Aravakai (Arawak): istorija, kalbos ir išlikusios gentys Pietų Amerikoje

Aravakai (Arawak): istorija, kalbos ir išlikusios gentys Pietų Amerikoje — sužinokite apie jų kilmę, kalbų paveldą, nykimo priežastis ir šiandienines bendruomenes.

Aravakai buvo plačiai paplitusi žmonių grupė, gyvenusi Pietų Amerikos šiaurinėje dalyje ir Karibų jūros regione. Terminas „aravakai“ dažnai vartojamas dviem prasmėmis: kaip nuoroda į konkrečias gentis (pvz., lokono arba taíno) ir kaip platesnė kalbinė/etninė sąvoka, susijusi su aravakų (aravakan) kalbų šeima. Kolonizavus Pietų Ameriką ir Karibus, dauguma tradicinių aravakų bendruomenių patyrė katastrofišką nuosmukį dėl naujų ligų, prievartos, vergovės ir asimiliacijos. Nepaisant to, kai kurios gentys ir aravakų kalbos išliko. Pagal vienus duomenis, lokono tipo asmenų, save vadinančių aravakais, kalbančių tradicinėmis kalbomis, šiuo metu yra apie 2 000 — maždaug 1 500 Gajanoje ir 700 Suriname.

Kilmė ir istorinės teritorijos

Aravakai gyveno plačiame regione — nuo Karibų salų (ypač Didžiosios Antilės) iki šiaurinės Pietų Amerikos pakrančių, įskaitant dabartines Venesuelos, Gajanos, Surinamo, Prancūzijos Gvianos ir šiaurės rytų Brazilijos teritorijas. Prieš europiečių atvykimą, daug aravakų bendruomenių gyveno kaimuose, užsiiminėjo žemės ūkiu (ypač kassavų / mandiokos auginimu), žuvininkyste, medžiokle ir prekyba per plataus tinklo mainus.

Gyvenimo būdas ir kultūra

• Daugelis aravakų gyveno kaimiškose gyvenvietėse, statė ilgus namus ir bendruomenines erdves.
• Žemės ūkis, ypač kassava, kukurūzai ir vaisiniai medžiai, buvo pagrindinis maisto šaltinis.
• Kultūroje svarbi vietą užėmė keramika, audiniai, pintinės, ritualai ir giminystės ryšiai.
• Taíno, vieni žinomiausių Karibų aravakų, kūrė sudėtingas socialines struktūras ir turėjo ryškų meninį palikimą (pvz., raižinius, mitologiją ir ornamentiką).

Kolonizacija ir demografinis nuosmukis

Europiečių atvykimas reikšmingai pakeitė aravakų gyvenimą. Pagrindinės priežastys, kodėl tradicinės bendruomenės sumažėjo arba išnyko:

• Ligos: vietiniai gyventojai neturėjo imuniteto prieš Europoje paplitusias ligas (tymai, raupai ir kt.), kurios greitai išnaikino dideles populiacijas.
• Prievarta ir vergovė: daugelis aravakų buvo verčiami į darbus plantacijose arba tapo Europos kolonistų samdytais darbininkais.
• Prievartinis perkelinėjimas ir pažeminimas: bendruomenės buvo perkelinėjamos, jų socialinės struktūros sutrikdytos.
• Asimiliacija: daug žmonių susituokė su atvykėliais arba kitomis grupėmis, o kalbos ir tradicijos pamažu nyko.

Antai Karibų salose, pvz., Haite, prieš kolonizaciją gyveno didelės vietinės populiacijos; po kelių dešimtmečių demografinis peizažas smarkiai pasikeitė dėl ligų ir kolonijinės politikos. Istoriniai skaičiavimai labai skiriasi, tačiau yra numanoma, kad populiacijos kritimas buvo labai didelis per XVI–XVII a.

Kalbos: aravakų (aravakan) šeima

Aravakų arba aravakan kalbų šeima yra viena didžiausių Pietų Amerikos indėnų kalbų šeimų. Ji apima keliasdešimt kalbų ir dialektų, kurios kartais yra tarpusavyje gana skirtingos. Svarbios kalbų ir grupių apimtys:

• Lokono (Lokono arba Arawak) — tradiciškai gyvendavo Gajanoje, Suriname ir aplinkinėse teritorijose; ši kalba turi mažai kalbėtojų, tačiau yra išlikusi.
• Wayuu (Guajiro) — viena didžiausių aravakan grupių šiaurės Kolumbijoje ir Vakarų Venesueloje; šios kalbos kalbėtojų yra dešimtys tūkstančių.
• Garifuna — mišrus kultūrinis paveldas (aravakų, karibų ir Afrikos), išlikęs Centrinės Amerikos pakrantėje; garifuna kalba vis dar vartojama.
• Kitos mažesnės kalbos ir gentys paplitusios amazoninėse teritorijose.

Todėl svarbu skirti: nors kai kurių konkrečių aravakų genčių skaičius yra labai mažas (pvz., lokono), aravakan kalbų šeima išliko ir jos atstovai vis dar gyvena plačiuose regionuose.

Šiuolaikinis išlikimas ir atgaivinimas

Nors daug tradicinių bendruomenių ženkliai sumažėjo, šiandien vyksta įvairūs kalbų ir kultūros išsaugojimo projektai. Kai kuriose šalyse vietinės bendruomenės kovoją už žemės teises, švietimą gimtąja kalba ir kultūrinį atgimimą. Taíno paveldas Karibų salose, nors ir sumaišytas su kitomis kultūromis, matomas vietovardžiuose, tradicijose ir genetiniame pavelde.

Šiuolaikinės aravakų / aravakan bendruomenės (pavyzdžiai)

• Lokono (Arawak) — Gajanoje, Suriname ir Prancūzijos Gvianoje; mažas, bet aktyvus bendruomenių tinklas.
• Wayuu — šiaurės Kolumbija ir Vakarų Venesuela, stipri etninė tapatybė ir kalba.
• Palikur, Waiwai, Arawá ir kitos mažesnės grupės Amazonės baseine.
• Garifuna — Karibų pakrantėje (Hondūras, Belizas, Gvatemala), kultūriškai išskirtini dėl mišrios kilmės.

Santrauka: Aravakai yra svarbi tiek istorine, tiek lingvistine prasme regioninė grupė. Nors kolonizacija smarkiai sumažino tradicinių aravakų bendruomenių skaičių, aravakan kalbų šeima ir keletas etninių bendrijų išliko; kai kurios, kaip wayuu, turi tūkstančius kalbėtojų, tuo tarpu kitos — vos kelis šimtus ar tūkstantį — stengiasi išsaugoti savo kalbą ir kultūrą.

Klausimai ir atsakymai

Klausimas: Kas buvo aravakų tauta?

K: Kas nutiko aravakų tautai?

K: Ar šiandien yra išlikę aravakų tautų?

K: Kokios yra aravakų kalbos?

Klausimas: Kiek šiandien liko kalbančiųjų aravakų kalbomis?

Klausimas: Kiek 1515 m. Haityje buvo Amerikos indėnų sąjungininkų?

K: Kiek aravakų Haityje buvo likę 1650 m.?

Paieška pagal raidę