Arabų žiema — apibrėžimas, priežastys ir pasekmės (nuo 2014 m.)

Arabų žiema (nuo 2014 m.): išsamus apibrėžimas, priežastys ir pasekmės — konfliktai, islamo ekstremizmas, pabėgėlių krizė ir regioninis nestabilumas.

Arabų žiemos terminas vartojamas apibūdinti periferinį ir dažnai destruktyvų procesą, kuris prasidėjo pasibaigus optimistiškesniems 2010–2012 m. įvykiams (vadinamajam Arabų pavasariui) ir ypač sustiprėjo nuo 2014 m. Į šį periodą patenka politinių laisvių susitraukimas, autoritarizmo atgimimas, stipresnė karinė intervencija, absoliutinės monarchijos konsolidacija ir islamo ekstremizmo plitimas. Nuo 2014 m. situacija regione dar labiau pablogėjo — kilo nauji konfliktai, sustiprėjo tarpvalstybinės įtampas ir padaugėjo humanitarinių krizių.

Apibrėžimas

Arabų žiema — tai sureguliuotų demokratizacijos siekių nuosmukis, kai po revoliucinių bangų prasidėjo atgalinis slinktis: daugelyje šalių tapo ryškus valdžių susigriebimas, karinių arba autoritarinių struktūrų dominavimas, o konfliktai peraugo į ilgalaikius karus. Nuo 2014 m. šis terminas taikomas ypač intensyviems regiono destabilizacijos reiškiniams, įskaitant pilietinius karus, ekstremistinių grupuočių iškilimą ir masinį žmonių judėjimą.

Priežastys

• Politinis vakuumas ir institucijų silpnumas: po revoliucijų daugelyje šalių nebuvo stabilaus pereinamojo valdymo ar stiprių demokratinių institucijų, o tai paliko vietos radikaliems veikėjams ir kariškiams.
• Socioekonominės problemos: aukštas jaunimo nedarbas, skurdas ir neteisingas išteklių paskirstymas sukūrė palankią terpę nepasitenkinimui ir mobilizacijai.
• Regioninė geopolitika: įtakos kova tarp valstybių (pvz., Irano ir Saudo Arabijos), taip pat užsienio intervencióniai ir ginklų tiekimas prisidėjo prie konfliktų eskalacijos.
• Ekstremizmo plitimas: organizacijų, tokių kaip Irako ir Levanto islamo valstybė, iškilimas suteikė naują ir smurtinį veikimo modelį, pritraukė kovotojus ir destabilizavo teritorijas.
• Ekonominiai smūgiai: naftos kainų svyravimai, investicijų kritimas ir prekybos trikdžiai pablogino valstybių biudžetų padėtį ir socialines programas.

Esminiai įvykiai ir chronologija (nuo 2014 m.)

• 2014 m. — ISIS (ISIL/Daesh) smarkus iškilimas Irake ir Sirijoje; teritorijų užėmimai ir tarptautinės koalicijos suformavimas kovai su jais.
• 2014–2016 m. — intensyvūs koviniai veiksmai Sirijoje, kur NATO, Rusija, Iranas ir regiono valstybės turėjo skirtingas interesų sferas; Rusijos karinė intervencija 2015 m. pakeitė konfliktišką dinamiką.
• 2015 m. — Jemene prasidėjęs karo eskalavimas po Houthi sukilimo ir Saudo Arabijos vadovaujamos koalicijos įsitraukimo.
• 2014 m. vasaros duomenimis, iki tol „Arabų žiema“ nusinešė beveik ketvirtį milijono gyvybių ir milijonus pabėgėlių; nuo to laiko aukų ir pabėgėlių skaičiai dar labiau išaugo.

Pasekmės

Pasekmės yra daugialypės ir apima tiek tiesiogines humanitarines tragedijas, tiek ilgalaikes politines ir ekonomines permainas.

Žmonių gyvybių ir pabėgėlių krizė

• Mirties ir sužeidimų skaičius: nuo 2011 m., o ypač nuo 2014 m., regiono konfliktai nusinešė šimtus tūkstančių gyvybių; iki 2014 m. vasaros buvo minima beveik ketvirtis milijono aukų, o vėliau aukų ir sužeistųjų skaičiai augo.
• Pabėgėlių ir vidaus perkeltųjų asmenų krizė: milijonai žmonių priversti palikti namus — tai sukėlė regioninį ir tarptautinį socialinį bei saugumo iššūkį.

Politika ir autoritarizmas

• Autoritarinių režimų konsolidacija: daugelyje šalių po neramumų sustiprėjo represyvios priemonės, laisvių ribojimai, teismų ir žiniasklaidos kontrolė.
• Valdžios delegitimizacija: ilgalaikiai karai ir blogėjanti ekonominė padėtis sumažino visuomenės pasitikėjimą institucijomis, o pakeitimai dažnai buvo pasiekti silpnais arba smurto priemonėmis.

Ekonomika ir demografija

• Ekonominis nuosmukis: infrastruktūros sunaikinimas, investicijų sumažėjimas, prekybos sutrikimai ir dideli humanitariniai poreikiai susilpnino daugelio šalių ekonomiką.
• Demografinės pasekmės: didelis emigracijos mastas, sumažėjusi gyvenimo kokybė ir prarastos kartos išsilavinimo praradimas, kurie ilgalaikėje perspektyvoje veikia darbo rinką ir socialinę sanglaudą.

Ekstremizmas ir saugumas

• IS/ISIS poveikis: Irako ir Levanto islamo valstybės iškilimas sukėlė masinį smurtą, teroristinių atakų bangas ir regioninio saugumo suirutę.
• Radikalizacijos rizika: ilgalaikės krizės skatina ekstremistinių idėjų plitimą, ypač jei nėra perspektyvų teisingesnei ekonominei ir politinei sistemai.

Tarptautinės ir regioninės pasekmės

• Geopolitinės permainos: į konfliktus aktyviai įsitraukė galingesnės valstybės (pvz., Rusija, JAV, Turkija), kurios formavo naujas įtakos sferas ir sudėtingesnę diplomatinę aplinką.
• Humanitarinė pagalba ir intervencijos: tarptautinės organizacijos ir valstybės reagavo su parama, tačiau pagalbos nepakankamumas ir politiniai interesai dažnai ribojo veiksmų efektyvumą.

Perspektyvos ir iššūkiai

„Arabų žiema“ nuo 2014 m. paliko gilias ir ilgalaikes žaizdas regione. Ateities perspektyvos priklausys nuo kelių pagrindinių veiksnių:

• Politinės reformos: ar pavyks sukurti įtraukiančias politines sistemas, kurios mažintų radikalizacijos priežastis.
• Rekonstrukcija ir ekonomikos atsigavimas: tarptautinės pagalbos ir vietinių investicijų derinys būtinas infrastruktūrai atstatyti ir darbo vietoms kurti.
• Regioninis dialogas: konfliktų sprendimas reikalauja ilgalaikių derybų tarp regiono šalių ir globalių žaidėjų.
• Prevencija prieš ekstremizmą: užimtumo, švietimo ir socialinių programų plėtra gali sumažinti radikalizacijos riziką.

Santrauka

Arabų žiema (ypač nuo 2014 m.) — tai laikotarpis, kuriam būdingi smurtas, politinės regresijos, platesnis regioninis nestabilumas ir didelės humanitarinės pasekmės. Iki 2014 m. vasaros šie procesai jau buvo nusinešę beveik ketvirtį milijono gyvybių ir milijonus pabėgėlių; vėlesni įvykiai (įskaitant ISIS iškilimą) dar labiau pablogino padėtį. Sprendimas reikalauja tiek vietinių reformų, tiek koordinuoto tarptautinio atsako ir ilgalaikės paramos.

Pasekmės

Moshe Dayan Artimųjų Rytų ir Afrikos studijų centro duomenimis, 2014 m. sausio mėn. duomenimis, Arabų žiema Arabų lygai kainavo 800 milijardų JAV dolerių. EUR. 2014 m. pagalbos turėjo prireikti šešiolikai milijonų žmonių Sirijoje, Egipte, Irake, Jordanijoje ir Libane.

Amerikos Beiruto universiteto tyrimo duomenimis, 2014 m. vasarą žuvo ketvirtis milijono žmonių, o milijonai yra pabėgėliai.

Politikos apžvalgininkas ir komentatorius Džordžas Vilas (George Will) teigė, kad 2017 m. pradžioje Libijoje žuvo daugiau kaip 30 000 žmonių, Sirijoje žuvo 220 000-320 000 žmonių, o vien iš Sirijos pilietinio karo pabėgo 4 milijonai pabėgėlių.

Ten vyrauja chaosas ir smurtas. Iš Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos į Europą pabėgo tiek daug žmonių, kad Europoje kilo migrantų krizė. Dėl to dažnai imta vartoti "valčių žmonės", kuriais kadaise paprastai buvo vadinami vietnamiečių valčių žmonės. Tai pabėgėliai iš Libijos ar Tuniso, per Viduržemio jūrą bėgantys į Europos Sąjungą. Kai kurie Europos politikai baiminasi, kad migrantai gali "užtvindyti" jų krantus. Todėl daugelis europiečių rengia įstatymus, kurie padėtų suvaldyti atvykėlius prie jų valstybių sienų.

Netoli Turkijos ir Sirijos sienos esanti vieta, skirta sirams, norintiems pabėgti nuo Sirijos pilietinio karo (2012 m.). Daugelis jų neteko namų.

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra arabų žiema?

K: Kada prasidėjo Arabų žiema?

K: Kokios yra kai kurios Arabų žiemos pasekmės?

K: Kiek žmonių žuvo per Arabų žiemą iki 2014 m. vasaros?

K: Koks buvo bene svarbiausias Arabų žiemos įvykis?

K: Kaip autoritarizmas, absoliutinės monarchijos ir islamo ekstremizmas prisidėjo prie Arabų žiemos?

K: Ar yra kokių nors teigiamų Arabų žiemos padarinių?

Paieška pagal raidę