Žaliosios nėgės (Chrysopidae) – aprašymas, rūšys ir biologinė kontrolė

Sužinokite apie žaliosias nėges (Chrysopidae): rūšis, elgseną ir efektyvią biologinę kontrolę prieš amarus bei kitus kenkėjus soduose ir ūkyje.

Autorius: Leandro Alegsa

Žaliosios nėgės — tai didelė Chrysopidae šeima, priklausanti Neuroptera būrui vabzdžių klasei. Šioje plačiai paplitusioje grupėje aprašyta apie 85 gentys ir, skirtinguose šaltiniuose, 1 300–2 000 rūšių. Tačiau Amerikoje ir Europoje ypač dažnos dvi gentys — Chrysopa ir Chrysoperla.

Išvaizda ir morfologija

Suaugusios nėgės dažniausiai yra smulkios ar vidutinio dydžio (nuo kelių iki keliolikos milimetrų), dažnai žalsvos arba gelsvai žalsvos, su plonais ilgesniais sparnais, kurie vėliau vadinami „margasparniais“. Jos turi dideles vadinamas „akis“ ir ilgas antenas. Daugelis Chrysopa rūšių gali gintis skleisdamos nemalonų kvapą iš liaukų, esančių krūtinės ląstos priekyje.

Jutimai ir gynybinės reakcijos

Nėgės turi tam tikrus anatominės sandaros pritaikymus, leidžiančius joms išvengti plėšrūnų: jos turi tarsi „ausis“ priekinių sparnų apačioje, todėl, išgirdusios šikšnosparnių echolokacijos garsus, gali užspausti sparnus ir nusileisti žemyn, taip mažindamos riziką būti pagautoms. Jos taip pat geba išvengti voratinklių: būdamos labai lengvos jos sukelia mažai vibracijos, todėl vorai jų nepastebi. Vietoje to, kad aktyviai gintųsi, margasparniai gali perkerpti siūlus, laikančius jų kojas ir antenas — jei įsikimba tik už sparnų, tampa beveik nejudrūs ir lėtai nuslysta iš tinklo. Smulkūs sparnų plaukeliai neleidžia lipniam voratinkliniam šilkui liestis prie sparnų paviršiaus.

Lervos — medžioklės specialistės

Lervos yra labai godžios ir aktyvios plėšrūnės: jos puola kitus atitinkamo dydžio vabzdžius, ypač minkštakūnius, tokius kaip amarai, vikšrai ir kitų vabzdžių lervos ar kiaušinėliai. Palietusi potencialų grobį, lerva jį sugriebia; jų viršutiniai žandikauliai yra tuščiaviduriai ir į grobį įšvirkščia virškinamojo sekreto, kurio dėka per maždaug 90 sekundžių gali ištirpti amarų organai ir prasidėti skysčių siurbimas. Lervos dažnai turi 2–3 tarpsnius (instarus), o po užaugimo virsta nekintančia lėliuke, kuri susisuka šilkiniu kokonėliu ant lapo ar po žieve.

Elgsenos ypatumai ir dauginimasis

Patelės deda kiaušinėlius ant lapų kotelių arba ant specialių kojelių formuojamų kotelių — tai apsaugo juos nuo plėšrūnų, pvz., skruzdžių. Kai kurios rūšys taip pat demonstruoja rūšiuotus elgesio bruožus, pvz., lervos, kurios dengia save likučiais ar išmatomis kaip kamufliažą. Cycle trukmė priklauso nuo temperatūros ir maisto kiekio: nuo kiaušinėlio iki suaugusio vabzdžio gali praeiti kelios savaites iki kelių mėnesių.

Rūšys, paplitimas ir reikšmė

Žaliosios nėgės paplitusios visame pasaulyje. Nors šeimoje yra daug genčių ir rūšių, Amerikoje ir Europoje ypač plačiai paplitusios Chrysopa ir Chrysoperla gentys. Dėl savo plėšrios lervų stadijos ir polinkio maitintis amarais jos turi didelę ekologinę reikšmę natūraliose ir dirbtinėse agroekosistemose.

Biologinė kontrolė ir praktinis naudojimas

Dauguma margasparnių rūšių ir jų lervos yra aktyvūs plėšrūnai ir dažnai naudojami biologinei kontrolei. Jas galima leisti sode ar šiltnamyje kovoti su amarais ir kitais minkštakūniais kenkėjais. Praktiniai patarimai:

  • Laikas: paleidžiant nėges patartina stebėti kenkėjų populiaciją — geriausia jas leisti ankstyvą rytą arba vakare, kai temperatūra yra palanki.
  • Habitatų palaikymas: skatinant nektarą ir žiedadulkes teikiančius augalus (pvz., smilgas, žemuoges ar kai kuriuos žolinus augalus), didinate natūralios nėgių populiacijos išlikimą.
  • Apsauga nuo pesticidų: cheminiai insekticidai gali sunaikinti nėges; biologinės kontrolės sėkmė priklauso nuo integruotos ūkininkavimo praktikos.
  • Veisimas ir išleidimas: komerciniu būdu auginamos nėgės dažnai tiekiamos lervų stadijoje arba kaip suaugėliai; svarbu laikytis tiekėjo nurodymų dėl temperatūros ir laisvinimo tankumo.

Išvados

Žaliosios nėgės yra vertingos tiek ekologiniu, tiek ekonominiu požiūriu: jų lervos intensyviai naikina kenkėjus, o suaugusios formos prisideda prie natūralaus plėšriųjų vabzdžių tinklo. Dėl šių savybių jos plačiai naudojamos integruotose kenkėjų valdymo programose, tačiau jų efektyvumas priklauso nuo teisingo paleidimo laiko, buferinių augalų ir cheminių priemonių vengimo.

 Nenustatytos Chrysopa sp. iš Austins Ferry, Tasmanija, Australija, galvos stambiu planuZoom
Nenustatytos Chrysopa sp. iš Austins Ferry, Tasmanija, Australija, galvos stambiu planu

 Paprastojo margučio (Chrysoperla carnea) arba galbūt C. mediterranea lerva, besimaitinanti amaruZoom
Paprastojo margučio (Chrysoperla carnea) arba galbūt C. mediterranea lerva, besimaitinanti amaru

Klausimai ir atsakymai

K: Kas yra nėriniuotas sparnas?


Atsakymas: Šiauliukės - Chrysopidae būrio Neuroptera šeimos vabzdžiai. Šiai plačiai paplitusiai grupei priklauso apie 85 gentys ir (remiantis šaltiniais) nuo 1300 iki 2000 rūšių. Tačiau Amerikoje ir Europoje labai paplitusios dvi Chrysopa ir Chrysoperla gentys.

K: Kaip suaugę margasparniai ginasi?


A: Daugelis Chrysopa genties suaugėlių gali gintis skleisdami bjaurų kvapą iš liaukų, esančių krūtinės ląstos priekyje. Priekinių sparnų apačioje jie turi "ausis", kurios leidžia jiems aptikti šikšnosparnių echolokacinius garsus, todėl jie gali užspausti sparnus ir nusileisti žemyn, kad nebūtų suėsti.

K: Kaip margasparnės išsivaduoja iš voratinklių?


Atsakymas: Nėriniuotieji sparnuočiai gali pabėgti iš voratinklio, nes jie yra tokie lengvi, kad nesukelia didelės vibracijos, kuri įspėtų vorą. Užuot kovoję, kaip dauguma vabzdžių, nėriniai kanda per kojas ir antenas laikančius siūlus. Kai jis sugaunamas tik sparnais, visiškai nejuda ir lėtai slenka žemyn iš tinklo, nes mažyčiai sparnų plaukeliai neleidžia lipniam voratinklio šilkui paliesti jo paviršiaus.

K: Kuo maitinasi vikšriniai margučiai?


A.: Lervos yra godūs plėšrūnai, kurie puola kitus atitinkamo dydžio vabzdžius, pavyzdžiui, amarus, vikšrus ir kitų vabzdžių lervas ar kiaušinėlius, paliesdami juos savo žandikauliais, kurie į auką įšvirkščia virškinamojo sekreto, galinčio ištirpdyti organus per 90 sekundžių.

K: Kur galima rasti nėriniuotų sparnų?


A: Nėriniuotieji sparnuočiai aptinkami visame pasaulyje, bet ypač Amerikoje ir Europoje, kur dvi Chrysopa ir Chrysoperla gentys yra labai paplitusios.

K: Ar yra daug nėriniuotų sparnų rūšių?


Atsakymas: Taip, pasaulyje yra apie 85 gentys ir 1 300-2 000 rūšių, kurios sudaro šią plačiai paplitusią grupę.


Ieškoti
AlegsaOnline.com - 2020 / 2025 - License CC3