Holozoa — tai gyvų organizmų grupė, kuriai priklauso gyvūnai ir kai kurie vienaląsčiai gyvūnų giminaičiai. Jai nepriklauso grybai. Holozoa taip pat yra senas tunikatų genties Distaplia pavadinimas. Holozoa apibrėžiama filogenetiškai — tai visi opisthokontai, kurie yra artimesni gyvūnams negu grybams. Kitaip tariant, į šį kladą įtraukiami tiek daugiakūniai gyvūnai (Metazoa), tiek jų artimiausi vienaląsčiai giminaičiai.

Ką apima Holozoa?

Holozoa sudaro kelios pagrindinės linijos: gyvūnai ir kelios artimos vienaląsčių grupės. Tarp dažniausiai minimų vienaląsčių yra:

  • choanoflagelatai — vienaląsčiai arba kolonijiniai organizmai, turintys apykaklę supančius voratinklio tipo mikrofilamentus ir vieną užpakalinį flagelį;
  • filasterėjai — vienaląsčiai, kurių ląstelės kartais rodo ryškią adhezijos ir signalizacijos baltymų ekspresiją;
  • ichthyosporea (kartais vadinami mesomycetozoais) — dauguma yra parazitiniai arba endosimbiontiniai organizmai;
  • kitos mažiau žinomos ar naujai aprašomos linijos, kurios mokslininkams padeda suprasti gyvūnų kilmę ir ankstyvą multiceluliarumo evoliuciją.

Ryšys su gyvūnų evoliucija

Holozoa tyrinėjimas yra svarbus norint suprasti, kaip iš vienaląsčių organizmų evoliucionavo daugialąsčiai gyvūnai. Genetiniai tyrimai parodė, kad daugelis genų, susijusių su ląstelių adhezija, signalizacija ir transkripcijos reguliavimu (t. y. biologinės funkcijos, reikalingos daugiakūniams organizmams), egzistavo jau vienaląsčiuose holozojaus atstovuose. Tai reiškia, kad daugelis „įrankių“, reikalingų multiceluliarumui, atsirado dar prieš patį daugiakūniškumo atsiradimą.

Struktūriniai ir molekuliniai požymiai

  • Holozojaus organizmai priklauso opisthokontams — juos vienija tam tikri morfologiniai bruožai (pvz., užpakalinis flagelis kai kuriuose laisvai plaukiojančiuose stadijose) ir molekuliniai požymiai.
  • Vienaląsčiai holozojos atstovai dažnai turi genų repertuarą, susijusį su ląstelių susiklijavimu (adhezija), signalų transdukcija ir ekstraląsteline matrica — funkcijomis, kurios vėliau buvo perorientuotos į daugiakūnių organizmų vystymąsi.

Pavyzdžiai ir ekologija

Gerai žinomas holozojaus pavyzdys yra choanoflagelatas, kuris labai panašus į kempinės ląsteles. Proterospongia yra choanoflagelato pavyzdys, kuris gali padėti išsiaiškinti, kaip išsivystė kempinės. Kai kurie choanoflagelatai gyvena laisvai vandenyje, kiti suformuoja kolonijas; ichthyosporea dažniau randami kaip parazitai ar endosimbiontai; filasterėjai gali būti laisvai gyvenantys arba susiję su kitais organizmais.

Mokslinis ir istorinės pastabos

Holozoa sąvoka yra kilusi iš filogenetinių tyrimų, kurie, palyginę DNR ir baltymų sekas, nustatė, kurios linijos yra artimiausios gyvūnams. Dėl to Holozoa tapo naudinga terminija tiek morfologiniams, tiek molekuliniams tyrimams apie gyvūnų kilmę. Kaip minėta, istorinis pavadinimas „Holozoa“ taip pat buvo naudojamas apibūdinti kai kuriai tunikatų genties (Distaplia) grupei, tačiau šis vartojimas yra atskiras nuo dabartinio filogenetinio termino.

Reikšmė biologijai

Tyrimai apie Holozoa padeda atsakyti į pagrindinius klausimus: kaip atsirado daugiakūniškumas, kokie genai ir ląsteliniai mechanizmai tam reikalingi, ir kaip kūnai bei audiniai organizuojasi evoliucijos eigoje. Studijuodami vienaląsčius holozojos atstovus, mokslininkai gauna „žingsnis po žingsnio“ vaizdą apie procesus, vedusius nuo paprastų ląstelių prie sudėtingų gyvūnų kūnų.