Kas yra Prūsijos karalius — titulas, kilmė ir istorija (1702–1806)
Atraskite Prūsijos karaliaus titulą, kilmę ir svarbiausius 1702–1806 m. įvykius: Frydricho valdžia, aneksijos, titulavimas ir Šventosios Romos imperijos žlugimas.
Prūsijos karalius – tai monarchinis titulas, kurį Hohenzolernų valdovai, tuo pačiu būdami Prūsijos kunigaikščiais (ir Brandenbergo rinktaisiais kunigaikščiais / markgrafais), pradėjo vartoti nuo XVIII a. pradžios. Titulas susijęs su geopolitine situacija – Prūsija (Ducatus Prussiae) buvo už Šventosios Romos imperijos imperijos ribų, todėl imperatorius galėjo leisti naudojimąsi karališku vardu tik už imperijos ribų.
Kilmė ir suteikimas
Po ilgų derybų Brandenbergo–Prūsijos valdovas Friedrichas (rinktasis kunigaikštis Frydrichas III) 1701 m. formaliai įgijo karališką titulą. 1701 m. sausio 18 d. jis buvo vainikuotas Karaliaučiuje ir nuo tada viešai naudojo titulą „karalius Prūsijoje“ (angl. „King in Prussia“). Šį sprendimą imperatorius priėmė mainais už politinę ir karinę paramą Ispanijos įpėdinystės kare – imperatorius Leopoldas I sutikome leido Hohenzolernams naudotis karališku titulu už imperijos ribų.
Teisinis ir praktinis apribojimas
Svarbu pabrėžti skirtumą: oficialiai valdovai vadinosi karaliumi Prūsijoje (t. y. karaliumi toje teritorijoje, kuri nebuvo imperijos dalis), o ne visos Prūsijos „karaliumi“ ar „Prūsijos karaliumi“ platesne prasme, kol egzistavo imperija. Tai atspindėjo sudėtingą Vokietijos politinę struktūrą ir imperatoriaus pretenzijas į aukštesnę suverenią teisę viduje imperijos.
XVIII a. pokyčiai: plėtra ir titulatura
Per XVIII a. Hohenzolernai stipriai išplėtė savo valdžią. Frydrichas II (vadinamas Didžiuoju) vedė aktyvią užsienio politiką ir kariavo su kaimynais; 1772 m. jis dalyvavo Pirmojo Lenkijos dalijimosi operacijoje ir prijungė prie Prūsijos reikšmingas lenkiškas teritorijas. Tokie pokyčiai sustiprino Prūsijos tarptautinį svorį ir faktiškai sumažino imperatoriaus įtaką Vokietijos žemėms.
1806 m. – Šventosios Romos imperijos žlugimas ir pasekmės
1806 m., po Napoleono pergalių, Šventoji Romos imperija oficialiai nutraukė savo egzistavimą. Tai pašalino ankstesnius teisinius apribojimus, susijusius su karališku titulu: nuo šiol Prūsijos karaliai buvo laisvi naudoti platesnę titulaturą ir elgtis kaip suverenius valstybės vadovus be imperatoriaus „sutikimo“. Praktikoje tai reiškė aiškesnį Prūsijos kaip suverenos valstybės statusą Europos politinėje arenoje.
Paveldas ir reikšmė
- Politinis: karališkas titulas sustiprino Hohenzolernų legitimaciją ir padėjo Prūsijai tapti pagrindine Vokietijos ir Šiaurės Europos galia.
- Kultūrinis ir administracinis: karališkoji valdžia skatino centralizaciją, kariuomenės stiprinimą ir biurokratijos plėtrą, kas vėliau tapo pagrindu Prūsijos modernizacijai.
- Terminologinis: istoriniuose šaltiniuose dažnai matysime skirtingą titulų vartojimą: „karalius Prūsijoje“ (legalus, imperijos laikotarpiu) ir vėlesnius variantus, nurodančius į platesnį suverenumą.
Apibendrinant: titulas atsirado dėl sudėtingų derybų tarp Hohenzolernų ir imperatoriaus pradžioje XVIII a., buvo susietas su Prūsijos būkle už imperijos ribų, o po 1806 m. imperijos žlugimo Prūsija tapo visiškai suverenia karalyste, kurios valdovai vykdė didelę įtaką vėlesnių amžių Europos istorijai.
Ieškoti