King Kong (1933) – ikoniškas siaubo filmas, garsus dėl stop-motion animacijos

King Kong (1933) – ikoniškas siaubo filmas, garsėjantis Williso O’Brieno stop-motion animacija, legendinė nuotykių drama ir kultūrinis paveldas Nacionaliniame filmų registre.

King Kongas - 1933 m. nespalvotas amerikiečių siaubo filmas. Filmą režisavo ir prodiusavo Merian C. Cooper ir Ernest B. Schoedsack. Scenarijų parašė Ruth Rose ir James Ashmore Creelman. Jie scenarijų kūrė pagal Cooperio ir Edgaro Wallace'o apsakymą. Filme vaidino Fay Wray, Bruce Cabot ir Robert Armstrong. Filmas Niujorke pradėtas rodyti 1933 m. kovo 2 d. ir sulaukė gerų atsiliepimų.

Filme pasakojama apie didžiulę beždžionę Kongą, kuris miršta bandydamas užvaldyti gražią jauną moterį. Kongas garsus dėl Williso O'Brieno sukurtos stop-motion animacijos. Muziką parašė Maksas Steineris. 1991 m. Kongreso biblioteka pripažino filmą "kultūriškai, istoriškai ir estetiškai reikšmingu" ir atrinko jį saugoti Nacionaliniame filmų registre. Filmas buvo perkurtas du kartus: 1976 m. ir 2005 m.

Siužeto santrauka

Filmas seka avantiūristinį kinooperatorių ir režisierių Carlą Denhamą, kuris samdo aktorę Ann Darrow (vaidina Fay Wray) ir jūreivį Jacką Driscollą (Bruce Cabot) kelionei į neatrastą „Galvų salą“ (Skull Island). Ten ekipa susiduria su įvairiomis milžiniškomis būtybėmis ir vietiniais gyventojais, o didžiausia grėsmė — milžiniškas gorilos tipo padaras, pavadintas Kongu. Kongas pagroba Ann, prasideda išlaisvinimo drama ir galiausiai Denhamas nugabena Kongą į Niujorką, kur prasideda lemtingas susidūrimas mieste ir ikoniškas finalas, kai Kongas užsikabina ant aukštos miesto viršūnės.

Gamyba ir specialieji efektai

„King Kongas“ išsiskiria tuo, kad tai buvo vienas pirmųjų didelio masto filmų, plačiai naudojusių stop-motion animaciją ir sudėtingas modeliavimo technikas. Willisas O'Brienas sukūrė gyvą, išraiškingą monstrą naudojant keraminius modelius ir rankinę kadrų po kadro animaciją. Gamyboje taip pat naudotos miniatiūros, lėtinės ekspozicijos, kompozicijos su gyvais aktoriais bei projekcijos, kad būtų sukurtas realistinis įspūdis tarp žmogaus ir animuoto padaro.

Režisieriai Merian C. Cooper ir Ernest B. Schoedsack daug dėmesio skyrė praktiniams sprendimams — statyboms, kostiumams ir mechaninėms dekoracijoms — taip kuriant įtikinamą nuotykių atmosferą, kuri tuomet pritraukė žiūrovus ir kritikų susižavėjimą.

Muzika ir garso takelis

Muziką filmui parašė Maksas Steineris, kurio partitura padėjo formuoti modernią Holivudo filmų muzikos praktiką. Steinerio temų naudojimas sustiprino draminius filmų momentus ir tapo svarbia filmo emocinės ekspresijos dalimi.

Reakcija, premijos ir palikimas

Pasibaigus peržiūroms, „King Kongas“ sulaukė tiek komercinės sėkmės, tiek ilgalaikio kultūrinio poveikio. Kritikai gyrė filmo techninius sprendimus, režisūrą ir aktorių pasirodymus. Filmas tapo vienu iš reikšmingiausių pavyzdžių, kaip specialieji efektai gali papasakoti įtaigią istoriją, ir tapo nuolatiniu kino monstrų žanro šaltiniu bei įkvėpimu vėlesnėms filmų kartoms.

Po sėkmės 1933 m. spausdintą filmą sekė trumpesnė tęsinio versija „Son of Kong“, išleista tais pačiais metais. Originalus „King Kongas“ vėliau buvo perkurtas ir adaptuotas kelis kartus, o jo ikoninis vaizdinys — milžiniška beždžionė mieste — tapo popkultūros simboliu.

Restauracijos ir išsaugojimas

1991 m. Kongreso biblioteka pripažino filmą kultūriškai ir istoriškai reikšmingu, todėl jis buvo įtrauktas į Nacionalinį filmų registrą. Per dešimtmečius filmas buvo kelis kartus restauruotas ir leidžiamas skirtinguose namų vaizdo leidiniuose (DVD, Blu-ray), kad būtų išsaugota jo vaizdo ir garso kokybė ateities kartoms.

Įdomybės ir įtaka

• Fay Wray dėka vaidmens Ann Darrow tapo viena iš kūrinio ikoniškiausių figūrų; jos vaidmuo ir įsimintina šauksmo scena dažnai cituojami kino istorijoje.
• Stop-motion darbai buvo techninis pasiekimas savo laikmečiui ir reikšmingai prisidėjo prie šiuolaikinių animuotų ir vizualinių efektų vystymosi.
• Filmas darė įtaką vėlesniems monstrų filmams, nuotykių kinui ir net komiksų, žaislų bei kitų žiniasklaidos formų reprezentacijoms.

Rekomendacijos žiūrovui

„King Kongas“ išlieka svarbus tiek kino istorijos studentams, tiek plačiajai auditorijai, domisiems specialiaisiais efektais ir žanro klasika. Dėl istorinių vertybių ir novatoriškų sprendimų filmą verta žiūrėti atkreipiant dėmesį į to meto gamybos metodus ir muzikinę partitūrą, kuri sustiprina filmo dramą.

Paieška pagal raidę