Laterena — tai trikampio formos burė, pritvirtinta prie ilgo koto (angl. yard), kuris kampu pritvirtinamas prie stiebo. Dėl tokio išdėstymo burė susitelkia prie vieno ilgo galo ir gali būti valdoma taip, kad plauktų tiek priekine ir galine kryptimis

Etymologija ir trumpa apžvalga

Pavadinimas kilęs iš prancūzų kalbos žodžio latine (lotyniškai latina), reiškiančio „lotyniškas“. Techniniu požiūriu laterena — tai vieno šikšnosparnio trikampė burė, kuri savo forma ir inkaravimo taškais skiriasi nuo tradicinių kvadratinių arba dvišakių stakčių.

Istorija

Nuo romėnų laivybos laikų vystyta vėlyvoji burės forma tapo ypač svarbi atradimų amžiaus laivams, nes leido geriau plaukti „prieš vėją“ — tai reiškia galimybę artinti kursą prie vėjo krypties ir atlikti kryžminius manevrus (tacking). Laterena plačiai paplito Viduržemio jūroje, Nilo baseine ir Indijos vandenyno šiaurės vakarų dalyje, kur ji tapo standartine tradicinių valtelių ir laivų įranga.

Struktūra ir veikimo principas

Įprastai laterena turi šiuos pagrindinius elementus:

  • ilgas kotas (yard), ant kurio ištempta trikampė audinio skiautė,
  • stiebas (stiebas), prie kurio kotas pritvirtinamas kampu,
  • vėliavų valdymo virvės (halyard, sheets), leidžiančios keisti burės kampą ir įtemptumą,
  • fiksavimo taškai (tack ir clew), per kuriuos burė pririšama prie laivo denio ar grotos.

Dėl kampu montuojamo koto laterena veikia kaip „fore-and-aft“ įranga — ji gerai laikosi kursą arčiau vėjo krypties nei kvadratinės burės ir leidžia laivui atlikti kryžminius manevrus. Tačiau ilgas koto galas sukelia didesnes apkrovas ant stiebo ir reikalauja specifinės jėgų paskirstymo bei valdymo technikos.

Panaudojimas ir paplitimas

Historiniuose kontekstuose laterena buvo plačiai naudojama kaip pagrindinė burė Viduržemio jūros laivuose. Ji yra standartinis įrengimas tradicinėms dhau jachtoms ir felukoms. Vandenų ir vėjo sąlygoms skirtos adaptacijos leido šią rigą pritaikyti ir Nilo upės valtiesiems bei Indijos vandenyno laivams.

Šiuolaikinėje rekreacinėje ir sportinėje laivyboje ši burė taip pat naudojama mažose jachtose ir pramoginėse valtyse — pramoginėse valtyse, pavyzdžiui, „Sailfish“ ir „Sunfish“, kur lateeno konstrukcija suteikia paprastą ir lengvai suprantamą valdymą pradedantiesiems.

Privalumai ir trūkumai

  • Privalumai: geresnis gebėjimas plaukti prieš vėją (tacking), didesnė manevringumo laisvė, palyginti paprastesnė ir lengvesnė rigga mažoms valtelėms;
  • Trūkumai: ilgas koto svorio ir jėgų centras kelia apkrovų stiebui, sudėtingesnė valdymo technika didesniuose laivuose, mažesnis efektyvumas ilgesniame plaukime tiesiai su vėju (downwind) lyginant su specializuotomis žabangomis ar kvadratinėmis burėmis.

Variantai ir įtaka kitoms tradicijoms

Vystantis jūrų prekybai ir kontaktams tarp kultūrų, laterena įtakojo įvairias burinių konstrukcijų tradicijas. Kai kuriose jūrose atsirado vietinės variacijos, pritaikytos specifinėms vėjo ir bangų sąlygoms. Nors kai kurie regionai naudojo kitokias trikampių burinių formų sistemos (pvz., Austronesijos „crab-claw“ tipo burės), lateeno principas – trikampė burė kampu pritvirtinta prie ilgo koto – išliko svarbiu istorinio ir šiuolaikinio buriavimo elementu.

Šiuolaikinė reikšmė

Vėl domimasi tradicinėmis lateeno konstrukcijomis restauruojant istorinius laivus, buriavimo mokyklose mokant pagrindų bei rekreacinėse valtyse, kur paprastumas ir patikimumas yra pranašumai. Laterena taip pat yra įdomi istorikams ir laivų konstruktoriams kaip pavyzdys, kaip techniniai sprendimai buvo pritaikyti skirtingose jūrų kultūrose.