Homotherium - išnykusi macharodontinių sabalinių kačių gentis. Jų dantys ilgesni už šiuolaikinio tigro, bet trumpesni už Smilodono. Todėl jos kartais vadinamos "smailiadugnėmis katėmis".

Homotherium rūšys pasižymėjo specifine kaukolės ir dantų morfologija: viršutiniai iltiesi dančiai buvo plokštesni ir peiliški, pritaikyti kirpimui, o ne giliam persmeigimui kaip pas kai kurias kitas sabalines kates. Galva buvo santykinai trumpesnė, o kaklas ir priekinės galūnės — stipresnės, leidusios gaudyti ir sulaikyti stambesnį grobį. Kūno dydis kito priklausomai nuo rūšies ir gyvenvietės — daugelio rūšių suaugusiųjų masė tikriausiai svyravo apie 100–250 kg, todėl tai buvo vienos didesnių pleistoceninių plėšrūnų.

Biologija ir elgsena

Homotherium buvo labiau prisitaikiusi prie atviresnių buveinių ir ilgesnių pabėgimų nei trumpiau dantytos sabalinės katės, tokios kaip Smilodono rūšys. Ilgos, raumeningos priekinės galūnės ir santykinai aukštesnės priekiosios kūno dalies savybės rodo, kad jos galėjo derinti ir persekiojimą, ir greitą sprogstamąjį prisivertimą prie grobio. Maistas – daugiausia didesni žinduoliai: įvairūs ungulatai, jaunikliai iš stambių rūšių (pvz., mamutai, žirafiniai artimieji, bisonai, arklinių giminės), taip pat galėjo valgyti sutvėrimus, kuriuos aptikdavo kaip prisidriekę arba randuodamos maisto likučius.

Plitimas ir radiniai

Plioceno ir pleistoceno epochose (prieš 5 mln. metų - prieš 10 000 metų) Homotherium buvo plačiai paplitęs Šiaurės Amerikoje, Pietų Amerikoje, Europoje, Azijoje ir Afrikoje. Išlikę fosiliniai radiniai rasti tiek atvirose stepėse, tiek miškingose vietovėse, o vieni gausiausių Homotherium liekanų aptikti Šiaurės Amerikos įklimpimo vietose (pvz., La Brea dervų duobės) ir Europoje. Pietų Amerikoje jis žinomas tik iš kelių liekanų šiaurinėje dalyje (Venesueloje), pleistoceno viduryje.

Išnykimas

Pirmą kartą jis išnyko Afrikoje maždaug prieš 1,5 mln. metų. Eurazijoje jis išliko maždaug prieš 30 000 metų. Šiaurės Amerikoje paskutinė skiauterėtoji katė galėjo išgyventi iki 10 000 metų. Išnykimo priežastys nėra visiškai aiškios, tačiau galėjo būti keli veiksniai kartu:

  • klimato ir aplinkos kaita – paskutiniojo apledėjimo metu ir po jo keitėsi biotopai bei grobio įvairovė;
  • grobio sumažėjimas – stambiųjų žolėdžių populiacijų pokyčiai sumažino tinkamo grobio prieinamumą;
  • konkurencija ir žmogaus poveikis – auganti žmonių populiacija, medžioklė bei konkurencija su kitais plėšrūnais (pvz., vilkais) galėjo apsunkinti išlikimą;
  • gyvenimo strategijos ribotumas – specializuota dantų ir kaukolės sandara galėjo apsunkinti adaptaciją prie smarkiai pasikeitusio grobio tipo.

Fosilinė medžiaga ir naujesni tyrimai (morfologiniai, izotopiniai ir genetiniai, kur įmanoma) teikia vertingą informaciją apie Homotherium ekologiją ir evoliuciją. Dėl gausių radinių ir plataus plitimo šios katės padėjo geriau suprasti pleistoceno plėšrūnų bendruomenes bei sąveikas tarp rūšių praeityje.