1992 m. Ruandoje buvo sukurta Impuzamugambi milicija. "Impuzamugambi" oficialiąja Ruandos kalba kinjarvanda reiškia "turintys tą patį tikslą".
"Impuzamugambi" sudarė jauni žmonės iš etninės grupės, vadinamos hutų. Panašią miliciją, Interahamwe, taip pat sudarė jauni hutų tautybės žmonės. Per Ruandos genocidą šios dvi milicijos kartu nužudė dešimtis tūkstančių tutsijų, kitos etninės grupės atstovų. Jos taip pat žudė kai kuriuos hutų, kurie nepritarė hutų vyriausybei.
Kilmė ir organizacija
Impuzamugambi susiformavo kaip ginkluota jaunimo grupė, kurią rėmė ekstremistinės ir tautiškumo skatinimu garsėjusios politinės jėgos. Nors ji veikė kartu su kitomis jaunimo milicijomis, jos struktūra nebuvo visiškai centralizuota — būdavo vietinių grupelių, kurios koordinuodavo veiksmus su regiono valdžia ir saugumo pajėgomis. Jaunimas buvo įtraukiamas per politinę propagandą, mokymus paramilitarinėse stovyklose ir vietines organizacijas.
Veikla per genocidą
1994 m. per kelių mėnesių trukmės genocidą Impuzamugambi kartu su Interahamwe atliko planuotus ir masiškus išpuolius prieš tutsius bei politinius oponentus. Jie organizavo šturmus, patruliavo keliuose ir patikrų postuose, rengė pogromus kaimuose bei miestuose. Dažnai buvo naudojami paprasti, lengvai gabenami ginklai — kirviai, lazdos, aštrinimo priemonės — taip pat šaunamieji ginklai.
Šias milicijas skatino vieša įtampa, etninė propaganda ir radijo stotis, kuri skleidė neapykantą ir ragino smurtauti. Dėl koordinuoto pobūdžio ir paramos iš tam tikrų valdžios sluoksnių smurtas plito itin greitai ir tapo katastrofišku mastu.
Žmonių skaičius, padariniai ir teisingumas
Genocido metu per maždaug 100 dienų žuvo šimtai tūkstančių žmonių — plačiai priimamas skaičius yra apie 800 000 aukų, daugiausia tutsijų ir politinių oponentų. Impuzamugambi ir Interahamwe prisidėjo prie reikšmingos dalies šių nusikaltimų.
Po genocido tarptautinės ir nacionalinės institucijos ėmėsi baudimo priemonių: Tarptautinis Ruandos baudžiamasis tribunolas (ICTR) ir Ruandos teismai, įskaitant tradicines gacaca bylas, nagrinėjo masines žmogžudystes ir vadovavimą joms. Tūkstančiai įtariamųjų buvo suimti, teisiami ar nuteisti; dalis įtariamųjų pabėgo į kaimynines šalis ir vėliau grąžinti arba teisiami tarptautiniu mastu.
Paveldas ir atminimas
Impuzamugambi paliko gilų randą Ruandos visuomenėje. Genocido traumą šalies visuomenė stengiasi gydyti per prisiminimo iniciatyvas, per teisingumo procesus ir taiką stiprinančias programas. Reabilitacija, konfiskacija ginklų, bendruomeninės teisės praktikos ir tarptautinė parama buvo būtinos siekiant atkurti pasitikėjimą ir mažinti etninių konfliktų riziką ateityje.
Vis dėlto prisiminimai apie laikotarpį, kai veikusios grupės kaip Impuzamugambi prisidėjo prie masinių nusikaltimų, tebėra svarbi dalis Ruandos istorijos pamokų apie radikalizaciją, dehumanizaciją ir tautinę neapykantą.
