijos situacijose. Jos literatūriniai herojai dažnai susiduria su moraliniais pasirinkimais, solidarumo, laisvės ir teisingumo klausimais.
Žymiausi kūriniai:
- Der siebte Kreuz (The Seventh Cross) – romanas, kuris tapo plačiai žinomas kaip pasipriešinimo ir išlikimo istorija apie pabėgimą iš koncentracijos stovyklos; knyga buvo versta ir ekranizuota.
- Transit – romanas/novelė apie išeivių situaciją ir tapatybės, laikinumo temą; kūrinys išliko aktualus ir vėlesnėms kartoms (taip pat inspiravo filmus ir adaptacijas).
- Kiti apsakymai ir romanai, kuriuose nagrinėjamos karo, tremties ir politinio aktyvumo pasekmės bei žmogaus orumas sudėtingose sąlygose.
Apdovanojimai ir palikimas
Anna Seghers pelnė daugelį literatūrinių ir valstybinių apdovanojimų tiek Rytų Vokietijoje, tiek už jos ribų. Jos kūryba ir asmeninė pozicija paliko ryškų pėdsaką vokiečių XX a. literatūroje: ji yra vertinama kaip stipri išeivijos balsas, kuris jungė politinį angažavimą su literatūriniu meistriškumu.
Ji mirė 1983 m. birželio 1 d. Rytų Berlyne. Jos kūriniai toliau skaitomi ir analizuojami, o tematika – tremtis, atsakomybė, moralė ir solidarumas – išlieka aktuali.
Anna Seghers (1966 m.)
Segherso antkapinis paminklas.
Darbai
- 1925 m. - Jans muss sterben (rado Pierre'as Radvanyi po jos mirties)
- 1928 m. - Fischer von St. Barbara
- 1930 m. - Pakeliui į amerikietiškąjį sportą ir kitos eilės
- 1932 - Die Gefährten
- 1933 m. - Der Kopflohn
- 1935 m. - Kelias per vasarį
- 1937 - Die Rettung
- 1940 - Die schönsten Sagen vom Räuber Woynok. Sagen von Artemis
- 1942 m. - Das siebte Kreuz
- 1943 m. - Visiškų mergaičių skrydis
- 1944 m. - Tranzitas
- 1948 m. - Sowjetmenschen. Lebensbeschreibungen nach ihren Berichten
- 1949 - Die Toten bleiben jung
- 1949 m. - Haičio šventė
- 1950 m. - Die Linie
- 1950 m. - Der Kesselflicker
- 1951 m. - Crisanta
- 1951 - Die Kinder
- 1952 - Der Mann und sein Name
- 1953 m. - Der Bienenstock
- 1958 m. - Brot und Salz
- 1959 m. - Die Entscheidung
- 1961 m. - Das Licht auf dem Galgen
- 1963 m. - Apie Tolstojų. Apie Dostojevskį
- 1965 - Die Kraft der Schwachen
- 1967 - Das wirkliche Blau. Eine Geschichte aus Mexiko
- 1968 m. - Versmė (Das Vertrauen)
- 1969 m. - Irdisches
- 1970 - Briefe an Leser
- 1970 m. - Apie meno kūrinį ir grožį (Über Kunstwerk und Wirklichkeit)
- 1971 - Überfahrt. Eine Liebesgeschichte
- 1977 m. - Steinzeit. Wiederbegegegnung
- 1980 m. - Dvi moterys iš Haičio
- 1990 - Der gerechte Richter (parašyta 1957 m., neišleista dėl politinių priežasčių)
Prizai, apdovanojimai ir garbės vardai
- 1928 m. Kleisto premija
- 1947 m. Georg-Büchner-Preises
- 1951 m. Tarptautinė Lenino taikos premija / Stalino taikos premija
- 1951 m. VDR nacionalinė premija (ir 1959 m., 1971 m.)
- 1954 m. Vaterländischer Verdienstorden, sidabro spalvos
- 1959 m. garbės daktaro laipsnis: h.c. der Universität Jena
- 1960 m. Vaterländischer Verdienstorden, aukso spalvos
- 1961 Johannes-R.-Becher-Medaille
- 1965 m. Karlo Markso ordinas (weitere 1969, 1974)
- 1970 m. Stern der Völkerfreundschaft
- 1975 Großer Stern der Völkerfreundschaft
- 1975 m. Weltfriedensrates kultūros premija
- 1975 m. Rytų Berlyno garbės pilietis
- 1978 m. Rašytojų sąjungos garbės pirmininkas
- 1980 Held der Arbeit
- 1981 m. Mainco garbės pilietis
Klausimai ir atsakymai
K: Kas buvo Anna Seghers?
A: Anna Seghers buvo vokiečių rašytoja, pasižymėjusi Antrojo pasaulinio karo moralinės patirties tyrinėjimu ir vaizdavimu.
K: Kokie buvo jos tėvų religiniai įsitikinimai?
A: Jos tėvai buvo ortodoksai žydai, bet taip pat domėjosi krikščionybe.
K: Kada ji gavo Vengrijos pilietybę?
A: Vengrijos pilietybę ji gavo 1925 m. ištekėjusi už Laszlo Radvanyi.
K: Kas nutiko, kai Vokietijoje valdžią perėmė naciai?
A: Kai naciai perėmė valdžią Vokietijoje, ji buvo suimta, o jos knygos sudegintos.
K: Kur ji grįžo po Antrojo pasaulinio karo?
A: Po Antrojo pasaulinio karo ji grįžo į Berlyną, Rytų Berlyną, ir įstojo į Socialistų partiją.
K: Kokioje organizacijoje ji dirbo grįžusi į Berlyną?
A: Grįžusi į Berlyną ji dirbo VDR rašytojų sąjungoje.
K: Kada mirė Anna Seghers?
A: Ji mirė 1983 m. Berlyne.
