Homotherium — išnykusi smailiadugnė sabalinė katė (Pliocenas–Pleistocenas)

Homotherium — išnykusi smailiadugnė sabalinė katė (Pliocenas–Pleistocenas). Galingi ilti dantys, plačiai paplitusi Šiaurės/Pietų Amerikoje, Eurazijoje ir Afrikoje; evoliucija ir išnykimas.

Homotherium - išnykusi macharodontinių sabalinių kačių gentis. Jų dantys ilgesni už šiuolaikinio tigro, bet trumpesni už Smilodono. Todėl jos kartais vadinamos "smailiadugnėmis katėmis".

Homotherium rūšys pasižymėjo specifine kaukolės ir dantų morfologija: viršutiniai iltiesi dančiai buvo plokštesni ir peiliški, pritaikyti kirpimui, o ne giliam persmeigimui kaip pas kai kurias kitas sabalines kates. Galva buvo santykinai trumpesnė, o kaklas ir priekinės galūnės — stipresnės, leidusios gaudyti ir sulaikyti stambesnį grobį. Kūno dydis kito priklausomai nuo rūšies ir gyvenvietės — daugelio rūšių suaugusiųjų masė tikriausiai svyravo apie 100–250 kg, todėl tai buvo vienos didesnių pleistoceninių plėšrūnų.

Biologija ir elgsena

Homotherium buvo labiau prisitaikiusi prie atviresnių buveinių ir ilgesnių pabėgimų nei trumpiau dantytos sabalinės katės, tokios kaip Smilodono rūšys. Ilgos, raumeningos priekinės galūnės ir santykinai aukštesnės priekiosios kūno dalies savybės rodo, kad jos galėjo derinti ir persekiojimą, ir greitą sprogstamąjį prisivertimą prie grobio. Maistas – daugiausia didesni žinduoliai: įvairūs ungulatai, jaunikliai iš stambių rūšių (pvz., mamutai, žirafiniai artimieji, bisonai, arklinių giminės), taip pat galėjo valgyti sutvėrimus, kuriuos aptikdavo kaip prisidriekę arba randuodamos maisto likučius.

Plitimas ir radiniai

Plioceno ir pleistoceno epochose (prieš 5 mln. metų - prieš 10 000 metų) Homotherium buvo plačiai paplitęs Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje, Europoje, Azijoje ir Afrikoje. Išlikę fosiliniai radiniai rasti tiek atvirose stepėse, tiek miškingose vietovėse, o vieni gausiausių Homotherium liekanų aptikti Šiaurės Amerikos įklimpimo vietose (pvz., La Brea dervų duobės) ir Europoje. Pietų Amerikoje jis žinomas tik iš kelių liekanų šiaurinėje dalyje (Venesueloje), pleistoceno viduryje.

Išnykimas

Pirmą kartą jis išnyko Afrikoje maždaug prieš 1,5 mln. metų. Eurazijoje jis išliko maždaug prieš 30 000 metų. Šiaurės Amerikoje paskutinė skiauterėtoji katė galėjo išgyventi iki 10 000 metų. Išnykimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau galėjo būti keli veiksniai kartu:

• klimato ir aplinkos kaita – paskutiniojo apledėjimo metu ir po jo keitėsi biotopai bei grobio įvairovė;
• grobio sumažėjimas – stambiųjų žolėdžių populiacijų pokyčiai sumažino tinkamo grobio prieinamumą;
• konkurencija ir žmogaus poveikis – auganti žmonių populiacija, medžioklė bei konkurencija su kitais plėšrūnais (pvz., vilkais) galėjo apsunkinti išlikimą;
• gyvenimo strategijos ribotumas – specializuota dantų ir kaukolės sandara galėjo apsunkinti adaptaciją prie smarkiai pasikeitusio grobio tipo.

Fosilinė medžiaga ir naujesni tyrimai (morfologiniai, izotopiniai ir genetiniai, kur įmanoma) teikia vertingą informaciją apie Homotherium ekologiją ir evoliuciją. Dėl gausių radinių ir plataus plitimo šios katės padėjo geriau suprasti pleistoceno plėšrūnų bendruomenes bei sąveikas tarp rūšių praeityje.

Paleobiologija

Įrodymų turime iš skeletų. Iš dantų galima spręsti, kad jo žudymo būdas šiek tiek skyrėsi nuo Smilodono. Atrodo, kad kandžiai buvo naudojami ne pjaunant, o duriant. Kūno sandara priekyje daug stipresnė ir sunkesnė nei šiuolaikinių kačių, o tai rodo pasalos strategiją. Tai savo ruožtu leidžia manyti, kad jos slėpėsi miškuose, kurie buvo labai paplitę pliocene ir didžiąją pleistoceno dalį.

Kaukolė turi vertų dėmesio bruožų. Priekiniai dantys buvo proporcingai daug didesni nei šiuolaikinių kačių ir išdidžiai stovėjo priešais kandžius. Jie turėjo atlikti tam tikrą vaidmenį laikant ir traukiant grobį. Mėsą pjaustantys krūminiai dantys gale buvo didžiuliai. Kojos buvo gana ilgos, priekinės ilgesnės už užpakalines. Trumpa uodega ir trumpa stuburo juosmens dalis užbaigia labai stipraus gyvūno, galinčio kovoti su dideliu grobiu, paveikslą. Galima daryti pagrįstą apibendrinimą, kad Homotherium turėjo hienų ir šiuolaikinių didžiųjų kačių bruožų derinį. Jis galėjo ne tik medžioti iš pasalų, bet ir persekioti didelius atstumus vidutiniu greičiu. Jis galėjo veikti atvirose miškingose vietovėse.

Tikriausiai visi šie sabretootai veikė šokdami ant grobio kaklo, kabindamiesi ant jo stipriomis priekinėmis galūnėmis ir dantimis įsirėždami į grobio kaklą. Jų kandžiai galėjo prasiskverbti pro stambių žinduolių odą, kitaip nei šiuolaikiniai liūtai, kurie turi uždusinti grobį.

Homotherium skeletų rasta kartu su mamutų, mastodontų ir raganosių skeletais. Tai reiškia, kad jų meniu galėjo būti dramblių jaunikliai.

Homotherium crenatidens kaukolė Kinijos paleozoologijos muziejus

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra homoterija?

K: Kokio ilgio buvo Homotherium dantys, palyginti su šiuolaikinio tigro dantimis?

K: Kaip kitaip vadinamas Homotherium?

K: Kuriuose žemynuose ir epochose Homotherium buvo plačiai paplitęs?

K: Kada Homotherium išnyko Afrikoje?

K: Kada Homotherium išnyko Eurazijoje?

K: Kada Šiaurės Amerikoje paskutinį kartą gyveno scimitarinė katė?

Paieška pagal raidę