Impatiens — Balsaminaceae šeimos žydinčių augalų gentis (≈850–1000 rūšių)

Impatiens — apie 850–1000 Balsaminaceae žydinčių augalų rūšių: sprogstamoji dehiscencija, tropinių ir sodo veislių įvairovė, populiarios Busy Lizzie hibridų veislės.

Impatiens – apie 850–1000 rūšių žydinčių augalų gentis, plačiai paplitusi Šiaurės pusrutulyje ir tropikuose. Kartu su Hydrocera triflora jie sudaro Balsaminaceae šeimą. Gentis labai įvairi – nuo mažų žemę dengiančių rūšių iki kelių metrų aukščio krūmų bei lianų. Dauguma rūšių pasižymi minkštais, vandeningais stiebais ir ploščių formos lapais; žiedai yra dvisimetriški (zygomorfiški) ir dažnai su ilgais žiedlapio "snapiukais" arba spurais.

Šių augalų mokslinis pavadinimas Impatiens (lotyniškai "nekantrus") ir bendrinis pavadinimas "touch-me-not" kilęs iš jų būdo skleisti sėklas. Kai sėklų kapsulės subręsta, palietus jas jos sprogsta ir išmeta sėklas už kelių metrų; šis mechanizmas vadinamas sprogstamąja dehiscencija ir yra puikus pavyzdys greito augalų judėjimo (žr. greitas augalų judėjimas). Sėklų išbarstymas taip apsaugo rūšies plitimą ir padeda užimti naujas buveines.

Impatiens tapo vienu populiariausių sodo vienmečių ir daugiamečių augalų. Komerciniai hibridai dažniausiai kilę iš gerai žinomos „Busy Lizzie“ (I. walleriana) ir Naujosios Gvinėjos impatiens (I. hawkeri) – jie yra svarbūs kaip gėlių lovų, vazonų ir balkonų augalai. I. walleriana yra kilusi iš Rytų Afrikos, ją selekcijos būdu išvedė Claude Hope. Pradinė Hope išvesta impatiens veislių serija buvo „Elfin“ (veislių serija), vėliau plėsta į „Super Elfin“ serijas. Yra ir dviskilčių veislių, taip pat hibridų su įvairių spalvų ir žiedų formų variacijomis. Tačiau tropinėse salose, pavyzdžiui, Havajuose, „Busy Lizzie“ kartais tampa invazine piktžole, kuri konkuruoja su vietinėmis rūšimis.

Išvaizda ir biologija

Žiedai būna įvairių spalvų – baltos, rožinės, raudonos, oranžinės, violetinės ir mišrios spalvos. Daug rūšių turi stiprų nektaro „spurą“, kuris pritraukia įvairius nektarą rinkiančius bestuburius ar net kolibris (pietų pusrutulio rūšims). Daugelis impatiens rūšių yra pavienio žiedo (solitary) tipo – žiedas susidaro ant atskiro kotelio, o žiedynai gali būti šliaužiantys arba kaupūs.

Auginimas ir priežiūra

• Šviesa: dauguma rūšių gerai auga daliniame šešėlyje; Naujosios Gvinėjos impatiens toleruoja daugiau šviesos nei tradicinė I. walleriana, bet karštame paviršiuje geriau jaučiasi pavėsyje.
• Dirva: gerai drenuojanti, derlinga, humusinga dirva. Svarbu vengti užmirkimo – stagnuojantis vanduo skatina šaknų pūvį.
• Laistymas: reguliarus laistymas būtinas drėgnai dirvai palaikyti, ypač karštomis dienomis. Tačiau nereikėtų leisti nuolat stovėti vandenyje.
• Temperatūra: dauguma rūšių nėra atsparios šaltam; žemai temperatūrai jautrioms rūšims reikia apsaugos nuo šalnų.
• Maitinimas: periodiškai tręšiant subalansuotomis trąšomis, augalai žydi gausiau ir ilgiau.
• Genėjimas: pašalinant sužydėjusius žiedus ir retkarčiais patrumpinant stiebus, skatinamas naujas žydėjimas ir tankesnė forma.

Dauginimas

Impatiens lengvai dauginami sėklomis arba vegetatyviai – stiebo atkarpomis. Sėklos paprastai greitai daigina, o pasėjus vėliau pavasarį galima gauti ankstyvą žydėjimą per vasarą. Vegetatyviniu būdu dauginamos veislės išlaiko tėvinių augalų savybes ir dažnai naudojamos komerciniam veislių atkūrimui.

Ligos ir kenkėjai

Impatiens gali pulti įvairios ligos ir kenkėjai: miltligė, šaknų ir stiebų puviniai, tripsai, amarai, šliužai. Reikšminga problema pastaraisiais dešimtmečiais tapo impatiens miltligė (downy mildew), kuri ypač paveikė I. walleriana komerciją ir privertė selekcininkus ieškoti atsparių alternatyvų (pvz., Naujosios Gvinėjos impatiens). Ligų prevencijai svarbu geras drenažas, oro cirkuliacija, antžeminės dalies sausumas ir rotacija bei, esant poreikiui, fungicidų naudojimas pagal instrukcijas.

Ekologinė reikšmė ir invazinė potenciala

Impatiens rūšys svarbios ekosistemose kaip nektaro šaltinis vabzdžiams, paukščiams ir kitiems apdulkintojams. Tačiau kai kurios rūšys gali tapti invazinės, ypač tropiniuose ir subtropiniuose regionuose, kur jos sparčiai plinta ir pakeičia vietinius augalus (pvz., minėti Havajai). Svarbu įvertinti vietinių aplinkos sąlygų riziką prieš įvežant ar sodinant tam tikras rūšis natūraliuose biotopuose.

Veislės ir selekcija

Selektoriai išvystė daug hibridų ir serijų, skirtų įvairioms sąlygoms: sodinimui lauke, vazonams, krūminėms formoms. Claude Hope indėlis į I. walleriana selekciją (pvz., „Elfin“ ir vėliau „Super Elfin“ serijos) pakeitė komercinę impatiens gamybą. Renkantis veisles, verta atkreipti dėmesį į atsparumą ligoms, šviesos poreikius ir žiedų spalvą bei dydį.

Apibendrinant, Impatiens gentis pasižymi dideliu rūšių įvairoviu, estetine vertė ir sudėtinga ekologija: tai puikūs sodo augalai, turintys tiek komercinę reikšmę, tiek potencialą tapti invaziniais tam tikrose vietovėse. Tinkamai prižiūrimi ir atsargiai diegiami į naujas teritorijas, jie suteikia ilgą ir gausų žydėjimą bei įvairias galimybes sodininkams.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra Impatiens?

K: Kokiai šeimai priklauso Impatiens?

K: Kodėl Impatiens vadinama "touch-me-not"?

K: Koks yra Impatiens sėklų kapsulių sprogimo mechanizmas?

K: Kokia yra Impatiens hibridų komercinė reikšmė?

K: Kur yra I. walleriana gimtoji vieta?

K: Ar gali "Busy Lizzie" tapti kenksminga piktžole atogrąžų salose?

Paieška pagal raidę