Lapiniai kopūstai (kale) – kas tai? Istorija, savybės ir auginimas
Lapiniai kopūstai - tai daržovės žaliais arba violetiniais lapais. Jis taip pat vadinamas borecole. Jis priklauso daržovių grupei, vadinamai Brassica oleracea arba laukiniais kopūstais. Dėl žiedų formos jis priskiriamas kryžmažiedžiams.
Istorija ir paplitimas
Augalas, kuris pirmiausia buvo pradėtas auginti Viduržemio jūros regione, tais laikais buvo vadinamas kopūstu dar gerokai anksčiau, nei atsirado ši gerai apvytusi veislė. Romos laikais kopūstai buvo svarbus augalas, viduramžiais jie tapo pagrindiniu valstiečių maisto produktu, o XVII a. juos į Jungtines Amerikos Valstijas atvežė anglai. Lapiniai kopūstai ilgą laiką buvo ypač vertinami Škotijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir Skandinavijoje dėl atsparumo šaltui ir gero derlingumo žiemą; šiandien jie plačiai auginami ir valgomi visame pasaulyje.
Išvaizda ir botanika
Lapinių kopūstų lapai dideli, dažnai labai garbanoti arba įgaubti, su aiškiai išreikštu sodriu skoniu. Jų spalva varijuoja nuo šviesiai žalios iki tamsiai žalios, kartais su mėlynu atspalviu arba violetiniais akcentais. Lapai nėra suformuoti galva — tai atsispindi lotyniškame pavadinime acephala, reiškiančiame „be galvutės“. Lapai pritvirtinti prie plono balkšvo, pluoštinio stiebo, kuris gali siekti 30–40 cm ilgio. Dėl dekoratyvumo išvestos ir ornamentinės veislės, tinkamos darželiams ir gėlynams.
Veislės
- Curly kale (garbanotieji) – tradiciniai, stipriai susiraukšlėję lapai.
- Lacinato / Cavolo nero (tamsusis Toscaniškas) – ilgi, tamsūs, plokštesni lapai, malonus skonis troškintiems patiekalams.
- Red Russian – lapai su plačiais dantytais kraštais, dažnai rausvos gyslos.
- Ornamentinės veislės – auginamos dėl lapų spalvų ar formos.
Maistinė vertė ir nauda sveikatai
Lapiniai kopūstai yra ypač maistingi: juose daug vitaminų A, C ir K, skaidulų, geležies, kalcio, kalio bei antioksidantų (pvz., luteino ir zeaksantino). Jie padeda virškinimui, stiprina imunitetą ir palaiko akių sveikatą. Reikėtų atminti, kad didelis vitaminų K kiekis gali sąveikauti su kraują skystinančiais vaistais — esant tokiems medikamentams, patartina pasikonsultuoti su gydytoju.
Auginimas – pagrindiniai patarimai
- Dirva: derlinga, humusinga, gerai nusausinta dirva; pH optimalus 6,0–7,5.
- Šviesa: pilnas saulės kiekis arba lengva pavėsa; per aukšta temperatūra skatina „boltingą“ (žydėjimą) ir kartumą.
- Sodinimas: sėkite tiesiai arba daiginkite namuose 6–8 savaites prieš paskutinį šalnų laikotarpį; persodinkite, kai daigai turi 4–6 tikrus lapus. Tarpas tarp augalų 30–45 cm eilėje, tarp eilių 45–60 cm.
- Laistymas: pastovus drėgmės kiekis – ypač augimo metu; sausros metu lapai gali sukietėti.
- Mėgaujama šalčiu: lapiniai kopūstai ištveria žemą temperatūrą (iki maždaug −15 °C); lengvas šalnas netgi pagerina skonį, nes cukrų kiekis lapuose padidėja.
- Tręšimas: vidutinis azoto kiekis skatina lapų augimą; prieš sodinimą įterpkite kompostą arba subalansuotą trąšą.
- Paslauga konteineriuose: galima auginti vazonuose (mažiausiai 20–30 l talpos), tačiau reikia užtikrinti reguliarų laistymą ir derlingą substratą.
Dažniausios ligos ir kenkėjai
- Žiedkočiai ir vikšrai (pvz., kopūstų baltukas) – rinkitės tinklus ar apgaubimus, surinkite vikšrus rankomis.
- Blakės ir amarai – reguliariai tikrinkite lapus, naudokite purškimą sodos arba muilo tirpalu arba natūralius predatoryvus vabzdžius.
- Flea beetles (maži šuoliuojantys vabalai) – naikinkite mulčiu ir taikykite gaubtą jaunoms sėjinukams.
- Fizinės ligos: klubinis šaknų puvinys, miltligė, juodoji žaizdelė – prevencijai taikykite sėjomainą, venkite per daug drėgmės ir nuolatinių tų pačių šeimos augalų vietoje.
Pjovimas, derliaus nuėmimas ir laikymas
Derlių galima pradėti nuimti, kai lapai pasiekia maždaug 15–20 cm. Surinkite išorinį lapą palikdami vidinius, kad augalas toliau augtų ir duotų naujų lapų. Jauni lapai riebiški ir minkštesni, senesni gali būti kietesni ir kartesni.
Šviežiai nuskinti lapai šaldytuve laikomi 5–10 dienų gerai vyniojami arba įdėti į drėgną rankšluostį. Ilgesniam laikymui apvirkite ir užšaldykite (blanšavus 1–2 minutes), arba paruoškite konservus, troškinius ar pesto.
Kulinarinis naudojimas
Lapiniai kopūstai labai universalūs: tinka salotoms (jauni lapai), troškiniams, sriuboms, troškinimams, kepimui orkaitėje („kale chips“), plakinimui į kokteilius. Karšti patiekalai sumažina kartumą ir dar labiau išryškina skonį. Lyginant su kitomis lapinėmis daržovėmis, lapiniai kopūstai suteikia intensyvų, žemišką aromatą ir gerai derinami su česnaku, citrina, riešutais ar sūriu.
Apibendrinimas
Lapiniai kopūstai yra atsparus, maistingas ir universalus augalas tiek darže, tiek virtuvėje. Jie tinka tiek profesionaliems ūkininkams, tiek namų daržininkams — suteikiant pastovų derlių per šaltys ir vėsų oro periodus. Tinkamai prižiūrint, galima džiaugtis gausiu ir sveiku derliumi ilgą laiką.
Maistinės medžiagos
| Maistinės medžiagos | Dienos vertė % | Sveikiausių pasaulio maisto produktų įvertinimas |
| Vitaminas K | 1327.6% | puikus |
| Vitaminas A | 354.1% | puikus |
| 88.8% | puikus | |
| Manganas | 27% | puikus |
| Pluoštas | 10.4% | labai geras |
| 10% | labai geras | |
| 9.3% | labai geras | |
| 9.3% | labai geras | |
| Vitaminas B6 | 9% | labai geras |
| Kalis | 8.4% | labai geras |
| 6.5% | geras | |
| Magnis | 5.8% | geras |
| Vitaminas E | 5.5% | geras |
| Omega 3 riebalai | 5.4% | geras |
| 5.2% | geras | |
| 4.9% | geras | |
| Vitaminas B1 | 4.6% | geras |
| Folatai | 4.2% | geras |
| Fosforas | 3.6% | geras |
| Vitaminas B3 | 3.2% | geras |
| Kalorijos(36) | 2% |
Lapiniai kopūstai yra puikus vitamino K, C, A ir mangano šaltinis, labai geras skaidulų, vario, triptofano, kalcio, vitamino B6 ir kalio šaltinis. Lapiniai kopūstai yra geras geležies, magnio, vitamino E, omega 3 riebalų, vitamino B2, baltymų, vitamino B1, folio rūgšties, fosforo ir vitamino B3 šaltinis.
Naudojimas
Lapiniai kopūstai retai valgomi žali. Jų galime saikingai dėti į salotas. Savo gerai išreikštą skonį jie perduoda sriuboms ir troškiniams. Kad susilpnėtų jų skonis, galite juos blanširuoti. Lapiniai kopūstai skanūs su padažu, apibarstyti sūriu arba tyrėje (vieni arba su bulvių koše).
Maisto gaminimas
Rinkitės kopūstus su tvirtais, gerai nuspalvintais ir palyginti mažais lapais, be dėmių ir pelėsių. Vienas puodelis virtų kopūstų sudaro 130 g. Nupjaukite lapus aplink stiebą, išpjaukite šerdį, atskirkite kiekvieną lapą. Gerai nuplaukite tekančiu vandeniu arba actu, kad pašalintumėte galinčius likti nešvarumus ir vabalus. Lapinius kopūstus verdame vandenyje arba 20-30 min. troškiname garuose, troškiname lėto virimo puode, įdarytus arba apkepintus wok keptuvėje.
Išsaugojimas
Neperplautus, o labai tvirtus kopūstų lapus įdėkite į perforuotą plastikinį maišelį ir įdėkite į šaldytuvą. Taip juos galima laikyti nuo penkių iki dešimties dienų, tačiau jie būna skanesni ir ne tokie kartūs, kai suvalgomi greitai. Lapinius kopūstus galima užšaldyti blanširuotus dvi-tris minutes, kol lapai šiek tiek suminkštėja.
Klausimai ir atsakymai
K: Kas yra kopūstai?
A: Lapinis kopūstas yra daržovė žaliais arba violetiniais lapais, priklausanti daržovių grupei, vadinamai Brassica oleracea arba laukiniais kopūstais.
K: Kodėl lapiniai kopūstai vadinami kryžmažiedžiais?
A: Lapiniai kopūstai vadinami kryžmadulkiais dėl žiedų formos.
K: Kur kopūstai buvo pradėti auginti?
A: Pirmiausia kopūstai buvo pradėti auginti Viduržemio jūros regione.
K: Kada kopūstai tapo pagrindiniu valstiečių maisto produktu?
A: Kopūstai tapo pagrindiniu valstiečių maisto produktu viduramžiais.
K: Kas atvežė kopūstus į Jungtines Amerikos Valstijas?
A: XVII a. kopūstus į Jungtines Valstijas atvežė anglai.
K: Kur kopūstai yra labai vertinama žieminė daržovė?
A: Lapiniai kopūstai yra labai vertinama žieminė daržovė, ypač Škotijoje, Vokietijoje, Olandijoje ir Skandinavijoje.
K: Ar yra dekoratyvinių kopūstų veislių?
A: Taip, yra sukurta dekoratyvinė kopūstų veislė.
