J. M. W. Turner — anglų peizažo meistras, šviesos ir spalvos novatorius

Atraskite J. M. W. Turner — anglų peizažo meistrą: šviesos ir spalvos novatorių, audrų, jūros ir abstrakčių akvarelių autorių, kurio darbai įkvėpė impresionistus.

Josephas Mallordas Williamas Turneris (1775 m. balandžio 23 d. Kovent Gardene, Londone - 1851 m. gruodžio 19 d. Čelsyje, Londone) - anglų tapytojas ir dailininkas. Jis yra laikomas vienu iš reikšmingiausių peizažo tapytojų; jo kūryboje ypatingą vietą užėmė eksperimentavimas su šviesa, spalva ir atmosferos perteikimu.

Gyvenimas ir išsilavinimas

Turnerio tėvas dirbo perukų gamintoju, o jo motina kentėjo nuo psichikos sutrikimų. Dėl šeimyninių aplinkybių jaunuolis buvo išsiųstas gyventi pas dėdę į Brentfordą, kur ir pradėjo domėtis tapyba. Būdamas 14 metų Turneris 1789 m. pradėjo mokslus Londono Karališkojoje dailės akademijoje. Jau 1790 m. jo akvarelės darbai dalyvavo Akademijos parodose; vėliau jis aktyviai eksponavo savo kūrinius beveik kasmet.

Karjeros pradžioje Turneris sparčiai kėlėsi akademinėje hierarchijoje: jis buvo priimtas į Akademijos gretas, 1799 m. tapo Akademijos asocijuotu nariu, o 1802 m. išrinktas pilnateisiu Karališkosios dailės akademijos nariu. Vėliau jis ėjo Akademijos perspektyvos profesoriaus pareigas.

Keliavimai ir įtaka

1802 m. Turneris keliavo po Europą, aplankė Prancūziją ir Šveicariją, studijavo Alpėse kylančias šviesos ir atmosferos įtakas peizažui bei lankėsi Paryžiaus Luvre. Vėliau jis keletą kartų keliavo į Italiją, ypač į Veneciją, kurioje rado įkvėpimo šviesos efektams ir veidrodiniams atspindžiams vandenyje. Taip pat Turneris daug keliavo po Didžiąją Britaniją, studijavo įvairius krantus, uostus ir jūrų peizažus.

Ankstyvojoje karjeroje jam didelę įtaką darė klasikiniai peizažistai, tokie kaip Claude'as Lorrainas ir Nicolas Poussinas, kurių darbai akcentavo kompozicijos harmoniją ir "istorinio" peizažo koncepciją. Tačiau Turnerio menas greitai išsivystė į labiau eksperimentinę, subjektyvią šviesos ir spalvos tyrinėjimo kryptį.

Stilius ir technika

Turneris domėjosi gamtos jėgomis ir reiškiniais: saulės spinduliais, audromis, lietumi, rūku ir griausminga jūra. Jis dažnai vaizdavo gamtos dramą ir kontrastus tarp žmogaus ir elementų. Jo vėlesniuose darbuose figūros ir detalės dažnai apibendrintos, o dėmesys sutelktas į šviesos ir spalvų santykį — tai padarė Turnerių vienu iš pirmųjų, kurių idėjos vėliau įkvėpė impresionistus. Monet ypač vertino Turnerio darbus ir tyrė jo metodus.

Menu Turneris naudojo įvairias technikas — ypač akvarelę ir aliejų — ir eksperimentavo su pigmentais bei sluoksniavimu, todėl kai kurie jo vėliau nutapyti darbai iš pirmo žvilgsnio atrodė "netikslūs" arba nebaigti. Tačiau šie "netikslumai" dažnai buvo sąmoningi meniniai sprendimai, skirti perteikti atmosferos pojūtį ir dinamiką.

Svarbiausi kūriniai

Tarp žymiausių Turnerio paveikslų yra "Kovojantis Temerėjas, tempiamas į paskutinę prieplauką, kad būtų išardytas" (The Fighting Temeraire) — melancholiškas darbas, simbolizuojantis praeinančios eros pabaigą ir pramonės amžiaus įsigalėjimą. Kita įsimintina kompozicija — "Lietus, garas ir greitis" (tiltas, 1844 m.), kurioje vaizduojamas garvežys, važiuojantis per tiltą; šiame paveiksle pabrėžta judesio ir technologijos galia.

"Sniego audra" (Snow Storm) — vienas iš jo jūrinių audrų ciklų — vaizduoja garlaivį per pūgą; pagal populiarią istoriją Turneris kartą prisirišo prie laivo stiebo audros metu, kad geriau pajustų jūros galią ir perteiktų ją savo paveiksle. Kitas dramatiškas kūrinys — "Vergų laivas" (Slave Ship), 1840 m., kuriame Turner vaizduoja siaubingą laivo katastrofą ir artėjantį taifūną, stipriai kritikuodamas vergovę ir žmogaus žiaurumą.

Tarp kitų žinomų darbų verta paminėti ir ankstesnius, ramesnius peizažus, pavyzdžiui, 1815 m. nutapytą "Crossing the Brook", kuriame atsiskleidžia idilė ir ramybė — Turner sugebėjo perteikti tiek gamtos griaustinį, tiek jos tylų grožį.

Asmeninis gyvenimas ir palikimas

Turneris niekada nesituokė, tačiau turėjo artimus ryšius su keletu moterų; su Sarah Danby jis susilaukė dviejų vaikų. Didžiąją gyvenimo dalį praleido kartu su tėvu, kuris jam padėjo dirbtuvėje iki savo mirties 1829 m. Vėlesniais gyvenimo metais Turneris linko į uždarumą, kartais buvo apibūdinamas kaip keistas ar įnikęs į darbą; taip pat jis karts nuo karto kentėjo nuo nuotaikų svyravimų ir depresijos požymių.

Turneris mirė 1851 m. gruodžio 19 d. Čelsyje ir buvo palaidotas šalia dailininko Joshua Reynoldso Švento Pauliaus katedroje. Po jo mirties Didžiajai Britanijai buvo palikta apie 300 aliejinių paveikslų ir daugiau kaip 20 000 akvarelių bei piešinių — gausus archyvas, kuris vėliau padėjo susidaryti visavertį jo kūrybos vaizdą ir užtikrino ilgalaikį jo įtakos tęstinumą.

Užuot sutelkę dėmesį tik į realistinius vaizdus, Turneris plėtojo emocinį ir vizualinį peizažo potencialą. Jo vėlyvieji darbai, kurie savo metu sulaukė kritikos (kai kurie net šmaikštavo, kad jie galėjo būti nutapyti šluota), šiandien vertinami už jų inovatyvumą ir meistriškumą. Turneris paliko didžiulį pėdsaką tapyboje — tiek kaip šviesos ir spalvos tyrinėtojas, tiek kaip moderniosios peizažo tradicijos pradininkas, turėjęs įtakos vėlesnėms meninėms revoliucijoms.

Paieška pagal raidę