William Turner

Josephas Mallordas Williamas Turneris (1775 m. balandžio 23 d. Kovent Gardene, Londone - 1851 m. gruodžio 19 d. Čelsyje, Londone) - anglų tapytojas ir dailininkas. Jis buvo vienas didžiausių peizažo tapytojų, puikiai įvaldęs šviesą ir spalvą.

Jo tėvas gamino perukus. Jo motina sirgo psichikos ligomis, todėl jaunasis Terneris buvo išsiųstas gyventi pas dėdę į Brentfordą, kur pirmą kartą pradėjo tapyti.

Būdamas 14 metų Turneris pradėjo studijuoti Londono Karališkojoje dailės akademijoje. Po metų jis buvo priimtas į akademiją. Jo akvarelės paveikslas 1790 m. dalyvavo svarbioje Akademijos meno parodoje. Jis mokėsi tik vienerius metus. 1802 m., būdamas vos 28 metų, jis buvo išrinktas Karališkosios akademijos nariu, o vėliau tapo jos perspektyvos profesoriumi.

1802 m. Terneris keliavo po Europą, aplankė Prancūziją ir Šveicariją. Jis taip pat lankėsi Paryžiaus Luvre. Per savo gyvenimą jis dažnai keliavo po Europą, kelis kartus lankėsi Venecijoje Italijoje. Tobulėjant jo asmeniniam stiliui, jis ėmė kurti ne realistinius ar detalius, o apibendrintus ar perdėtus formos ir spalvos paveikslus. Dėl jų meninės vertės kilo daug ginčų, tačiau šiandien jie yra labiausiai mėgstami dailininko kūriniai. Po mirties britų tautai paliko 300 aliejinių paveikslų ir 20 000 akvarelių. Kai kurios jo akvarelės yra abstrakčiausios arba labiausiai apibendrintos.

Terneris niekada nebuvo vedęs, nors su meiluže Sarah Danby susilaukė dviejų vaikų. Didžiąją savo gyvenimo dalį jis gyveno su tėvu, kuris padėjo jam studijoje iki pat jo mirties 1829 m.

Ankstyvojoje karjeroje Turneriui įtaką darė tapytojai Claude'as Lorrainas ir Nicolas Poussinas, kurie tapė "istorinius" peizažus.

Turneris susidomėjo gamtos katastrofomis ir gamtos reiškiniais, tokiais kaip saulės šviesa, audra, lietus ir rūkas. Jį žavėjo žiauri jūros jėga. Jo paveikslai sukasi apie saulės šviesą, rodomą begalinėje įvairovėje. Jo darbai atskleidė kai kurias impresionistų idėjas likus dešimtmečiams iki jiems pasirodant scenoje. Monet ypač studijavo Turnerio metodus.

Tarp garsiausių jo paveikslų yra "Kovojantis Temerėjas", tempiamas į paskutinę prieplauką, kad būtų išardytas. Dažnai vadinamas tiesiog "The Fighting Temeraire", šis paveikslas vaizduoja garsųjį karo laivą, kuris buvo panaudotas Trafalgaro mūšyje. Kiti paveikslai: "Lietus, garas ir greitis", kuriame vaizduojamas garvežys, važiuojantis per tiltą, ir "Sniego audra", kuriame pavaizduotas garlaivis per pūgą bandantis įplaukti į uostą. Norėdamas perteikti tinkamą jausmą šiame paveiksle, jis pats save pririšo prie laivo stiebo audros metu, kad pamatytų, koks tai jausmas. Kai kuriuose garsiausiuose jo paveiksluose vaizduojamas gamtos šiurkštumas, niūrūs peizažai ir smarkios audros.

Tačiau 1815 m. nutapytuose paveiksluose, tokiuose kaip "Crossing the Brook", vaizduojančiuose nuostabų vaizdą į Tamaro slėnį ir upę nuo Naujojo tilto netoli Gunnislake'o Kornvalyje, taip pat yra grožio ir ramybės pojūčio.

Su amžiumi Ternerio elgesys tapo šiek tiek keistas, jis dažnai sirgo depresija. Mirė 1851 m. rugsėjo 19 d. Čelsyje ir buvo palaidotas šalia dailininko Joshua Reynoldso Švento Pauliaus katedroje.

Dar Turneriui esant gyvam, kai kurie žmonės jį laikė genijumi. Kai kurie žmonės skundėsi, kad paveikslai, kuriuos jis nutapė būdamas vyresnis, nebuvo realistiški, o kai kurie net juokavo, kad jie galėjo būti nutapyti šluota. Tačiau dauguma mano, kad jo tapymo būdas rodo visišką meistriškumą.

Paieška pagal raidę